{"id":5725,"date":"2025-09-18T15:56:25","date_gmt":"2025-09-18T12:56:25","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5725"},"modified":"2025-11-17T10:48:48","modified_gmt":"2025-11-17T08:48:48","slug":"m-k-ciurlionis-biografijos-ziupsnelis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2025\/09\/18\/m-k-ciurlionis-biografijos-ziupsnelis\/","title":{"rendered":"M. K. \u010ciurlionis. Biografijos \u017eiupsnelis"},"content":{"rendered":"\n

\u201eM. K. \u010ciurlionis. Biografijos \u017eiupsnelis\u201c autorius \u2013<\/em> \u010ciurlionio am\u017eininkas dailininkas Antanas \u017dmuidzinavi\u010dius <\/strong>(1876\u20131966). Biografija ra\u0161yta 1936 met\u0173 baland\u017eio m\u0117nes\u012f. Galb\u016bt \u0161i data sietina su M. K. \u010ciurlionio mirties metin\u0117mis \u2013 dailininkas mir\u0117 1911 m. baland\u017eio 10 d. Pustelnike, Lenkijoje. 1965 m. lapkri\u010dio 21 d. lai\u0161ke Peeteriui Einasto A. \u017dmuidzinavi\u010dius ra\u0161o, kad gaila, jog d\u0117l laiko stokos neturi galimybi\u0173 ko nors rim\u010diau para\u0161yti apie savo draug\u0105 M. K. \u010ciurlion\u012f, apie kur\u012f reik\u0117t\u0173 para\u0161yti daug tom\u0173. \u201eBiografijos \u017eiupsnelio\u201c ma\u0161inra\u0161tis saugomas A. \u017dmuidzinavi\u010diaus rankra\u0161\u010di\u0173 fonde, esan\u010diame Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Ret\u0173 knyg\u0173 ir rankra\u0161\u010di\u0173 skyriuje.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

                 Mikalojaus Konstantino \u010ciurlionio gimtin\u0117 \u2013 Dainavos kra\u0161tas, ta pilna ne\u012fprasto gamtos gro\u017eio, dain\u0173 ir poezijos Dz\u016bkijos dalis, kur gim\u0117 ir i\u0161 kur s\u0117m\u0117 savo k\u016brybines j\u0117gas daugelis m\u016bs\u0173 meno k\u016br\u0117j\u0173.<\/p>\n\n\n\n

                 \u010ciurlioniai buvo gana pasiturinti karali\u0161k\u0173 valstie\u010di\u0173 \u0161eima, nuo sen\u0173 laik\u0173 gyvenanti Li\u0161kiavos vals\u010diaus Guobini\u0173 kaime. Dailininko t\u0117vas mok\u0117si Li\u0161kiavos vienuolyno mokykloje, kur u\u017e nuolatin\u012f lietuvi\u0173 kalbos vartojim\u0105 jam da\u017enai tekdavo ne\u0161ioti ant kaklo g\u0117dos lent\u0105, vadinam\u0105 meteling\u0105. Jis begalo m\u0117go muzik\u0105 ir, mokykl\u0105 baig\u0119s, pas vietos vargononk\u0105 pramoko vargononkauti. Tai buvo labai linksmas ir tikrai artisti\u0161kos sielos \u017emogus.<\/p>\n\n\n\n

                 Mikalojaus Konstantino motina Adel\u0117 Radmanait\u0117 kilusi i\u0161 Seirij\u0173 miestelio. Ji buvo i\u0161 prigimties auk\u0161tos dvasin\u0117s kult\u016bros ir did\u017eiai kilnaus b\u016bdo moteri\u0161k\u0117.<\/p>\n\n\n\n

