{"id":5447,"date":"2022-11-23T11:35:38","date_gmt":"2022-11-23T09:35:38","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5447"},"modified":"2025-11-17T10:50:53","modified_gmt":"2025-11-17T08:50:53","slug":"1863-1864-metu-sukilimo-dalyvis-grafikas-tapytojas-palikes-neikainojama-indeli-lietuvos-dailes-istorijoje-mykolas-elvyras-andriolis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2022\/11\/23\/1863-1864-metu-sukilimo-dalyvis-grafikas-tapytojas-palikes-neikainojama-indeli-lietuvos-dailes-istorijoje-mykolas-elvyras-andriolis\/","title":{"rendered":"1863\u20131864 met\u0173 sukilimo dalyvis, grafikas, tapytojas, palik\u0119s ne\u012fkainojam\u0105 ind\u0117l\u012f Lietuvos dail\u0117s istorijoje \u2013 Mykolas Elvyras Andriolis<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

Pareng\u0117 Irmina Abramovien\u0117<\/a><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n
\n
\"\"
M. E. Andriolis (I\u0161 Z. Toliu\u0161io fondo, F.66-302, lap.2)<\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n

1836 m. lapkrit\u012f Vilniuje gim\u0117 vienas \u017eymiausi\u0173 XIX a. antrosios pus\u0117s grafik\u0173 Mykolas Elvyras Andriolis<\/strong>, ital\u0173 kilm\u0117s skulptoriaus Pranci\u0161kaus Andriolio<\/strong> s\u016bnus.<\/p>\n\n\n\n

T\u0117vo siun\u010diamas Maskvos universitete studijavo medicin\u0105, ta\u010diau \u0161i sritis jo netrauk\u0117. Prie\u0161 t\u0117vo vali\u0105 netrukus met\u0117 mokslus ir atsid\u0117jo dail\u0117s studijoms. Mok\u0117si Maskvoje dail\u0117s mokykloje, v\u0117liau i\u0161vyko \u012f Peterburg\u0105, kur 1857 m. baig\u0117 dail\u0117s akademij\u0105. Po studij\u0173 Peterburge gr\u012f\u017e\u0119s \u012f gimtin\u0119 daug keliavo po Lietuv\u0105, pie\u0161damas \u012f\u017eymesnius architekt\u016bros paminklus, ba\u017eny\u010dias, dvar\u0173 sodybas ir \u017emones. J. K. Vil\u010dinskio \u201eVilniaus albumui\u201c nupie\u0161\u0117 romanti\u0161k\u0105 peiza\u017e\u0105 \u201eVilniaus miesto vaizdas i\u0161 \u0161iaur\u0117s vakar\u0173\u201c, pagal kur\u012f apie 1859\u20131860 m. Pary\u017eiuje sukurta litografija.<\/p>\n\n\n\n

1860 m. Andriolis i\u0161vyko \u012f t\u0117vo gimt\u0105j\u0105 Italij\u0105, kur gilino dail\u0117s \u017einias \u0160v. Luko akademijoje Romoje. Lank\u0117si Pary\u017eiuje ir Londone. Nuo 1860 m. \u0117m\u0117 bendradarbiauti Var\u0161uvos \u017eurnale \u201eTygodnik Illustrowany\u201c, kuriame publikavo savo sukurtas iliustracijas. Pasak dailininko biograf\u0173, M. K. Andriolis buvo pa\u017eangi\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 \u017emogus, didelis Lietuvos patriotas. Palaik\u0117 artimus ry\u0161ius su dailininku Antanu Zaleskiu ir jo broliu Ignotu, tapytoju Boleslovu Romanu Dluskiu, poetu Jurgiu Laskariu, 1863\u20131864 m. sukilimo b\u016bsimais vadais ir dalyviais.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

