![\"\"](\"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/files\/2025\/09\/15989_zema.jpeg\")
\u201eGr\u012f\u017eus i\u0161 Sibiro man v\u0117l pasitaik\u0117 proga pabuvoti Tytuv\u0117nuose. Tenai apsigyveno taip pat gr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 Sibiro, tik v\u0117liau u\u017e mane, mano broliavaikis ir a\u0161 du kartus vie\u0161\u0117jau jo \u0161eimoje, praleisdamas toje \u017eavingoje vietov\u0117je vasaros metu po 2\u20133 savaites 1961 ir 1962 metais.<\/em><\/p>\n\n\n\n […]<\/p>\n\n\n\n I\u0161 kol\u016bkio sand\u0117lininko Jankauskio i\u0161girdau \u012fdomi\u0173 smulkmen\u0173 apie Tytuv\u0117n\u0173 dvarinink\u0173 Roemeri\u0173 gyvenim\u0105. Tasai Jankauskis dar pa\u010dioje XIX am\u017eiaus pabaigoj prad\u0117j\u0119s tarnauti Roemeri\u0173 Pagry\u017euvio dvare.<\/em>[1]<\/strong><\/a> Jankausko t\u0117vas, nors pagal dokumentus bajoras, tarnav\u0119s Roemeri\u0173 dvare u\u017e kumet\u012f. Galb\u016bt d\u0117l savo bajoryst\u0117s jaunasis Jankauskis ir patek\u0119s \u012f dvaro r\u016bmus u\u017e liokajuk\u0105. Antra vertus, Jankauskis d\u0117l bajoryst\u0117s liko nelank\u0119s prad\u017eios mokyklos, nes jam, kaipo bajori\u0161kos kilm\u0117s berniukui, u\u017e prad\u017eios mokyklos lankym\u0105 b\u016bt\u0173 reik\u0117j\u0119 mok\u0117ti 3 rublius per metus, gi valstie\u010di\u0173 vaikams u\u017e mokyklos lankym\u0105 nereik\u0117jo nieko mok\u0117ti. Anais laikais trys rubliai buvo, matomai, nema\u017ei pinigai, nes Jankausko t\u0117vas nepanor\u0117jo daryti toki\u0173 i\u0161laid\u0173 savo s\u016bnaus mokslinimui.<\/em><\/p>\n\n\n\n Anot Jankausko senasis Roemeris<\/em>[2]<\/strong><\/a> tur\u0117j\u0119s 12 dvar\u0173; jo mi\u0161kus pri\u017ei\u016br\u0117j\u0119 9 eiguliai. I\u0161 kompetenting\u0173 asmen\u0173 a\u0161 su\u017einojau, kad paskelbus po I pas[aulinio] karo \u012fstatym\u0105 apie privatini\u0173 mi\u0161k\u0173 suvalstybinim\u0105 i\u0161 Roemeri\u0173 buvo nusavinta vir\u0161 3000 de\u0161imtini\u0173 mi\u0161ko. Senajam Roemeriui dar prie\u0161 I pas[aulin\u012f] kar\u0105 mirus, jo dvarai buvo padalinti tarp dviej\u0173 jo s\u016bn\u0173, vienas i\u0161 kuri\u0173 (Stanislovui) tek\u0119s Pagry\u017euvio dvaras, o antram (Eugienijui) Tytuv\u0117n\u0173 dvaras. Pagry\u017euvio Stanislovas Roemeris po I pas[aulinio] karo atsid\u016br\u0117 Lenkijoj ir \u012fstojo \u012f lenk\u0173 kariuomen\u0119. D\u0117l tos prie\u017easties, kadangi Lenkija tuo metu kariavo su Lietuva, to Roemerio \u017eem\u0117 buvo nusavinta ir Pagry\u017euvio dvaro centre \u012fsik\u016br\u0117 vienuolyna<\/em>s[3]<\/strong><\/a> (dabar ten d\u017eiovinink\u0173 sanatorija<\/em>[4]<\/strong><\/a>).<\/em><\/p>\n\n\n\n Romeriai buvo kil\u0119 i\u0161 ryt\u0173 Lietuvos (i\u0161 Anta\u0161avos). Vienas i\u0161 Roemeri\u0173 prot\u0117vi\u0173 buvo atsik\u0117l\u0119s \u012f Tytuv\u0117nus \u012f \u017eentus ant dvarininkait\u0117s P\u0161eci\u0161evskait\u0117s , kuriai priklaus\u0117 ir Pagry\u017euvio dvarai.