{"id":5712,"date":"2025-06-16T11:28:35","date_gmt":"2025-06-16T08:28:35","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5712"},"modified":"2025-11-17T10:49:01","modified_gmt":"2025-11-17T08:49:01","slug":"knyga-pakeliui-istraukos-is-rengiamo-zigmo-toliusio-atsiminimu-antrojo-tomo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2025\/06\/16\/knyga-pakeliui-istraukos-is-rengiamo-zigmo-toliusio-atsiminimu-antrojo-tomo\/","title":{"rendered":"Knyga pakeliui. I\u0161traukos i\u0161 rengiamo Zigmo Toliu\u0161io atsiminim\u0173 antrojo tomo"},"content":{"rendered":"\n

2023 m. Lietuvos nacionalin\u0117 Martyno Ma\u017evydo biblioteka i\u0161leido \u017eymaus tarpukario advokato, politiko, visuomen\u0117s ir kult\u016bros veik\u0117jo Zigmo Toliu\u0161io <\/strong>(1889\u20131971) atsiminim\u0173 pirm\u0105j\u0105 dal\u012f<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Leidin\u012f pareng\u0117 Lituanistikos skyriaus tyr\u0117jai Irmina Abramovien\u0117<\/strong> ir dr. Tomasz Blaszczak<\/strong>. \u0160iuo metu rengiamas antrasis tomas \u2013 \u201eDingusi\u0173 gadyni\u0173 \u0161e\u0161\u0117liai\u201c. Apibendrintai galima pasakyti, jog \u0161ie Z. Toliu\u0161io tekstai fiksuoja nykstant\u012f tarpukario Lietuvos bajorijos ir dvar\u0173 kult\u016bros pasaul\u012f. \u0160i atsiminim\u0173 dalis, v\u0117liau paties Z. Toliu\u0161io priskirta antr\u0105jam atsiminim\u0173 tomui, prad\u0117ta ra\u0161yti apie 1946 m. \u2013 tarp antrojo ir tre\u010diojo \u012fkalinimo, slapstantis nuo v\u0117l gr\u0119sian\u010dio su\u0117mimo[1]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Dvar\u0173 apra\u0161ymai papildyti atsiminimais i\u0161 Z. Toliu\u0161io apsilankym\u0173 juose, ra\u0161ytais i\u0161 netolimos laiko perspektyvos \u2013 dvaruose lankytasi 20 a. ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio antroje pus\u0117je. Dalis \u0161i\u0173 apsilankym\u0173 tur\u0117jo pramogin\u012f-pa\u017eintin\u012f pob\u016bd\u012f, kartu su kaunie\u010diais: dailininku Antanu \u017dmuidzinavi\u010diumi<\/strong>, ir istoriku Konstantinu Jablonskiu<\/strong>, ar \u0160iauli\u0173 apygardos teismo pirmininku Peliksu Bugaili\u0161kiu<\/strong>. Nema\u017ea kelioni\u0173 \u012f dvarus dalis buvo susijusi ir su Z. Toliu\u0161io profesine veikla, su atstovavimu Ti\u0161kevi\u010diams bei Plateriams, ar Bili\u016bn\u0173 ir kit\u0173 dvar\u0173 bylomis.<\/p>\n\n\n\n

Leidybos darbus planuojama u\u017ebaigti dar \u0161iais metais, o kol kas kvie\u010diame susipa\u017einti su atsiminim\u0173 i\u0161trauka, kurioje Z. Toliu\u0161is vaizdingai apra\u0161o apsilankym\u0105 Raudon\u0117s pilyje.<\/p>\n\n\n\n

\u201eA\u0161 vis kalbinau A. \u017dmuidzinavi\u010di\u0173 nutapyti man Raudon\u0117s pil\u012f, kuri nuo jaunyst\u0117s dien\u0173 \u017eav\u0117jo mane. <\/em>Vien\u0105 vasaros dien\u0105 \u2013 tai buvo berods 1937 metais \u2013 mudu nuvykome automobiliu \u012f Raudon\u0119. \u017dmuidzinavi\u010dius pa\u0117m\u0117 su savim visk\u0105, kas buvo reikalinga, kad vietoj nutapyti Raudon\u0117s pil\u012f. Atvyk\u0119 vieton Raudon\u0117n, mudu pirmiausiai tur\u0117jome parinkti viet\u0105, i\u0161 kurios pilis gra\u017eiausiai atrod\u0117.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[\u2026]<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