Po studij\u0173 Italijoje \u012f Lietuv\u0105 gr\u012f\u017eo 1862 metais, kai kra\u0161te jau buvo rengiamasi ginkluotam sukilimui prie\u0161 Rusijos imperijos vald\u017ei\u0105. M. E. Andriolis kartu su Jurgiu Laskariu, vadovaujami A. Zaleskio, darbavosi Trak\u0173 apskrityje organizuodami sukil\u0117lius[1]<\/a>. 1863 m. kov\u0105 drauge su kitais \u012fsijung\u0117 \u012f Paneri\u0173 mi\u0161kuose besiformuojant\u012f b\u016br\u012f, kov\u0117si Kleto Korevos, v\u0117liau viename pirm\u0173j\u0173 Vilniaus apskrityje prad\u0117jusi\u0173 veikti Liudviko Narbuto b\u016bryje, \u012f kur\u012f atsived\u0117 savanorius Vilniaus miestie\u010dius. Kautyn\u0117se L. Narbutas \u017euvo, o Andriolis buvo su\u017eeistas, persekiojamas slapst\u0117si Vilniuje, v\u0117liau Kaune, Maskvoje ir Sankt Peterburge. Ta\u010diau draugui i\u0161davus buvo are\u0161tuotas, atve\u017etas \u012f Kauno kal\u0117jim\u0105. I\u0161 ten jam pavyko pab\u0117gti. 1864\u20131866 m. gyveno Londone ir Pary\u017eiuje. Bandant gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105, v\u0117l suimtas, atgabentas \u012f Vilniaus kal\u0117jim\u0105. Nuteistas 15 met\u0173 katorgos, bet nuosprendis su\u0161velnintas, katorg\u0105 pakeitus i\u0161tr\u0117mimu \u012f Viatk\u0105 (dab. Kirovas).<\/p>\n\n\n\n

1871 m. Andrioliui buvo gra\u017einta laisv\u0117, bet be teis\u0117s gyventi Lietuvoje. Dailininkas i\u0161vyko \u012f Var\u0161uv\u0105. Tuo laikotarpiu bendradarbiavo \u017eurnaluose \u201eTygodnik Illustrowany\u201c ir \u201eK\u0142osy\u201c, iliustravo A. Mickevi\u010diaus \u201ePon\u0105 Tad\u0105\u201c, J. I. Kra\u0161evskio, V. Sirokoml\u0117s, J. Slovackio, E. O\u017ee\u0161kien\u0117s ir kit\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 ir poet\u0173 romantik\u0173 k\u016brinius[2]<\/a>. K\u016br\u0117 peiza\u017eus ir istorin\u0117s tematikos pie\u0161inius. 1883 m. jau kaip garsus dailininkas pakviestas \u012f Pary\u017eiaus \u201eFirmin Didot\u201c leidykl\u0105.  Iliustravo V. Hugo, V. \u0160ekspyro, A. Diuma, V. Skoto, D. F. Kuperio veikalus, bendradarbiavo \u017eurnaluose L\u2019Illustration\u201c, \u201eLe Figaro\u201c. 1886 m. gr\u012f\u017eo \u012f savo namus B\u017eeguose, vietov\u0117je netoli Var\u0161uvos[3]<\/a>. Ne kart\u0105 lank\u0117si Lietuvoje, keliavo po \u017demaitij\u0105, kur\u012f laik\u0105 buvo apsistoj\u0119s Kaune bei A. Zaleskio dvare prie Veliuonos.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 Lietuvoje i\u0161likusio dailininko palikimo pa\u017e\u012fstame j\u012f ne tik kaip talenting\u0105 grafik\u0105, bet ir kaip tapytoj\u0105, v\u0117lyvojo romantizmo atstov\u0105. M. E. Andriolis nutap\u0117 paveiksl\u0105 Veliuonos ba\u017eny\u010diai (1864 m.), per labai trump\u0105 laik\u0105 suk\u016br\u0117 14 dideli\u0173 altorini\u0173 paveiksl\u0173 Kauno katedrai (1891\u20131892 m.). Nutap\u0117 kelis Kry\u017eiaus keli\u0173 sto\u010di\u0173 paveikslus \u0160v. Jurgio kankinio bernardin\u0173 ba\u017eny\u010diai[4]<\/a>. Lietuvos nacionaliniame dail\u0117s muziejuje saugomas \u201eItalijos peiza\u017eas su tuopomis\u201c, dailininko sukurtas apie 1860 m., bei M. K. \u010ciurlionio dail\u0117s muziejuje galima i\u0161vysti Juzefos Zaleskyt\u0117s (A. Zaleskio dukters) portret\u0105, nutapyt\u0105 prie\u0161 sukilim\u0105 (1862 m.).<\/p>\n\n\n\n