                 \u010ciurlionio t\u0117vas ved\u0119s apsigyveno Var\u0117noje, kur gavo vargononko viet\u0105. Ten ir gim\u0117 Mikalojus Kastantas. \u010ciurlioniai u\u017eaugino devynet\u0105 vaik\u0173, b\u016btent, 4 dukteris ir 5 s\u016bnus. I\u0161 j\u0173 Mikalojus Kastantas buvo vyriausias. Gim\u0117 jis 1875 metais rugs\u0117jo m. 23 d. Po dviej\u0173 met\u0173 gimus Kastantui (j\u012f visi namie vadino Kosteku), t\u0117vai persik\u0117l\u0117 \u012f Druskininkus, kur beveik vis\u0105 savo am\u017ei\u0173 ir i\u0161gyveno. Ten, Druskininkuose, m\u016bs\u0173 genialus dailininkas rinko savo pirmus \u012fsp\u016bd\u017eius, klausydamas Nemuno murm\u0117jimo ir mi\u0161k\u0173 o\u0161imo, \u017ei\u016br\u0117damas \u012f panemunio kalnus ir pakrant\u0117se i\u0161si\u0161akojusias draves. Ten keldavo j\u012f piemen\u0173 rageliai ir jausmingos dz\u016bk\u0173 dainos, migd\u0117 j\u012f lak\u0161tingal\u0173 \u010diulb\u0117jimas ir ilg\u0173 vakar\u0173 pasakos. O to kra\u0161to didingi piliakalniai ir pili\u0173 griuv\u0117siai, ypa\u010d senos tradicijos, suri\u0161tos su Lietuvos sostine Vilniumi, kur\u012f dz\u016bkai ypatingai gerbia ir \u012f kur\u012f vasar\u0105 daug kas klupsti keliaudavo, i\u0161aukl\u0117jo dailininko jautrioje sieloje ypating\u0105 t\u0117vyn\u0117s meil\u0119 ir pasidid\u017eiavim\u0105 tuo, kad jis yra lietuvis.<\/p>\n\n\n\n

                 Ypa\u010d tas jausmas pas j\u012f i\u0161sivyst\u0117 po to, kai jis pava\u017ein\u0117jo po svetimus kra\u0161tus ir geriau pa\u017eino pa\u010di\u0105 Lietuv\u0105.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

Tokiose s\u0105lygose augant, greit pakilo jaunojo \u010ciurlionies sieloje patraukimas ypa\u010d prie muzikos. \u0160itai pasteb\u0117jo vien\u0105 vasar\u0105 vie\u0161\u0117j\u0119s Druskinink\u0173 kurorte kunig. Oginskis pa\u0117m\u0117 14 met\u0173 Kastant\u0105 pas save \u012f Plung\u0119 \u012f savo laikom\u0105 ten orkestr\u0105. I\u0161buvo jis Oginskio dvare 4 su vir\u0161um met\u0173. Po to kunigaik\u0161tis, \u012fvertin\u0119s, matytis, \u010ciurlionies prie muzikos gabumus, i\u0161siunt\u0117 j\u012f \u012f Var\u0161uvos konservatorij\u0105 mokytis toliau.<\/p>\n\n\n\n

                 Var\u0161uvoje jaunam menininkui atsidar\u0117 nauji horizontai. Be muzikos, jis \u0117m\u0117si ten atkakliai ir sistemingai bendro lavinimosi darbo. Vakarais jis lank\u0117 meno mokykl\u0105. Taip atsid\u0117j\u0119s jis dirbo 6 metus ir, baig\u0119s konservatorij\u0105, dar daugiau kaip metus t\u0119s\u0117 savo studijas Leipcige.<\/p>\n\n\n\n

                 Gr\u012f\u017eus atgal \u012f Var\u0161uv\u0105, prasid\u0117jo \u010ciurlioniui v\u0117l \u012ftemptas darbas meno ir mokslo srityje, taip pat kova su badu ir skurdu, tuo labiau, kad jam teko \u0161elpti savo jaunesnius einan\u010dius mokslan brolius.<\/p>\n\n\n\n

                 Kaip tik tuo metu buvo atidaryta Var\u0161uvoje lietuvio Stabrovskio dail\u0117s mokykla. \u012e j\u0105 \u012fstojo \u010ciurlionis ir greit nustebino kaip mokinius, taip ir draugus savo nepaprastomis kompozicijomis. I\u0161 moksl\u0173 jis tuomet studijavo psichologij\u0105, filosofij\u0105 ir matematik\u0105. Su didele meile gilinosi jis \u012f ast[…]<\/p>\n\n\n\n

                 1905 metais \u010ciurlionis aplank\u0117 Kaukaz\u0105, kur did\u017eiuliai kalnai ir nepaprasta gamta padar\u0117 jam gil\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f ir atsiliep\u0117 \u012f daugel\u012f v\u0117lesni\u0173 jo paveiksl\u0173.<\/p>\n\n\n\n

                 Lietuvi\u0161k\u0105 patriotin\u012f darb\u0105 \u010ciurlionis prad\u0117jo dirbti Var\u0161uvoje. 1904 metais \u012fsik\u016brus ten lietuvi\u0173 draugijai, jis stojo ten chor\u0105 vesti. Tas choras pirm\u0105 kart\u0105 pasirod\u0117 1905 metais vienoje Var\u0161uvos ba\u017eny\u010dioje, kur, u\u017egiedoj\u0119s \u010ciurlionies suharmonizuot\u0105 giesm\u0119 \u201ePulkim ant keli\u0173\u201c ir kitas lietuvi\u0161kas giesmes, sudar\u0117 tikr\u0105 sensacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

