{"id":5597,"date":"2024-01-22T08:56:46","date_gmt":"2024-01-22T06:56:46","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5597"},"modified":"2024-01-22T08:56:46","modified_gmt":"2024-01-22T06:56:46","slug":"ieva-simonaityte-apie-rasyma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2024\/01\/22\/ieva-simonaityte-apie-rasyma\/","title":{"rendered":"Ieva Simonaityt\u0117 apie ra\u0161ym\u0105"},"content":{"rendered":"\n

Pareng\u0117 Arida Riaubien\u0117 <\/a><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n
\n
\"\"
Savo knygoje pasira\u0161anti ra\u0161ytoja Ieva Simonaityt\u0117. Antakalnio g. 70-11 \/ Bernardas Aleknavi\u010dius. Klaip\u0117dos aps. I. Simonaityt\u0117s VB (1971. XII. 16)<\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n

Sausio 23-i\u0105 dien\u0105 sukanka 127 metai, kai Vanaguose (Priekul\u0117s vls\u010d., Klaip\u0117dos apskr.) gim\u0117 ra\u0161ytoja Ieva Simonaityt\u0117<\/strong>, v\u0117liau pelnytai pavadinta Ma\u017eosios Lietuvos metra\u0161tininke. Nors d\u0117l ligos Simonaityt\u0117 negal\u0117jo lankyti mokyklos, nuo pat vaikyst\u0117s ji buvo smalsi, noriai skait\u0117 ir siek\u0117 i\u0161silavinimo. Su spausdintu \u017eod\u017eiu b\u016bsimoji ra\u0161ytoja susipa\u017eino skaitydama protestant\u0173 tik\u0117jimo tiesomis pagr\u012fstas knygas, senus laikra\u0161\u010dius, kalendorius ir \u0161iaip pigius skaitinius. Toliau Simonaityt\u0117 lavinosi savi\u0161vietos b\u016bdu. Jos intelekto brandai didel\u0119 \u012ftak\u0105 tur\u0117jo vokie\u010di\u0173 literat\u016bra, kit\u0173 taut\u0173 k\u016brini\u0173 vertimai \u012f vokie\u010di\u0173 ir lietuvi\u0173 kalbas.<\/p>\n\n\n\n

Simonaityt\u0117s talentas ra\u0161yti, matyt, buvo paveld\u0117tas i\u0161 prot\u0117vi\u0173. Nuo 1935 iki 1971 met\u0173 Simonaityt\u0117 paskelb\u0117 15 roman\u0173, apsakym\u0173 ir autobiografini\u0173 k\u016brini\u0173 lietuvi\u0173 kalba, kurie nuo 1938 m. buvo ver\u010diami \u012f angl\u0173, est\u0173, ispan\u0173, kin\u0173, latvi\u0173, lenk\u0173, rus\u0173, pranc\u016bz\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbas. Ra\u0161ytoj\u0105 i\u0161garsin\u0119s romanas \u201eAuk\u0161tuj\u0173 \u0160imoni\u0173 likimas\u201c lietuvi\u0173 kalba buvo i\u0161leistas 14 kart\u0173, XX am\u017eiaus prozos meno po\u017ei\u016briu brand\u017eiausias  romanas \u201eVilius Karalius\u201c \u2013 devynis kartus.<\/p>\n\n\n\n

B\u016bdama pripa\u017einta ra\u0161ytoja, Simonaityt\u0117 dom\u0117josi ir jaun\u0173j\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 k\u016bryba. Jos asmenin\u0117je bibliotekoje yra keturios\u00a0\u00a0pradedan\u010di\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 knygos, i\u0161spausdintos nuo 1960 m. \u201eVagos\u201c leidyklos prad\u0117toje leisti knyg\u0173 serijoje \u201ePirmoji knyga\u201c.\u00a0\u00a0Tai 1961 m. i\u0161\u0117jusios poezijos knygel\u0117s \u2013 Gedimino Astrausko <\/strong>\u201eNem\u0117gstu \u017eod\u017ei\u0173\u201c, Leonardo Gutausko <\/strong>\u201eI\u0161tr\u016bko mano \u017eirgai\u201c, Roberto Keturakio<\/strong> \u201eSaul\u0117tekis kely\u201c\u00a0\u00a0ir Vytaut\u0117s \u017dilinskait\u0117s<\/strong> \u201eNesustok, valand\u0117le\u201c.\u00a0\u00a0Min\u0117tuose leidiniuose n\u0117ra Simonaitytei skirt\u0173 dedikacij\u0173. Galima daryti i\u0161vad\u0105, kad ra\u0161ytoja, dom\u0117damasi jaun\u0173j\u0173 k\u016bryba,\u00a0 \u0161ias knygeles \u012fsigijo pati.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Pradedantys ra\u0161ytojai  Simonaitytei si\u0173sdavo lai\u0161kus, kuriuose klausdavo, koks turi b\u016bti ra\u0161ytojas, kaip reikia ra\u0161yti. Yra i\u0161lik\u0119s Simonaityt\u0117s lai\u0161kas, 1954 m. ra\u0161ytas ne\u017einomai adresatei. Pateikiame kelet\u0105 i\u0161trauk\u0173 i\u0161 \u0161io lai\u0161ko.<\/p>\n\n\n\n

