{"id":5730,"date":"2025-11-11T10:21:18","date_gmt":"2025-11-11T08:21:18","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5730"},"modified":"2025-11-11T10:23:11","modified_gmt":"2025-11-11T08:23:11","slug":"knyga-pakeliui-istraukos-is-rengiamo-zigmo-toliusio-atsiminimu-antrojo-tomo-tesinys-4","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2025\/11\/11\/knyga-pakeliui-istraukos-is-rengiamo-zigmo-toliusio-atsiminimu-antrojo-tomo-tesinys-4\/","title":{"rendered":"Knyga pakeliui. I\u0161traukos i\u0161 rengiamo Zigmo Toliu\u0161io atsiminim\u0173 antrojo tomo (t\u0119sinys)"},"content":{"rendered":"\n

Kvie\u010diame susipa\u017einti su dar viena i\u0161trauka i\u0161 rengiamo Zigmo Toliu\u0161io<\/strong> atsiminim\u0173 antrojo tomo \u2013 \u0161\u012f kart\u0105 pasakojimas apie Ti\u0161kevi\u010dius. \u0160ios garsios gimin\u0117s \u0161aknys siekia XVI a. antr\u0105 pus\u0119. Ypa\u010d didel\u0119 turtin\u0119 gali\u0105 Ti\u0161kevi\u010diai \u012fgijo XIX a. J\u0173 dvarai tapo kult\u016bros, meno, visuomeninio gyvenimo centrais, gars\u0117jusiais puikios architekt\u016bros dvarais ir parkais, turtingomis bibliotekomis ir meno rinkiniais[1]<\/a>. XX a. \u012fvyk\u0119 sukr\u0117timai neaplenk\u0117 ir Ti\u0161kevi\u010di\u0173, dvarai nukent\u0117jo per Pirm\u0105j\u012f ir Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105; prad\u0117tos vykdyti \u017eem\u0117s reformos, dvar\u0173 parceliavimas lemtingai pakeit\u0117 dvarinink\u0173 gyvenim\u0105. Ti\u0161kevi\u010di\u0173 gimin\u0117s istorija pla\u010diai i\u0161tyrin\u0117ta, ta\u010diau nedaug yra autenti\u0161k\u0173, \u0161ios gimin\u0117s atstovus pa\u017einusi\u0173 am\u017einink\u0173 liudijim\u0173 \u2013 vienas i\u0161 j\u0173 \u2013 tarpukario advokato, visuomen\u0117s veik\u0117jo Zigmo Toliu\u0161io<\/strong> atsiminimai.<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n
\"\"<\/a>
Aleksandras Ti\u0161kevi\u010dius XX a. 4 de\u0161. pabaigoje. Kretingos muziejus<\/a><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Kart\u0105 \u2013 apie 1930 metus \u2013 \u012f mane Kaune, kaipo \u012f advokat\u0105, kreip\u0117si atvyk\u0119s i\u0161 Kretingos Aleksandras Ti\u0161kevi\u010dius<\/em>[2]<\/strong><\/em><\/a>. Tai buvo senyvo am\u017eiaus stambaus k\u016bno sud\u0117jimo aristokratas. A. Ti\u0161kevi\u010dius kadaise visos Kauno gubernijos dvarinink\u0173 atstovas Rusijos imperijos Valstyb\u0117s Taryboje, turtingas \u017eemvaldys ir \u012ftakingas veik\u0117jas \u2013 dabar Lietuvos \u017eem\u0117s reformos apkarpyto ma\u017eo dvarelio savininkas atrod\u0117 ar nor\u0117jo atrodyti patenkintas savo pasikeitusia pad\u0117timi, steng\u0117si sugyventi su vietos \u017emon\u0117mis ir rasti su jais bendr\u0105 kalb\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Reikia pasakyti, kad A. Ti\u0161kevi\u010dius dar prie\u0161 I pasaulin\u012f kar\u0105 neignoravo lietuvi\u0173. \u017dinau, kad mano studentavimo Peterburge laikais (1908\u20131912 m.) jisai lankydavo lietuvi\u0173 student\u0173 vakarus bei vaidinimus.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A. Ti\u0161kevi\u010dius nor\u0117jo pasikonsultuoti su manim kokiu tai teisiniu klausimu, dabar neatmenu, kokiu b\u016btent. Mudu kalb\u0117jova lietuvi\u0161kai.<\/em><\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n