                 \u010ciurlionis begalo m\u0117go Lietuvos gamt\u0105 ir \u017emones, j\u0173 dainas, Nemun\u0105. Jis kiekvien\u0105 vasar\u0105 gr\u012f\u017edavo \u012f savo Druskininkus, i\u0161 ten darydavo ekskursijas Nemunu, aplankydavo kaimus, Vilni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

                 Vasar\u0105 1906 metais i\u0161kilus obalsiui surengti Vilniuje pirm\u0105j\u0105 lietuvi\u0173 dail\u0117s parod\u0105, \u010ciurlionis su entuziazmu \u012f tai atsiliep\u0117 ir tuoj atvyko i\u0161 Var\u0161uvos t\u0105 parod\u0105 pad\u0117ti rengti. Pagalios Vilniuje ir apsigyveno. Nuo to laiko ligi pat mirties nebuvo n\u0117 vienos lietuvi\u0173 dail\u0117s parodos, kurioje \u010ciurlionis neb\u016bt\u0173 dalyvav\u0119s. Lietuvi\u0173 Dail\u0117s draugijos, kurios vardu tos parodos buvo rengiamos, jie buvo vienas i\u0161 steig\u0117j\u0173 ir uolus darbininkas. Jo suorganizuotas 1907 metais Vilniuje \u201eR\u016btos\u201c choras ilgai paliks lietuvi\u0173 atmintyje.<\/p>\n\n\n\n

                 Vasar\u0105 1908 metais M. K. \u010ciurlionis aplank\u0117 Palang\u0105 ir kitas \u017demaitijos vietas, kur ar\u010diau susipa\u017eino su \u017demai\u010di\u0173 gamta ir kry\u017eiais, kuriais susi\u017eav\u0117jo ir uoliai juos pie\u0161\u0117. Tais metais jis nupie\u0161\u0117 kelet\u0105 savo \u017eymesni\u0173 paveiksl\u0173 ir prad\u0117jo ra\u0161yti oper\u0105 \u201eJ\u016brat\u0119\u201c, kuri, deja, ir liko nebaigta.<\/p>\n\n\n\n

                 1908 metais sausio 1 d. jis ved\u0117 Sofij\u0105 Kymantait\u0119, \u017einom\u0105 dabar ra\u0161ytoj\u0105 ir pedagog\u0119, ir i\u0161vyko \u012f Petrapil\u012f. Tais metais jis jau tur\u0117jo nupie\u0161\u0119s did\u017eiausi\u0105 savo paveiksl\u0105 \u201eRex\u201c, kuris rus\u0173 \u017eymi\u0173 dailinink\u0173 ir kritik\u0173 labai auk\u0161tai vertinamas. Dalyvavo savo k\u016briniais \u012fvairiose \u201eMir iskusstva\u201c draugijos rengiamose parodose Petrapilyje, Maskvoje, o taip pat ir Pary\u017eiuje.<\/p>\n\n\n\n

                 Ne\u017ei\u016brint \u012f tai, materialin\u0117 jo pad\u0117tis buvo neapsakomai sunki, nes prisi\u0117jo jam \u0161elpti dar ir savo t\u0117vus. Mat jo t\u0117vas, kuris iki tol vargononkavo Druskininkuose, kaip tik tuomet u\u017e savo ir s\u016bnaus lietuvi\u0161kum\u0105 buvo netek\u0119s vietos. Taip reikalams susid\u0117jus, dailininkas dirbo duonai kiauras dienas ir naktis.<\/p>\n\n\n\n

                 Ruden\u012f 1906 metais jo sveikata prad\u0117jo irti. Sekan\u010di\u0173 met\u0173 prad\u017eioje M. K. \u010ciurlionis buvo i\u0161ve\u017etas \u012f nerv\u0173 lig\u0173 sanatorij\u0105, kur ir mir\u0117 1911 m. m. 10. Palaidotas Ras\u0173 kapuose Vilniuje.<\/p>\n\n\n\n

                 Tai taip trumpai atpasakojus, gyveno ir u\u017egeso lietuvi\u0173 dvasios genijus, nuostabus Lietuvos \u017eem\u0117s s\u016bnus.<\/p>\n\n\n\n

