{"id":5652,"date":"2024-10-16T15:50:50","date_gmt":"2024-10-16T12:50:50","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5652"},"modified":"2024-10-17T10:28:22","modified_gmt":"2024-10-17T07:28:22","slug":"naujos-poeto-tomo-venclovos-dovanos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2024\/10\/16\/naujos-poeto-tomo-venclovos-dovanos\/","title":{"rendered":"Naujos poeto Tomo Venclovos dovanos"},"content":{"rendered":"\n

Pareng\u0117 A. M.<\/u><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

T. Venclovos kolekcija, kaupiama ir saugoma Lietuvos nacionalin\u0117je Martyno Ma\u017evydo bibliotekoje, v\u0117l \u017eenkliai padid\u0117jo. I\u0161 \u0161io rudeninio knyg\u0173 derliaus krep\u0161io, atne\u0161to T. Venclovos, i\u0161sitrauk\u0117me tris lituanines knygas lenk\u0173 kalba ir pabandysime jas kartu pavartyti.<\/p>\n\n\n\n

Pirmas m\u016bs\u0173 pasirinktas leidinys \u2013 \u0161iais metais pasirod\u017eiusi jauno \u017eurnalisto, publicisto ir politologo Dominiko Wilczewskio knyga \u201eLitwa po litewsku\u201c<\/strong> (\u201eLietuva lietuvi\u0161kai\u201c). \u0160is autorius n\u0117ra visi\u0161kai ne\u017einomas Lietuvos skaitytojams \u2013 2018 m. jis drauge su istoriku Simonu Jazavita pareng\u0117 ir dviem kalbomis (lenk\u0173 ir lietuvi\u0173) Vilniuje i\u0161leido knyg\u0105 \u201e1938. Najciemniejsza noc jest tu\u017c przed \u015bwitem = 1938. Tamsiausia naktis b\u016bna prie\u0161 au\u0161r\u0105\u201c.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160i\u0173 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 31 d. XI \u201eLiterat\u016bros seimelyje\u201c Tarptautinio dialogo centre Krasnagr\u016bdoje (Lenkija) vykusiame renginyje \u201eMedaus ir kraujo skonis. Lietuva lietuvi\u0161kai\u201c autorius D. Wilczewskis pristat\u0117 savo nauj\u0105j\u0105 knyg\u0105. Tame pat Literat\u016bros seimelyje T. Venclova pasakojo apie bibliotekinink\u0119, pedagog\u0119, publicist\u0119 On\u0105 \u0160imait\u0119, i\u0161 Vilniaus geto i\u0161gelb\u0117jusi\u0105 de\u0161imtis \u017emoni\u0173. Liko \u0161i\u0173 dviej\u0173 autori\u0173 \u2013 Venclovos ir Wilczewskio \u2013 susitikimo Krasnagr\u016bdoje \u017eenklas \u2013 dedikacija knygoje.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

Kitas \u0161ios knygos pristatymas vyko rugs\u0117jo 27 d. Vilniuje, Valdov\u0173 r\u016bmuose, intriguojan\u010diu pavadinimu \u201eArtima kaimynyst\u0117 ar neatrasta \u017eem\u0117: ar Lenkijos gyventojai apie Kinij\u0105 \u017eino daugiau nei apie Lietuv\u0105?\u201c. Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Var\u0161uvos universiteto Ryt\u0173 Europos centru pakviet\u0117 \u012f Lenkijoje bestseleriu tapusios knygos \u201eLitwa po litewsku\u201c (\u201eLietuva lietuvi\u0161kai\u201c) pristatym\u0105 15-ojo Var\u0161uvos\u2013Vilniaus kolokviumo metu.<\/p>\n\n\n\n