Kaip ra\u0161o dail\u0117tyrininkas V. Gasi\u016bnas, labai svarbi M. E. Andriolio k\u016bryboje buvo Lietuvos istorijos ir kra\u0161tovaizd\u017eio tema. Dailininkas \u017eav\u0117josi didinga Lietuvos praeitimi, lietuvi\u0173 karo \u017eygiais, i\u0161garsintais romantizmo epochos literat\u016broje. Pie\u0161\u0117 estampus ir iliustracijas, kurias rai\u017e\u0117 \u017eym\u016bs lenk\u0173 ir pranc\u016bz\u0173 ksilografai[5]<\/a>. Med\u017eio rai\u017einiuose didingai atvaizduoti esminiai Lietuvos istorijos epizodai (\u201eLizdeika ai\u0161kina Gedimino sapn\u0105\u201c, \u201eK\u0119stu\u010dio mirtis\u201c, \u201eGedimino pilies statyba\u201c, \u201eLietuvos krik\u0161tas\u201c, \u201eLietuvi\u0173 susir\u0117mimas su kry\u017eiuo\u010diais\u201c ir kt.)<\/p>\n\n\n

\n
\"\"
M. E. Andriolio gravi\u016bros reprodukcija, publikuota \u017eurnale \u201eK\u0142osy\u201c, 1879 m. (I\u0161 Z. Toliu\u0161io fondo, F.66-302, lap.12)<\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n