[\u2026]<\/em><\/p>\n\n\n\n

A. Ti\u0161kevi\u010diaus s\u016bnus[3]<\/strong><\/a>, kaip gird\u0117jau, tiek sutapo su Kretingos \u017eemai\u010diais, kad lietuvi\u0161kais laikais, t. y. prie\u0161 II pas[aulin\u012f] kar\u0105, net buvo i\u0161rinktas vietos vals\u010diaus vir\u0161ai\u010diu. Jis \u017euvo II pas[aulinio] karo metu, o jo t\u0117vas \u2013 senasis Ti\u0161kevi\u010dius pasitrauk\u0117 \u012f Vakarus.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Su U\u017eutrakio dvaro (prie Trak\u0173) savininku Andrium Ti\u0161kevi\u010diu[4]<\/strong><\/a> tur\u0117jau ilgesnius, taip pat profesinius santykius.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Andrius Ti\u0161kevi\u010dius kreip\u0117si \u012f mane savo nusavint\u0173 Lietuvoje dvar\u0173 reikalu. Kadangi tasai Ti\u0161kevi\u010dius, gyvendamas Lenkijoje, nedalyvavo militariniuose \u017eygiuose prie\u0161 Lietuv\u0105 ir nepasirei\u0161k\u0117 kituose prie\u0161i\u0161kuose Lietuvai veiksmuose, tai pagal anuomet veikusius \u012fstatymus, jisai tur\u0117jo teis\u0119 gauti nenusavinam\u0105j\u0105 \u017eem\u0117s norm\u0105 ir kok\u012f tai atlyginim\u0105 u\u017e nusavintus mi\u0161kus. A\u0161 ir r\u016bpinausi ilgesn\u012f laik\u0105 tais jo reikalais.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A. Ti\u0161kevi\u010dius papasakojo man, kad jo senelis Juozas Ti\u0161kevi\u010dius[5]<\/strong><\/a> paliko ar padalino savo mil\u017eini\u0161kus \u017eem\u0117s plotus tarp savo s\u016bn\u0173. Vienas j\u0173 \u2013 Aleksandras gavo Kreting\u0105, antras \u2013 Feliksas[6]<\/strong><\/a> \u2013 Palang\u0105, gi Andriaus t\u0117vas Juozas[7]<\/strong><\/a> gavo dvarus Lietuvoje, Gudijoje ir Lenkijoje. Jo \u017eod\u017eiais, t\u0117vui 1917 metais mirus ir I pas[auliniam] karui pasibaigus, jis labai nukent\u0117j\u0119s, nes dalis jo t\u0117vo dvar\u0173 Gudijoje pateko Sovietams, gi kita dalis atateko Lietuvai ir liko nusavinti; pati ma\u017eoji \u017eemi\u0173 dalis liko Vilniaus kra\u0161te \u2013 prie Trak\u0173 \u2013 b\u016btent, U\u017eutrakio dvaras, kur\u012f jis ir vald\u0105s, gyvendamas tame dvare su savo sena motina.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje liko \u0161ie buvusieji Andriaus Ti\u0161kevi\u010diaus t\u0117vo dvarai: Balb\u0117n\u0173, Grinapolio ir Daugirdi\u0161k\u0117s, visi Semeli\u0161ki\u0173 vals\u010diuje, netoli demarkacijos linijos, kuri prie\u0161 II pasaulin\u012f kar\u0105 skyr\u0117 Lietuv\u0105 nuo Lenkijos u\u017egrobto Vilniaus kra\u0161to.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u012erodymui savo teisi\u0173 \u012f auk\u0161\u010diau min\u0117tus dvarus Lietuvoje, Andrius Ti\u0161kevi\u010dius pateik\u0117 man i\u0161 keli\u0173 puslapi\u0173 susidedant\u012f, spausdint\u0105, dabar gerai neatmenu, ar tai testament\u0105, ar dalyb\u0173 akt\u0105, kuriame labai smulkmeni\u0161kai ir kruop\u0161\u010diai buvo i\u0161skai\u010diuota, kokius dvarus, folvarkus, \u012fmones, mi\u0161kus, ganyklas ir kitas valdas gauna kiekvienas i\u0161 Juozo Ti\u0161kevi\u010diaus s\u016bn\u0173.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau tasai \u012fdomus dokumentas su byla ir visomis kitomis mano advokati\u0161komis archyvin\u0117mis bylomis, b\u016bnant man Sibiro tremtyje (1951\u20131955 m.), be jokios mano \u017einios ir sutikimo, be jokio formalaus nutarimo buvo i\u0161 mano buto sand\u0117lio paimtas, i\u0161ve\u017etas ir, kaip v\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, pateko \u012f Vilniaus Centralin\u012f Archyv\u0105[8]<\/strong><\/a>. Tod\u0117l, nebegal\u0117damas pasinaudoti savo bylos duomenimis, ra\u0161au tik remiantis atmintimi.<\/em><\/p>\n\n\n\n