\u012e klausimus, kas skiria ir vienija dabartin\u0119 Lenkij\u0105 ir Lietuv\u0105, ar daug kas pasikeit\u0117 nuo Adomo Mickevi\u010diaus laik\u0173, kuris ironi\u0161kai teig\u0117, kad Kinija prie Vyslos yra geriau \u017einoma nei Lietuva, atsakin\u0117jo knygos autorius D. Wilczewskis diskusijoje su\u00a0lrt.lt portalo vyr. redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketleriene ir Vilniaus universiteto TSPMI politologu dr. Mariuszu Antonowicziumi. Knyg\u0105 \u201eLitwa po litewsku\u201c <\/strong>(Wo\u0142owiec: Wydawnictwo Czarne) <\/strong>turb\u016bt geriausiai apib\u016bdina jos vir\u0161elyje pateikta trumpa anotacija ir recenzija, kuriuos susitikimo organizatoriai i\u0161vert\u0117 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105:<\/p>\n\n\n\n

\n
\n

Lietuvos istorija \u2013 tai ne tik Liublino unija, bendra kova \u017dalgirio m\u016b\u0161yje, \u201ePonas Tadas\u201c ir privalomas apsilankymas Au\u0161ros Vartuose bei Ras\u0173 kapin\u0117se. D. Wilczewskis pasakoja \u012ftraukian\u010di\u0105 istorij\u0105 apie persipinan\u010di\u0105 Lietuvos praeit\u012f ir dabart\u012f. Lietuviai daug kart\u0173 krito, buvo p\u0117stininkai did\u017ei\u0173j\u0173 imperij\u0173 \u017eaidime \u2013 ir v\u0117l pakildavo, vedami tautos, tapatyb\u0117s, kalbos ir kult\u016bros i\u0161likimo vilties. Savo pastangomis jie i\u0161trauk\u0117 savo \u0161al\u012f i\u0161 istorin\u0117s neb\u016bties ir k\u016br\u0117 Lietuv\u0105 vadovaudamiesi savo principais. \u201eLitwa po litewsku\u201c \u2013 tai \u012f\u017evalgi ir \u017eavi istorijos rekonstrukcija bei Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos santyki\u0173 apra\u0161ymas. Wilczewskis teiraujasi Lietuvos istorik\u0173 ir sociolog\u0173 apie j\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f 1863 m. sukilim\u0105 ir kitus \u2013 Lenkijos po\u017ei\u016briu \u2013 svarbiausius \u012fvykius, pristato svarbiausius Lietuvos istorijoje visuomen\u0117s veik\u0117jus ir politikus bei su susidom\u0117jimu ie\u0161ko atsakym\u0173 \u012f \u0161iandienius lietuvius kankinan\u010dius klausimus<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

\u201e<\/strong>Per praleistus Vilniuje ketverius metus da\u017enai gird\u0117davau draugus lietuvius skund\u017eiantis, kad lenkai j\u0173 \u0161alyje vis dar nori pamatyti tik Vilni\u0173 ir tik su lenki\u0161kumu susijusias jo dalis. Kaunas? Klaip\u0117da? Neegzistuoja. \u0160iuolaikinis menas ir kult\u016bra? Pana\u0161iai. Jie tikrai nenor\u0117jo i\u0161mesti \u012f \u0161iuk\u0161li\u0173 d\u0117\u017e\u0119 dalies bendros istorijos. Nieko pana\u0161aus. Jie tik si\u016bl\u0117 pagaliau pamatyti lietuvi\u0161k\u0105j\u0105 Lietuv\u0105, o ne tik sentimental\u0173 ir romanti\u0161k\u0105 vaizdin\u012f. Manau, kad daugelis mano pa\u0161nekov\u0173 b\u016bt\u0173 patenkinti Dominiko Wilczewskio knyga, nes autorius joje apra\u0161\u0117 vis\u0173 pirma lietuvi\u0173 tautin\u0117s savimon\u0117s gimim\u0105 ir moderniosios politikos formavim\u0105si. Nevengdamas sunki\u0173 tem\u0173, bendrais bruo\u017eais pristat\u0117 \u0161alies, kuri nors ir yra \u0161alia m\u016bs\u0173, bet mums visi\u0161kai ne\u017einoma, paveiksl\u0105. Visos \u0161ios freskos dalys yra \u012ftraukian\u010dios, puikiai para\u0161ytos ir kupinos \u012fdomi\u0173 istorij\u0173 apie reik\u0161mingas Lietuvos asmenybes. \u010cia nesigirdi popieriaus \u0161iug\u017edesio. \u010cia skamba gyvenimas. Kartais dramati\u0161kas.\u201c
<\/strong><\/em>Piotr K\u0119pi\u0144ski<\/p>\n<\/div><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