\u201eMiela mergyte! Gavau j\u016bs\u0173 lai\u0161k\u0105 ir labai jums d\u0117koju, kad atsimenate mane. Man labai malonu i\u0161girsti, kad j\u016bs mane pa\u017e\u012fstate \u2013 i\u0161 mano ra\u0161t\u0173. Bet turiu jums pasakyti, kad a\u0161 pati nesu pana\u0161i nei \u012f \u201e\u0160imoni\u0173\u201c, nei \u012f \u201ePik\u010diurnien\u0117s\u201c ir nei \u012f \u201eViliaus Karaliaus\u201c bet kok\u012f persona\u017e\u0105, nors ir esu toks pat paprastas, kasdieni\u0161kas \u017emogus, kokius a\u0161 apra\u0161iau. Turiu\u00a0 galb\u016bt ir kai kuri\u0173 privalum\u0173, bet gal dar daugiau yd\u0173, kuri\u0173, \u017einoma, pati ma\u017eai tepastebiu. Bet jeigu pati ir nepastebiu, tai dar nerei\u0161kia, kad j\u0173 n\u0117ra.<\/em><\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

[…] Niekada<\/strong> nesakykite apie save, kad esate keista, savoti\u0161ka, \u012f niek\u0105 nepana\u0161i\u00a0 ir t.t. Tai tik vaidyba, o vaidyb\u0105 palikime teatrui. \u017dmogus, kuris apie save \u0161itaip mano, nori ir l\u016b\u017et tr\u016bkst tok\u012f pavaidinti, na, ir pasidaro daugiausia ne tiktai juokingu, bet ir da\u017eniausia sugadina savo reputacij\u0105 visam savo am\u017eiui. \u201eKeistumas\u201c, \u201esavoti\u0161kumas\u201c toli, labai toli nuo ra\u0161ytojo.<\/em><\/p>\n\n\n\n

J\u016bs sakote, kad aplinkiniai \u017emon\u0117s \u012f jus nepana\u0161\u016bs. Hm…J\u016bs gal norite pasakyti, kad jie ne tokie puik\u016bs, kaip j\u016bs. Turiu pasakyti, kad a\u0161 niekada neb\u016b\u010diau dr\u012fsusi \u0161itaip ir pagalvoti. A\u0161 visada gerbiau ir myl\u0117jau ne tiktai pavien\u012f \u017emog\u0173, bet ir visus \u017emones ir visada juos laikiau u\u017e save auk\u0161tesniais, protingesniais. Beje, a\u0161 mok\u0117jau arba stengiausi pasirinkti \u017emones, i\u0161 kuri\u0173 a\u0161 daug daug s\u0117miau i\u0161minties. Ir tik tod\u0117l, kad a\u0161 (galiu tikrai tuo pasigirti) nevaidindavau ka\u017ek\u0105 tokio ypatingo, buvau vis\u0173 mylima ir gal\u0117jau para\u0161yti \u201e\u0160imonius\u201c bei kitas savo knygas; nes tiktai i\u0161 \u017emoni\u0173 a\u0161 s\u0117miau visas savo \u017einias.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160itai\u00a0 pra\u0161au \u012fsid\u0117m\u0117ti kaip pradedanti ir b\u016bsima ra\u0161ytoja.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[…] Niekam nepastebiant rinkite deiman\u010diukus, kaip sak\u0117 vienas Lietuvos poetas, \u2013 vadinasi, gra\u017eius, \u012fdomius pasakymus, patarles, retus \u017eod\u017eius, kuriuos dar liaudis vartoja, kurie lietuvi\u0161ki ir literat\u016broje gal jau pamir\u0161ti. Bet, mergyte, klausyk, k\u0105 sakau: neik \u012f \u017emones su bloknotu ir parkeriu rankoje. Oi ne! Vis\u0105 rinkite ir d\u0117kite \u012f savo smegen\u0173 skrynel\u0119. O paskui, kai jums staiga \u012fpuls \u012f galv\u0105 koks nors su\u017eetas, arba jums patiks\u00a0 koks nors gyvenime patirtas gra\u017eus \u2013 gali b\u016bti ir negra\u017eus \u2013 \u012fvykis, pad\u0117kite j\u012f ant popieriaus, apipinkite j\u012f\u00a0 lyg kokiu vainiku\u00a0 savo stiliumi, gra\u017eiais, bet paprastais \u017eod\u017eiais, atsargiai ir minau \u00a0vietoje\u00a0 panaudodama liaudy\u00a0 gird\u0117tus i\u0161minties\u00a0 trupin\u0117lius.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[…] J\u016bs pra\u0161ote nurodym\u0173 \u201ekaip ra\u0161yti\u201c. Miela mergaite, kad a\u0161 ir nor\u0117\u010diau, a\u0161 negal\u0117\u010diau\u00a0 jums duoti joki\u0173 nurodym\u0173. \u017dinokite viena: galima paklausti, kaip austi, kaip megzti arba kaip i\u0161kepti pyragait\u012f \u2013 a\u0161 tik duodu pavyzd\u012f, \u2013 bet, pagal mano supratim\u0105, niekada negalima klausti, kaip ra\u0161yti. Tikrai, jeigu man\u0119s kas paklausia, kaip ra\u0161yti? tai a\u0161 jau prisibijau, kad i\u0161 to \u017emogaus nebus ra\u0161ytojo.<\/em><\/p>\n\n\n\n