[\u2026]<\/em><\/p>\n\n\n

\n
\"\"
Janas Bulhakas. U\u017eutrakio dvaro r\u016bmai XX a. I pus\u0117je. Nacionalinis M. K. \u010ciurlionio dail\u0117s muziejus <\/a><\/figcaption><\/figure>\n<\/div>\n\n\n

Ti\u0161kevi\u010dius vis kviet\u0117 mane atvykti \u012f Trakus ir apsilankyti jo U\u017eutrakio dvare. Ta\u010diau a\u0161 nesuskubau pasinaudoti jo kvietimu, nes m\u016bs\u0173 santyki\u0173 prad\u017eioje vykimas \u012f Lenkij\u0105, su kuria Lietuva d\u0117l Vilniaus nepalaik\u0117 joki\u0173 santyki\u0173, buvo apsunkintas dideliais formalumais ir keblumais (\u012f Vilni\u0173 reik\u0117jo vykti per Ryg\u0105), gi v\u0117liau prasid\u0117jo II pasaulinis karas.<\/em><\/p>\n\n\n\n

A\u0161 aplankiau Trakus ir esam\u0105 netoli j\u0173 U\u017eutrakio dvar\u0105 tik 1941 met\u0173 ruden\u012f, kai Lietuva buvo hitlerinink\u0173 okupuota. Betgi Ti\u0161kevi\u010diaus jau dvare nebebuvo, nes, Soviet\u0173 S\u0105jungai 1939 metais u\u017e\u0117mus rytines Lenkijos sritis, jisai, kaip su\u017einojau, paskubomis apleido U\u017eutrak\u012f ir per Lietuv\u0105 nuvyko \u012f Kreting\u0105, pas savo d\u0117d\u0119 Aleksandr\u0105 Ti\u0161kevi\u010di\u0173, o i\u0161 ten spruko \u012f Vakarus.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Po Antrojo pasaulinio karo U\u017eutrakio r\u016bmuose veik\u0117 valstyb\u0117s saugumo (NKGB, MGB, MVD, KGB) pareig\u016bn\u0173 sanatorija, v\u0117liau \u2013 pionieri\u0173 stovykla ir poilsio namai, turizmo baz\u0117. Dvaras stipriai nukent\u0117jo \u2013 suardytas originalus r\u016bm\u0173 planas, smarkiai apleistas parkas, sunaikintos j\u012f puo\u0161u\u0161ios skulpt\u016bros ir kiti dekoro elementai. Lietuvai atgavus nepriklausomyb\u0119, dvaras ir jo teritorija buvo perduota Trak\u0173 istoriniam nacionaliniam parkui. Parko direkcijos iniciatyva nuo 1995 m. vykdomi jos atk\u016brimo darbai, 2008\u20132010 m. restauruoti r\u016bmai, atnaujintas sovietme\u010diu apleistas parkas, U\u017eutrakio dvaro sodyba naudojama visuomen\u0117s kult\u016bros reikm\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Snitkuvien\u0117. A. Raudondvaris: Grafai Ti\u0161kevi\u010diai ir j\u0173 palikimas<\/em>. [Vilnius], 1998.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> Aleksandras Ti\u0161kevi\u010dius (Aleksander Tyszkiewicz<\/em>, 1864\u20131945) \u2013 karininkas ir visuomenininkas, Lietuvos bajoras, kil\u0119s i\u0161 Ti\u0161kevi\u010di\u0173 Bir\u017e\u0173\u2013Kretingos linijos. 1883 m. baig\u0117 Nikolajaus karo in\u017einerijos mokykl\u0105, v\u0117liau tarnavo i\u0161minuotoju, 1886 m. i\u0161\u0117jo \u012f atsarg\u0105 ir apsigyveno Kretingoje. Aktyvus visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s veik\u0117jas, Kauno gubernijos \u017eem\u0117s \u016bkio draugijos narys, 1909 m. \u012fk\u016br\u0117 lenk\u0173 gimnazij\u0105 Tel\u0161iuose. 1897 m. memorandume Rusijos imperijos Kauno gubernatoriui i\u0161d\u0117st\u0117 lietuvi\u0173 rusinimo politikos nepagr\u012fstum\u0105, pabr\u0117\u017e\u0117 lietuvi\u0173 spaudos leidimo b\u016btinyb\u0119. I\u0161rinktas \u012f I Valstyb\u0117s D\u016bm\u0105, bet atsisak\u0117 mandato, 1906\u20131909 m. i\u0161rinktas \u012f Rusijos imperijos Valstyb\u0117s taryb\u0105. 1915 m. evakavosi \u012f Sankt Peterburg\u0105, po 1917 m. revoliucijos gr\u012f\u017eo \u012f \u017demaitij\u0105. Tarpukario Lietuvoje \u016bkininkavo Kretingos dvare, 1940 m. soviet\u0173 vald\u017eios i\u0161keldintas i\u0161 dvaro. 