Skaitantiems lenki\u0161kai galima parekomenduoti Kurier Wile\u0144ski<\/em> i\u0161spausdint\u0105 interviu su Dominiku Wilczewskiu \u201eInne spojrzenie na Litw\u0119\u201c: https:\/\/kurierwilenski.lt\/2024\/08\/12\/inne-spojrzenie-na-litwe\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau pats svarbiausias rodiklis, parodantis \u0161ios knygos i\u0161skirtinum\u0105, yra tas, kad lenki\u0161kai skaitan\u010dios koleg\u0117s j\u0105 \u0117m\u0117 \u012f rankas nuo darbo stalo ir tuoj \u012fnikdavo skaityti arba kur\u012f laik\u0105 pavar\u010diusios v\u0117l gr\u0105\u017eindavo su \u017eod\u017eiais \u201e\u0161it\u0105 nor\u0117\u010diau kada paskaityti\u201c.<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

Antrosios knygos \u201eUkrai\u0144skie \u015bwiaty Rzeczypospolitej\u201c<\/strong> (\u201eUkrainie\u010di\u0173 pasauliai Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikoje\u201c) autor\u0117 profesionali ukrainie\u010di\u0173 istorik\u0117, habilituota daktar\u0117 Natalia Starczenko, kurios pagrindin\u0117s mokslini\u0173 tyrim\u0173 kryptys \u2013 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos bajorija ukrainie\u010di\u0173 \u017eem\u0117se, teism\u0173 sistemos ir parlamentarizmo istorija, \u0161\u012f kart\u0105 pasirinko ne mokslin\u012f, o trumpo pasakojimo \u017eanr\u0105. \u0160ios knygos ra\u0161ymas prasid\u0117jo nuo vieno \u201eFacebook\u201c \u012fra\u0161o 2020 m. kovo m\u0117nes\u012f, paskelbus karantin\u0105, norint praskaidrinti savo ir keleto draug\u0173 nuotaik\u0105. Netik\u0117tai \u0161is \u012fra\u0161as sulauk\u0117 did\u017eiulio susidom\u0117jimo ir pra\u0161ym\u0173 t\u0119sti. Istorikei, pratusiai ra\u0161yti mokslinius tekstus labai siauram specialist\u0173 ratui, buvo nemenkas i\u0161\u0161\u016bkis prisitaikyti prie socialini\u0173 medij\u0173 taisykli\u0173 \u2013 tekstas turi b\u016bti trumpas, pasakojimas i\u0161baigtas, \u012fdomus \u017emon\u0117ms, turintiems skirting\u0105 istorijos \u017eini\u0173 baga\u017e\u0105. \u012era\u0161as tur\u0117jo skamb\u0117ti kaip story<\/em>, kaip nuotykis, kaip istorij\u0117l\u0117 prie kavos, kurioje yra \u201eka\u017ekas\u201c, kas su\u017eavi, pralinksmina, nustebina, priver\u010dia ie\u0161koti pasl\u0117ptos prasm\u0117s. Istorikei \u012fvaldyti nauj\u0105 \u201e\u017eanr\u0105\u201c pad\u0117jo jos dukra, nuolat primindama \u201era\u0161ai ne vadov\u0117l\u012f, ne mokslin\u0119 disertacij\u0105, tik \u012fdom\u0173 pasakojim\u0105\u201c. Tuo pa\u010diu metu autor\u0117 steng\u0117si n\u0117 truput\u0117lio nenukrypti nuo istorin\u0117s tiesos, kiekvienas \u012fra\u0161as yra paremtas ilgus metus rinktais archyviniais \u0161altiniais. Ir taip visi tie \u012fra\u0161ai, pataisyti ir papildyti, 2021 m. sugul\u0117 \u012f ukrainie\u010di\u0173 kalba pasirod\u017eiusi\u0105 knyg\u0105, o \u0161iais metais Mi\u0119dzynarodowe Centrum Kultury<\/em> Krokuvoje j\u0105 i\u0161leido lenk\u0173 kalba.<\/p>\n\n\n\n