Parink\u0119s viet\u0105, A. \u017dmuidzinavi\u010dius pasistat\u0117 trikoj\u012f, i\u0161\u0117m\u0117 i\u0161 anksto paruo\u0161t\u0105 drob\u0119 ir prad\u0117jo darb\u0105. A\u0161 vaik\u0161\u010diojau po park\u0105. Parkas buvo visai apleistas; g\u0117lynai buvo nepri\u017ei\u016brimi ir nesutvarkyti. Nuo palociaus \u012f rytus \u0117jo pav\u0117singa sen\u0173 ka\u0161ton\u0173 al\u0117ja. Tarp tos al\u0117jos, kuri \u0117jo i\u0161ilgai \u0161laito ir \u0161laito buvo keli keli tvenkiniai \u2013 apleisti ir u\u017eaug\u0119 \u017eole. \u012e \u0161iaur\u0119 nuo palociaus buvo gana didelis vaisi\u0173 sodas. Buvo sekmadienis; nei parke, nei apie pil\u012f visai nesimat\u0117 \u017emoni\u0173. Ta\u010diau mes buvome pasteb\u0117ti ir palociaus gyventojai susidom\u0117jo mumis. A\u0161 pama\u010diau, kad nuo palociaus link m\u016bs\u0173 artinosi pagyven\u0119s ponas ir ponia. A\u0161 supratau, kad tai buvo Raudon\u0117s savininkai  ir pri\u0117j\u0119s prie j\u0173 atsipra\u0161iau u\u017e \u012fsibrovim\u0105 \u012f park\u0105 be leidimo ir pasakiau, kad atvykau i\u0161 Kauno su dailininku \u017dmuidzinavi\u010dium, kuris nori nutapyti Raudon\u0117s pil\u012f. De-Castro parei\u0161k\u0117 man, kad jis ni\u010d nieko prie\u0161 tai netur\u012fs ir paklaus\u0117, ar mes nesame ko nors reikalingi ir ar jis negal\u0117t\u0173 mums kuo nors pad\u0117ti. A\u0161 supa\u017eindinau ponus De-Castro su \u017dmuidzinavi\u010dium ir mes pasikeit\u0117me dar keliais \u017eod\u017eiais, po ko abudu ponai De-Castro pasi\u0161alino.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[\u2026]<\/p>\n\n\n\n

Diena palengva slinko \u012f vakar\u0105. \u017dmuidzinavi\u010dius beveik baig\u0117 savo darb\u0105 ir mes reng\u0117m\u0117s vykti Kaunan, nusistat\u0119 sustoti gretimoje Veliuonoje, kur tik\u0117jom\u0117s gal\u0117si\u0105 pasistiprinti.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[\u2026]<\/p>\n\n\n\n

\u010cia v\u0117l prie m\u016bs\u0173 pri\u0117jo ponas De-Castro<\/em>[2]<\/a> ir pakviet\u0117 arbatos. Buvo apie 4 val. popiet. Mes \u012f\u0117jome \u012f r\u016bmus, ilgais koridoriais buvome \u012fvesti \u012f valgom\u0105j\u012f kambar\u012f, kurio langai buvo nukreipti \u012f Nemuno pus\u0119. Palociaus vidus teik\u0117 visi\u0161kai li\u016bdn\u0105 vaizd\u0105. Mat\u0117si tik tu\u0161\u010dios sienos. Nei bald\u0173, nei paveiksl\u0173 nebuvo. R\u016bmai atrod\u0117 i\u0161 vidaus neremontuoti nuo prie\u0161karini\u0173 laik\u0173. Valgomajame<\/em> stov\u0117jo stalas ir kelios \u012fvairios formos senos k\u0117d\u0117s. Net puodukai arbatai buvo \u012fvair\u016bs, tartum i\u0161 \u012fvairi\u0173 viet\u0173 surankioti. Prie arbatos kalb\u0117jome apie men\u0105 ir kitomis nereik\u0161mingomis temomis. \u017dmuidzinavi\u010dius pasakojo apie savo keliones po u\u017esienius. I\u0161 visko mat\u0117si, kad De-Castro gyveno skurd\u017eiai ir kad tasai did\u017eiulis palocius, kuriame jie gyveno, jiems visai nereikalingas ir net apsunkina juos.<\/em><\/p>\n\n\n\n

V\u0117liau, kaip a\u0161 su\u017einojau, jie neteko to palociaus, kuris u\u017e skolas buvo paimtas Lietuvos Banko. Buvo planuojama \u012frengti \u010dia vasaros rezidencij\u0105 Lietuvos Respublikos Prezidentui, ta\u010diau at\u0117j\u0119s karas suard\u0117 visus tuos planus. De-Castro \u0161eima i\u0161sik\u0117l\u0117 \u012f koki\u0105 tai bak\u016b\u017e\u0119 pas svetimus \u017emones, nes palikta jiems po \u017eem\u0117s reformos \u017eem\u0117 buvo parduota i\u0161 var\u017eytini\u0173 u\u017e skolas. Raudon\u0117s dvarviet\u0117 buvo i\u0161parceliuota nedideliais sklypais, kuriuose prad\u0117jo dygti \u012fvairios trobel\u0117s.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Laike Antrojo pasaulinio karo vokie\u010diai besitraukdami i\u0161 Lietuvos vandali\u0161kai susprogdino Raudon\u0117s pilies bok\u0161t\u0105. Liko su\u017ealota romanti\u0161ka vieta, liudytoja did\u017ei\u0173 senov\u0117s \u012fvyki\u0173. Visiems senosios Lietuvos liekan\u0173 myl\u0117tojams padaryta didel\u0117 skriauda ir nebeatitaisomas nuostolis.<\/em><\/p>\n\n\n\n