B\u016bsimam arba esan\u010diam pa\u0161auktam ra\u0161ytojui ir sapne neateina mintis paklausti \u201ekaip ra\u0161yti\u201c? Ne! Jis ra\u0161o! Jam pilasi mintys, byra sakiniai, taip kad nesp\u0117ja visk\u0105 nuosekliai pad\u0117ti ant popieriaus. Ir d\u0117l to jam reikia vien\u0105 ir t\u0105 pat\u012f dalyk\u0105 daug kart\u0173 taisyti, perra\u0161in\u0117ti.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[…] Ra\u0161ytojas neturi pam\u0117gd\u017eioti \u0161\u012f arba an\u0105 ra\u0161ytoj\u0105. Jis turi b\u016bti originalus. Jis turi \u012fne\u0161ti \u012f literat\u016bros lobyn\u0105 neat\u0161ildyt\u0105, neatgromuliuot\u0105, bet visi\u0161kai k\u0105 nors nauj\u0105, savit\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[…] Taigi linkiu kaip b\u016bsimai ra\u0161ytojai daug mokintis \u2013 ne tik vien mokykloje, ne tik vien i\u0161 knyg\u0173, bet i\u0161 gyvenimo. Kartoju: eikite \u012f liaud\u012f, eikite pas k\u016bdikius, pas vaikus, sekite j\u0173 galvosen\u0105, \u012fsid\u0117m\u0117kite j\u0173 posakius. Myl\u0117kite gyvuliukus, steb\u0117kite j\u0173 judesius. Ir j\u016bs pamatysite, kiek i\u0161 j\u0173 galima pasimokinti. <\/em>[…] Tiktai reikia\u00a0 myl\u0117ti gyvenim\u0105\u00a0 ir nor\u0117ti b\u016bti ra\u0161ytoju\u201c<\/em>[1]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Ievos Simonaityt\u0117s lai\u0161kas ne\u017einomai adresatei. Kaunas, 1954, liepos 10. In<\/em>  Simonaityt\u0117, Ieva.  Ra\u0161tai. T. 7. Vilnius: Vaga, 2003, p. 458\u2013461.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pareng\u0117 Arida Riaubien\u0117 Sausio 23-i\u0105 dien\u0105 sukanka 127 metai, kai Vanaguose (Priekul\u0117s vls\u010d., Klaip\u0117dos apskr.) gim\u0117 ra\u0161ytoja Ieva Simonaityt\u0117, v\u0117liau pelnytai pavadinta Ma\u017eosios Lietuvos metra\u0161tininke. Nors d\u0117l ligos Simonaityt\u0117 negal\u0117jo lankyti mokyklos, nuo pat vaikyst\u0117s ji buvo smalsi, noriai skait\u0117 ir siek\u0117 i\u0161silavinimo. Su spausdintu \u017eod\u017eiu b\u016bsimoji ra\u0161ytoja susipa\u017eino skaitydama protestant\u0173 tik\u0117jimo tiesomis pagr\u012fstas knygas, … Toliau skaityti „Ieva Simonaityt\u0117 apie ra\u0161ym\u0105”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,265],"tags":[],"class_list":["post-5597","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-datos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5597","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5597"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5597\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5597"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5597"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5597"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}