                 Reik sutikti su li\u016bdnu faktu, kad prad\u017eioje ne visi lietuviai suprato ir \u012fvertino \u010ciurlionies genij\u0173. Jo da\u017enai abstrakti\u0161kais ir muzikos k\u016brini\u0173 vardais pavadinti keistai sukomponuoti paveikslai daug kam, gerai ne\u012fsigilinus \u012f j\u0173 prasm\u0119, atrod\u0117 nesuprantami, fantasti\u0161ki. Saujel\u0117 \u010ciurlionies garbintoj\u0173 Lietuvoje negal\u0117jo ar nemok\u0117jo savo teigiamais bet nedr\u0105siais jo k\u016brini\u0173 \u012fvertinimais \u012ftikinti neskaitling\u0105 anais laikais lietuvi\u0173 inteligentij\u0105, o tuo labiau pla\u010di\u0105j\u0105 visuomen\u0119. Nesugeb\u0117jo \u012frodyti, kad tie k\u016briniai kalba \u012f mus paslaptinga sena lietuvi\u0173 kult\u016bros kalba, kad juose slepiasi m\u016bs\u0173 tautos i\u0161gyvenimai ir ateities idealai. Pirmieji \u010ciurlion\u012f auk\u0161tai \u012fvertino svetimtau\u010diai, b\u016btent, rusai ir lenkai. Jie prad\u0117jo ra\u0161yti apie j\u012f entuziastingus atsiliepimus ir, kaip paprastai, prad\u0117jo j\u012f savintis. Tik kai kurie rus\u0173 kritikai negal\u0117dami suprasti, i\u0161 kur pas j\u012f toks ruso akimis \u017ei\u016brint, originalumas ir kilnumas, pa\u017eindami kiek lietuvius pri\u0117jo i\u0161vados, kad tuose k\u016briniuose gl\u016bdi lietuvi\u0173 tautos dvasia, jos praeities ir ateities kilniausi  tro\u0161kimai.<\/p>\n\n\n\n

                 \u0160iandien min\u0117dami t\u0105 genial\u0173 m\u016bs\u0173 dailinink\u0105 25 metams praslinkus po jo mirties, mes j\u012f irgi jau prad\u0117jome suprasti, \u017ei\u016brime \u012f jo paveikslus, klausom\u0117s jo muzikos, \u2013 ir siela pradeda virp\u0117ti nuo d\u017eiaugsmo, kaip \u010dia visa kilnu, gra\u017eu, sava. Ir dar ai\u0161kiai dabar suprantame, kad jo genijus yra kuo stipriausiai suaug\u0119s su m\u016bs\u0173 tauta, su jos kra\u0161tu ir su to kra\u0161to centru \u2013 sostine Vilniumi. D\u0117lei to jis dainavo apie Vilni\u0173 dainas, d\u0117l to vyko tenai ir ten, ne kur kitur, stipriausiai pasirei\u0161k\u0117 ne tik kaip k\u016br\u0117jas, bet ir kaipo visuomen\u0117s veik\u0117jas. I\u0161 ten pirmiausia jis suspind\u0117jo lietuvi\u0173 dail\u0117s parodose, i\u0161 ten galingiausiai suskamb\u0117jo jo harmonizuotos lietuvi\u0173 dainos ir jo paties muzikos k\u016briniai, i\u0161 ten prabilo jis gilios tautin\u0117s prasm\u0117s spausdintu ir gyvu \u017eod\u017eiu. Pagalios, Vilniuje palaidotas ir jo k\u016bnas am\u017einam poilsiui.<\/p>\n\n\n\n

                 Taigi m\u016bs\u0173 genijaus M. K. \u010ciurlionies gyvenimas, k\u016bryba ir mirtis taip pat suri\u0161o su Vilnium, ir taip pat am\u017einai, nei\u0161skiriamai kaip visa ilg\u0173 am\u017ei\u0173 m\u016bs\u0173 praeitis.<\/p>\n\n\n\n

1936. IV<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u201eM. K. \u010ciurlionis. Biografijos \u017eiupsnelis\u201c autorius \u2013 \u010ciurlionio am\u017eininkas dailininkas Antanas \u017dmuidzinavi\u010dius (1876\u20131966). Biografija ra\u0161yta 1936 met\u0173 baland\u017eio m\u0117nes\u012f. Galb\u016bt \u0161i data sietina su M. K. \u010ciurlionio mirties metin\u0117mis \u2013 dailininkas mir\u0117 1911 m. baland\u017eio 10 d. Pustelnike, Lenkijoje. 1965 m. lapkri\u010dio 21 d. lai\u0161ke Peeteriui Einasto A. \u017dmuidzinavi\u010dius ra\u0161o, kad gaila, jog d\u0117l laiko … Toliau skaityti „M. K. \u010ciurlionis. Biografijos \u017eiupsnelis”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89,265],"tags":[186,543],"class_list":["post-5725","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","category-datos","tag-antanas-zmuidzinavicius","tag-m-k-ciurlionis"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5725","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5725"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5725\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5725"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5725"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5725"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}