P. S. Nupie\u0161tas man A. \u017dmuidzinavi\u010diaus Raudon\u0117s paveikslas per kar\u0105 i\u0161liko. Tas paveikslas, kaip ir to paties dailininko man nupie\u0161tas Gelgaudo pilies paveikslas, b\u016bnant man i\u0161tr\u0117mime Sibire (1951\u20131955), mano dukters buvo parduoti Kauno \u010ciurlionio galerijai\u201c.<\/em><\/p>\n\n\n

\n
\"\"
Zigmo Toliu\u0161io ir jo bi\u010diulio Antano \u017dmuidzinavi\u010diaus i\u0161vykos metu nutapytas Raudon\u0117s pilies paveikslas saugomas Nacionaliame M. K. \u010ciurlionio dail\u0117s muziejuje<\/a>.<\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n
\n\n\n\n

[1]<\/a> 1940 m. Z. Toliu\u0161is buvo suimtas NKVD pareig\u016bn\u0173, apkaltintas priklausymu bur\u017euazinei partijai ir savo veikla r\u0117mus tarptautin\u0119 bur\u017euazij\u0105, kuri siek\u0117 nuversti komunistin\u0119 santvark\u0105. Beveik metus kalintas Kauno sunki\u0173j\u0173 darb\u0173 kal\u0117jime. Kilus Soviet\u0173 S\u0105jungos ir Vokietijos karui, buvo i\u0161laisvintas. 1944\u20131945 m. antr\u0105 kart\u0105 v\u0117l \u012fkalintas Kaune. Po trej\u0173 laisv\u0117s met\u0173 1951 m. buvo suimtas dar kart\u0105, nuteistas de\u0161im\u010diai met\u0173 tremties \u012f Krasnojarsko kra\u0161t\u0105.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Juozas de Faria e Kastro (1876\u20131947) \u2013 Raudon\u0117s dvaro savininkas. 1903 m.  ved\u0117 Olg\u0105 Korda\u0161evskaj\u0105 (1884\u20131950). Po vestuvi\u0173 \u0161eima apsigyveno Raudon\u0117je. Pirmojo pasaulinio karo metu vokie\u010diams okupuojant kra\u0161t\u0105, Juozas de Faria e Kastro paskirtas Kauno apskrities bajor\u0173 vadovu, buvo atsakingas u\u017e mobilizacij\u0105 ir gyventoj\u0173 evakuacij\u0105.  1915 m. paskirtas rekvizicijos komisijos pirmininku, v\u0117liau pab\u0117g\u0117li\u0173 \u012fsik\u016brimo \u012fgaliotiniu. Apie 1917 m. su \u0161eima  i\u0161vyko \u012f Rusij\u0105. \u012e Lietuv\u0105 gr\u012f\u017eo 1920 m., \u0117m\u0117si atkurti karo nuniokot\u0105 \u016bk\u012f ir dvar\u0105, ta\u010diau nuolat sl\u0117g\u0117 skolos.  Su \u017emona ir trimis s\u016bnumis Raudon\u0117s pilyje gyveno iki Antrojo pasaulinio karo. 1943 m. Juozo de Faria e Kastro \u0161eima pasitrauk\u0117 \u012f Vokietij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2023 m. Lietuvos nacionalin\u0117 Martyno Ma\u017evydo biblioteka i\u0161leido \u017eymaus tarpukario advokato, politiko, visuomen\u0117s ir kult\u016bros veik\u0117jo Zigmo Toliu\u0161io (1889\u20131971) atsiminim\u0173 pirm\u0105j\u0105 dal\u012f. Leidin\u012f pareng\u0117 Lituanistikos skyriaus tyr\u0117jai Irmina Abramovien\u0117 ir dr. Tomasz Blaszczak. \u0160iuo metu rengiamas antrasis tomas \u2013 \u201eDingusi\u0173 gadyni\u0173 \u0161e\u0161\u0117liai\u201c. Apibendrintai galima pasakyti, jog \u0161ie Z. Toliu\u0161io tekstai fiksuoja nykstant\u012f tarpukario Lietuvos bajorijos … Toliau skaityti „Knyga pakeliui. I\u0161traukos i\u0161 rengiamo Zigmo Toliu\u0161io atsiminim\u0173 antrojo tomo”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89],"tags":[186,254,2455,3125],"class_list":["post-5712","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","tag-antanas-zmuidzinavicius","tag-irmina-abramoviene","tag-tomasz-blaszczak","tag-zigmas-toliusis"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5712","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5712"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5712\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5712"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5712"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5712"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}