Pasakojimai, savaime suprantama, prasideda 1569 m. Liublino unija. Dar visai neseniai Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos laikotarpis ukrainie\u010di\u0173 istoriniame naratyve buvo pie\u0161iamas i\u0161imtinai ni\u016briomis spalvomis, kaip viena didel\u0117 tautin\u0117 priespauda. \u0160i knyga ir kitos dabar pasirodan\u010dios publikacijos \u2013 tai ukrainie\u010di\u0173 sav\u0119s kaip tautos paie\u0161kos praeityje, atradimas to pagrindo (kruop\u0161\u010diai imperijos u\u017emaskuoto), ant kurio i\u0161augo j\u0173 tapatyb\u0117. Ukrainie\u010diai atranda \u201esavo\u201c Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublik\u0105, arba, kitaip sakant, atpa\u017e\u012fsta save joje.<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

Tre\u010dioji knyga i\u0161imtinai mokslin\u0117, para\u0161yta literat\u016brologo, kult\u016bros ir mokslo istoriko, Krokuvos Jogailai\u010di\u0173 universiteto profesoriaus, habilituoto daktaro Bogus\u0142awo Doparto, \u201eMickiewiczowski pi\u0119cioksi\u0105g romantyczny\u201c<\/strong> (\u201eMickevi\u010diaus romantin\u0117 penkiaknyg\u0117\u201c). Penkiuose \u0161ios knygos skyriuose aptariami Mickevi\u010diaus k\u016briniai, atlik\u0119 pagrindin\u012f vaidmen\u012f jam i\u0161pl\u0117tojant romantizmo srov\u0119 lenk\u0173 literat\u016broje, \u2013 tai ciklas \u201eBalad\u0117s ir romansai\u201c (1822), \u201eKrymo sonetai\u201c (1826), \u201eKonradas Valenrodas\u201c (1828), poemos \u201eV\u0117lin\u0117s\u201c (1823\u20131832) ir \u201ePonas Tadas\u201c (1834). \u0160i kiek anks\u010diau, t. y. 2021 m., i\u0161leista monografija (Krak\u00f3w: Instytut Literatury: Wydawnictwo Ksi\u0119garnia Akademicka) gra\u017eiai papildo ir taip nemenk\u0105 Mickevi\u010dian\u0105. Knyga skirta Adomo Mickevi\u010diaus k\u016brybos tyrin\u0117tojams, \u010dia jau skaitiniai ne \u201eprie kavos\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pareng\u0117 A. M. T. Venclovos kolekcija, kaupiama ir saugoma Lietuvos nacionalin\u0117je Martyno Ma\u017evydo bibliotekoje, v\u0117l \u017eenkliai padid\u0117jo. I\u0161 \u0161io rudeninio knyg\u0173 derliaus krep\u0161io, atne\u0161to T. Venclovos, i\u0161sitrauk\u0117me tris lituanines knygas lenk\u0173 kalba ir pabandysime jas kartu pavartyti. Pirmas m\u016bs\u0173 pasirinktas leidinys \u2013 \u0161iais metais pasirod\u017eiusi jauno \u017eurnalisto, publicisto ir politologo Dominiko Wilczewskio knyga \u201eLitwa po … Toliau skaityti „Naujos poeto Tomo Venclovos dovanos”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89],"tags":[81],"class_list":["post-5652","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","tag-tomas-venclova"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5652","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5652"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5652\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5652"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5652"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5652"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}