M. E. Andriolio k\u016brybin\u012f palikim\u0105 sudaro apie du t\u016bkstan\u010dius darb\u0173. Nema\u017ea dalis jo k\u016brini\u0173 sudeg\u0117 kartu su dirbtuve 1883 m., kita dalis i\u0161skaidyta po \u012fvairius muziejus ar priva\u010dias kolekcijas. Dail\u0117s istorikai pa\u017eymi, jog dailininko b\u016bta nepaprastai darb\u0161taus ir produktyvaus, dirbusio lengvai, impulsyviai ir su \u012fkv\u0117pimu. J\u012f domino viskas \u2013 laukin\u0117 gamta, Lietuvos lauk\u0173 ir giri\u0173 vaizdai, miesteliai, dvar\u0173 sodybos, architekt\u016bros paminklai, kuriuos stropiai fiksavo tarsi dokumentinei inventorizacijai. Bet daugiausia j\u012f domino \u017emon\u0117s, nei\u0161semiama tip\u0173 charakteristika. I\u0161skirtinis bruo\u017eas, jog visk\u0105 k\u016br\u0117 i\u0161 atminties, jo gaivalas buvo vaizduot\u0117. Suk\u016br\u0117 savit\u0105 stili\u0173, kur\u012f am\u017eininkai vadino \u201eandriolizmu[6]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Tarp Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos fonduose saugom\u0173 \u017eymaus tarpukario advokato, nepriklausomos Lietuvos visuomen\u0117s veik\u0117jo Zigmo Toliu\u0161io<\/strong> rankra\u0161\u010di\u0173 yra albumas (F.66\u2013302), kuriame surinkta keliasde\u0161imt M. K. Andriolio gravi\u016br\u0173 reprodukcij\u0173 \u2013 \u017eavin\u010di\u0173 ekspresija, savitu stiliumi ir meni\u0161ku \u012ftaigumu. Iliustracijos surinktos i\u0161 \u017eurnal\u0173 \u201eK\u0142osy\u201c ir \u201eTygodnik Ilustrowany\u201c 1873\u20131886 m. numeri\u0173. Kaip taikliai pastebi Z. Toliu\u0161is, jei prie\u0161 tai dailininkai iliustruodavo \u017eurnale publikuojamus straipsnius ir veikalus, tai M. E. Andriolis kuria ir savaranki\u0161kus pie\u0161inius, kurie \u017eurnaluose spausdinami kartu su trumpais paai\u0161kinamaisiais tekstais prie pie\u0161ini\u0173 ir paveiksl\u0173 reprodukcij\u0173. I\u0161likusi (deja, taip ir nebuvo publikuota) Z. Toliu\u0161io i\u0161sami apybrai\u017ea, para\u0161yta 1948 m., pateikianti daug verting\u0173 \u017eini\u0173 apie M. K. Andriolio biografij\u0105, bei jo lietuvi\u0161kos tematikos k\u016bryb\u0105 (gravi\u016bras, nutapytus paveikslus, k\u016brini\u0173 iliustracijas); duodanti tikslias nuorodas \u012f Var\u0161uvos \u017eurnalus, kuriuose buvo publikuotos su Lietuva susijusios dailininko darb\u0173 reprodukcijos (F.66\u201354)<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Juodelis, Petras. Lietuvos dailininkai \u2013 1863 met\u0173 sukilimo dalyviai (straipsn\u012f spaudai pareng\u0117 Ona Ma\u017eeikien\u0117). Lietuvos dail\u0117s muziejaus metra\u0161tis, 1998, T.2, p.39.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Gasi\u016bnas, Vladas. XIX am\u017eiaus Lietuvos grafika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos institutas, 2007, p. 187.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Dr\u0117ma, Vladas. Mykolas Elvyras Andriolis. Kult\u016bros barai, 1986,  Nr. 10.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> \u0160ink\u016bnait\u0117, Laima. Andriolio talento malda. Artuma, 2000, Nr.12<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Gasi\u016bnas, Vladas. XIX am\u017eiaus Lietuvos grafika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos institutas, 2007, p. 187.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Dr\u0117ma, Vladas. Mykolas Elvyras Andriolis. Kult\u016bros barai, 1986,  Nr. 10.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pareng\u0117 Irmina Abramovien\u0117 1836 m. lapkrit\u012f Vilniuje gim\u0117 vienas \u017eymiausi\u0173 XIX a. antrosios pus\u0117s grafik\u0173 Mykolas Elvyras Andriolis, ital\u0173 kilm\u0117s skulptoriaus Pranci\u0161kaus Andriolio s\u016bnus. T\u0117vo siun\u010diamas Maskvos universitete studijavo medicin\u0105, ta\u010diau \u0161i sritis jo netrauk\u0117. Prie\u0161 t\u0117vo vali\u0105 netrukus met\u0117 mokslus ir atsid\u0117jo dail\u0117s studijoms. Mok\u0117si Maskvoje dail\u0117s mokykloje, v\u0117liau i\u0161vyko \u012f Peterburg\u0105, kur 1857 … Toliau skaityti „1863\u20131864 met\u0173 sukilimo dalyvis, grafikas, tapytojas, palik\u0119s ne\u012fkainojam\u0105 ind\u0117l\u012f Lietuvos dail\u0117s istorijoje \u2013 Mykolas Elvyras Andriolis<\/strong>„<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,265],"tags":[254,3874],"class_list":["post-5447","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-datos","tag-irmina-abramoviene","tag-mykolas-elvyras-andriolis-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5447","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5447"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5447\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5447"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5447"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5447"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}