<\/em><\/p>\n\n\n\n Jankausko pasakojimu senasis Izidorius Roemeris laik\u0119s dvare 30 stainini\u0173 arkli\u0173. Arkliams pri\u017ei\u016br\u0117ti buvo du furmonai (ve\u017eikai) ir trys j\u0173 pad\u0117j\u0117jai, bet to, vienas bereiteris. Bereiterio pareigos buvusios apjodin\u0117ti ir pri\u017ei\u016br\u0117ti jojamuosius arklius. Jojamieji arkliai nebuv\u0119 kinkomi \u012f karietas. I\u0161kilmingomis i\u0161vykomis \u012f kariet\u0105 buvo kinkomi penki arkliai. Palociuje (Pagry\u017euvy) tarnavo trys liokajai, j\u0173 tarpe vienas neu\u017eauga (60 met\u0173 liliputas), dvi kambarin\u0117s ir vir\u0117jas su pad\u0117j\u0117ju. Ponai gyven\u0119 dvare tik vasar\u0105, o \u017eiemai i\u0161vykdav\u0119 \u012f Vilni\u0173 arba \u012f Var\u0161uv\u0105. Mirus senajam Roemeriui jo na\u0161l\u0117 suma\u017eino r\u016bm\u0173 personal\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n [\u2026]<\/p>\n\n\n\n Kitas Tytuv\u0117n\u0173 gyventojas, tarnav\u0119s 6 metus dvare u\u017e dar\u017einink\u0105, papasakojo man apie Izidori\u0173 Roemer\u012f dar \u0161i\u0173 smulkmen\u0173. Pagrindinis Roemeri\u0173 dvaras buvo Pagry\u017euvys. Tytuv\u0117n\u0173 dvaras skait\u0117si folvarku. Tytuv\u0117n\u0173 dvare buvo \u012frengtos oran\u017eerijos, kuriose be kitko buvo auginami abrikosai. Tytuv\u0117nuose buvo i\u0161kasti tvenkiniai, kuriuose buvo veisiami karpiai. Senasis Roemeris m\u0117gdav\u0119s kort[u]oti ir i\u0161gerti. Jis kasmet vykdav\u0119s per Jonines \u012f tuometin\u012f apskrities miest\u0105 Raseinius, kur praleisdav\u0119s ilgesn\u012f laik\u0105, kartais net vis\u0105 sav[a]it\u0119. \u012e Raseinius per Jonines suva\u017eiuodav\u0119 daugyb\u0117 dvarinink\u0173, kur jie visaip linksminosi ir kort[u]odavo. Roemeri\u0173 dvare buvo daug \u012fvairi\u0173 kariet\u0173, atvir\u0173 ir dengt\u0173. \u012e karietas buvo kinkomi 4 ar 5 arkliai. Karietos buvo papuo\u0161tos Roemeri\u0173 herbais. Per I pas[aulin\u012f] kar\u0105 Roemeriai apleido savo dvar\u0105. Buvo kalbama, kad dvaro m\u016brininkas, pagal kilm\u0119 vokietis, parod\u0119s vokie\u010di\u0173 okupantams viet\u0105 Pagry\u017euvio palociuje, kur sienoje jis savo pon\u0173 pra\u0161omas buvo \u012fm\u016brij\u0119s metalin\u0119 d\u0117\u017e\u0119 su \u0161eimos brangenyb\u0117mis. Visas tas brangenybes vokie\u010diai i\u0161\u0117m\u0117 i\u0161 m\u016bro sienos ir pagrob\u0117.<\/em><\/p>\n\n\n\n Kai Lietuvoje \u012fsisteig\u0117 tarybin\u0117 santvarka, Tytuv\u0117n\u0173 dvaro r\u016bmuose trump\u0105 laik\u0105 veik\u0117 muziejus. Romeriai u\u017eleido muziejui dal\u012f savo buto su senais baldais, paveikslais ir skulpt\u016bromis. Roemerien\u0117 buvo paskirta muziejaus ved\u0117ja. B\u016bdama, kaip \u017einoma, dailininke, Romerien\u0117 nutap\u0117 didel\u012f Stalino portret\u0105 ir juo papuo\u0161\u0117 naujai suorganizuot\u0105 muziej\u0173. Tuo Roemerien\u0117 tik\u0117josi \u012fgyti vietin\u0117s vald\u017eios palankum\u0105. Ta\u010diau nei muziejaus suorganizavimas, nei Stalino portreto nutapymas bei i\u0161kabinimas nei\u0161gelb\u0117jo Roemerien\u0117s ir jos vyro nuo i\u0161tr\u0117mimo Sibiran. I\u0161tr\u0117mus Roemerius buvo likviduotas ir muziejus. Jo eksponatai buvo i\u0161grobstyti.<\/em><\/p>\n\n\n\n [\u2026]<\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n Dabar Tytuv\u0117n\u0173 dvaro r\u016bmuose apgyvendinti pagalbinio \u016bkio tarnautojai ir darbininkai. \u0160iuo metu tiek r\u016bmai, tiek kiti dvaro pastatai labai apleisti. Gal reikt\u0173 pamin\u0117ti tik koklin\u012f pe\u010di\u0173 dideliame kambary, kuriame pas Roemerius buvo valgomasis kambarys su prot\u0117vi\u0173 portretais. Dabar jame \u012frengtas vietos klubas. To pe\u010diaus glaziruoti kokliai su spalvot\u0173 regini\u0173 ornamentais turi 1760 met\u0173 \u017eym\u0119, turb\u016bt, j\u0173 pagaminimo laik\u0105. Did\u017eiuliame dvaro parke, kuris nors ir netvarkomas, bet yra visas pilnai i\u0161lik\u0119s, \u017emon\u0117s rodo a\u0161tuoni\u0173 med\u017ei\u0173 apsodint\u0105 apvali\u0105 aik\u0161tel\u0119, kurioje baud\u017eiavos laikais buvo plakami nusikaltusieji baud\u017eiauninkai\u201c.<\/em><\/p>\n\n\n\n \u0160iais metais minime 140-\u0105sias Sofijos Romerien\u0117s gimimo metines.<\/p>\n\n\n\n Sofija Dembovskyt\u0117-Romerien\u0117 (1885\u20131972) \u2013 tapytoja, grafik\u0117. Kilusi i\u0161 chirurgo Tadeu\u0161o Dembovskio ir krokuviet\u0117s Matildos Grosse \u0161eimos. Vilniaus pie\u0161imo mokykloje mok\u0117si dail\u0117s, taip pat lank\u0117 priva\u010dias pamokas pas tapytoj\u0105 Elen\u0105 R\u00f6meryt\u0119. V\u0117liau t\u0119s\u0117 studijas Miunchene, Pary\u017eiuje, Krokuvoje. 1911 m. susituok\u0117 su Eugenijumi Romeriu[5]<\/a>, apsigyveno Tytuv\u0117n\u0173 dvare. U\u017eklupus Pirmajam pasauliniam karui su \u0161eima buvo priversta emigruoti \u012f Aninsk\u0105 (Vitebsko gubernija). 1919 m. gr\u012f\u017eo \u012f Tytuv\u0117nus, dvare \u012fsteig\u0117 audimo dirbtuves ir audimo mokykl\u0105, pati k\u016br\u0117 audini\u0173 eskizus. Tarpukario Lietuvoje aktyviai \u012fsitrauk\u0117 \u012f menin\u012f gyvenim\u0105, reng\u0117 parodas Lietuvoje ir u\u017esienyje \u2013 Pary\u017eiuje, Rygoje, Var\u0161uvoje, Krokuvoje, Lvive.<\/p>\n\n\n\n 1941 m. bir\u017eelio 16 d. Sofija kartu su vyru Eugenijumi buvo i\u0161tremti \u012f nedidel\u012f kaim\u0105 netoli Syktyvkaro (Komijos srityje). Lenkijai \u012fk\u016brus Syktyvkare savo diplomatin\u0119 atstovyb\u0119, Sofijai buvo pasi\u016blyta dirbti joje, nes tur\u0117jo dvigub\u0105 \u2013 Lietuvos ir Lenkijos pilietyb\u0119. 1942 m. spalio m\u0117n. padedant Eugenijaus Romerio pusbroliui, tuometiniam Lenkijos ambasadoriui Soviet\u0173 s\u0105jungoje Tadui Liudvikui Romeriui, gavo leidim\u0105 persikelti \u012f ambasad\u0105 Kuiby\u0161eve. Gyvenimas tapo laisvesnis ir \u0161iek tiek lengvesnis, ta\u010diau Eugenijaus Romerio sveikata nuolat silpn\u0117jo ir netrukus atsirasian\u010dios galimyb\u0117s i\u0161vykti i\u0161 Soviet\u0173 S\u0105jungos jis nebesulauk\u0117 (mir\u0117 1943 m. gegu\u017e\u0117s 2d.) Palaidojusi vyr\u0105, po keletos dien\u0173 Sofija Romerien\u0117 kartu su Lenkijos ambasada evakuavosi \u012f Teheran\u0105. 1944\u20131949 m. gyveno Egipte, Did\u017eiojoje Britanijoje, 1950\u20131955 m. Kanadoje, nuo 1955m. persik\u0117l\u0117 \u012f JAV, 1963 m. gr\u012f\u017eo \u012f Kanad\u0105, paskutinius gyvenimo metus praleido Monrealyje.<\/p>\n\n\n\n Pla\u010diau apie Sofij\u0105 Romerien\u0119 Nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Meno skyriaus parengtoje parodoje, kuri buvo skirta dailinink\u0117s 130-osioms gimimo metin\u0117ms:<\/p>\n\n\n\n https:\/\/parodos.lnb.lt\/exhibits\/show\/sofija-dembovskyte-romeriene<\/a><\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> Pagry\u017euvio dvar\u0105 1878 m. \u012fsigijo Izidorius Romeris. Po 1881 m. \u0161iame dvare Romeriai da\u017eniausiai tik vasarodavo, ta\u010diau r\u016bmai buvo gerai pri\u017ei\u016brimi, juose buvo sutelkta daug menini\u0173 ir istorini\u0173 vertybi\u0173. Per Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 dvaras stipriai nusiaubtas.<\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> Izidorius Romeris (1843\u20131910) \u2013 vyriausias Edvardo Jono Romerio ir Sofijos Bialozorait\u0117s s\u016bnus. 1852 m. su t\u0117vais gr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 tremties gyveno Antana\u0161\u0117je ir Vilniuje, mok\u0117si Vilniaus gimnazijoje, nuo 1862 m. studijavo teis\u0119 Jogailai\u010di\u0173 universitete Krokuvoje. 1863 m. gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105, i\u0161kart buvo suimtas, iki 1864 m. kartu su t\u0117vu kalinamas Kaune. 1866 m. ved\u0117 Celin\u0105 P\u0161eci\u0161evskyt\u0119 (1847\u20131916), kur\u012f laik\u0105 gyveno Tytuv\u0117nuose, nuo 1879 m. persik\u0117l\u0117 \u012f Pagry\u017euvio dvar\u0105. Po 1881 m. su \u0161eima daugiausia laiko gyveno Var\u0161uvoje, mir\u0117 Vilniuje.<\/p>\n\n\n\n [3]<\/a> 1929 m. Pagry\u017euvyje \u012fsik\u016br\u0117 j\u0117zuit\u0173 naujokynas.<\/p>\n\n\n\n [4]<\/a> 1951\u20132005 m. Pagry\u017euvio dvare veik\u0117 plau\u010di\u0173 tuberkulioz\u0117s ligonin\u0117, v\u0117liau Auk\u0161telk\u0117s pensionatas.<\/p>\n\n\n\n [5]<\/a> Eugenijus Romeris (1871\u20131943) \u2013 ekonomistas, istorikas, visuomen\u0117s veik\u0117jas, moksl\u0173 daktaras.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160\u012f kart\u0105 kvie\u010diame susipa\u017einti su atsiminim\u0173 i\u0161trauka, kurioje Z. Toliu\u0161is apra\u0161o apsilankym\u0105 Tytuv\u0117nuose. Netoli nuo miestelio esantis Tytuv\u0117n\u0173 dvaras \u2013 vienas i\u0161 prarast\u0173, beveik sunykusi\u0173 \u017demaitijos dvar\u0173. Iki m\u016bs\u0173 dien\u0173 i\u0161lik\u0119s tik parkas, buvusi\u0173 medini\u0173 r\u016bm\u0173 pamatai, stali\u0173 dirbtuv\u0117s, svirno, r\u016bsi\u0173, \u016bkini\u0173 pastat\u0173 liekanos. Sofija ir Eugenijus Romeriai buvo paskutinieji Tytuv\u0117n\u0173 dvaro savininkai. \u0160is dvaras … Toliau skaityti „Knyga pakeliui. I\u0161traukos i\u0161 rengiamo Zigmo Toliu\u0161io atsiminim\u0173 antrojo tomo (t\u0119sinys)”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89],"tags":[3866,3125],"class_list":["post-5726","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","tag-tytuvenai","tag-zigmas-toliusis"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5726","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5726"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5726\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5726"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5726"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5726"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n\n\n\n