1944 m. ruden\u012f pasitrauk\u0117 \u012f Vokietij\u0105, kit\u0173 met\u0173 pavasar\u012f mir\u0117 Elstene.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Kazimieras Viktoras Justinas Marija Ti\u0161kevi\u010dius (Kazimierz Wiktor Justyn Maria Tyszkiewicz<\/em>, 1896\u20131941) \u2013 vienas i\u0161 9 Aleksandro ir Marijos Ti\u0161kevi\u010di\u0173 vaik\u0173. Baig\u0117 Mintaujos gimnazij\u0105. 1914 m. baig\u0117 Rusijos kavalerijos kadet\u0173 mokykla ir tapo kariuomen\u0117s poru\u010diku, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1919 m. gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105, mobilizuotas \u012f kariuomen\u0119, suteiktas leitenanto karinis laipsnis ir pavesta vadovauti I husar\u0173 pulko kulkosvaid\u017ei\u0173 eskadronui. Po 1921 m. paleistas \u012f atsarg\u0105, baig\u0117 agronomijos mokslus. Pad\u0117jo t\u0117vui \u016bkininkauti Kretingos dvare, aktyviai dalyvavo Kretingos visuomeniniame gyvenime. Prasid\u0117jus Vokietijos-Soviet\u0173 Rusijos karui, vadovavo sukil\u0117li\u0173 b\u016briui \u017didik\u0173 apylink\u0117je, 1941 m. bir\u017eelio 24 d. \u017euvo vokie\u010di\u0173 ap\u0161audytas ve\u017edamas sukil\u0117lius \u012f ligonin\u0119.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Andrius Ti\u0161kevi\u010dius (Andrzej Tyszkiewicz<\/em>, 1899 \u2013 1977) \u2013 paskutinysis U\u017eutrakio majorato valdytojas, vyresnysis Juozapo Ti\u0161kevi\u010diaus (1868\u20131917) s\u016bnus. Po t\u0117vo mirties paveld\u0117jo U\u017eutrakio ordinacij\u0105, kuri\u0105 vald\u0117 iki Antrojo pasaulinio karo. Prasid\u0117jus karui persik\u0117l\u0117 \u012f Vilni\u0173, dirbo Raudonojo Kry\u017eiaus ligonin\u0117je. \u012estojo \u012f Armij\u0105 krajov\u0105. V\u0117liau pasitrauk\u0117 \u012f Anglij\u0105, gyveno Londone. 1962 m. ved\u0117 Kamil\u0119 Achmetovi\u010d-Ibrahim (Kamilla Achmetowicz-Ibrahim, 1916\u20131973), kilusi\u0105 i\u0161 Lenkijos totori\u0173 \u0161eimos.  <\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Juozapas Ti\u0161kevi\u010dius (J\u00f3zef Tyszkiewicz<\/em>, 1835\u20131891) \u2013 Rusijos imperijos kavalerijos karininkas,  Kretingos, Lentvario, Palangos, U\u017eutrakio, Kair\u0117n\u0173, Izabelino, Danilavi\u010di\u0173 ir kit\u0173 dvar\u0173 savininkas. Pasi\u017eym\u0117jo kaip inovacij\u0173 dieg\u0117jas. 1860 m. susituok\u0117 su vengr\u0173 kilm\u0117s didiko dukra Sofija Horvataite (1837\u20131919). I\u0161 t\u0117vo paveld\u0117jo Palangos dvar\u0105. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u0161eimos rezidencij\u0105 \u012fsireng\u0117 Lentvaryje, o 1875 m. j\u0105 perk\u0117l\u0117 \u012f Kreting\u0105. \u012ereng\u0117 Kretingoje telegraf\u0105, pirm\u0105j\u0105 Lietuvoje elektrin\u0119, 1877\u20131880 m. \u012fk\u016br\u0117 Palangos kurort\u0105. J. Ti\u0161kevi\u010diui i\u0161 viso priklaus\u0117 27 dvarai su 437 000 ha \u017eem\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Feliksas Ti\u0161kevi\u010dius (Feliks Tyszkiewicz<\/em>, 1869\u20131933) \u2013 jauniausias Juozapo Ti\u0161kevi\u010diaus s\u016bnus, i\u0161 t\u0117vo paveld\u0117toje  Palangoje 1897\u20131902 m. pastat\u0117 naujus r\u016bmus (dab. Gintaro muziejus), \u012fk\u016br\u0117 park\u0105, \u0117m\u0117 pl\u0117sti kurort\u0105 \u2013 \u012fk\u016br\u0117 Birut\u0117s park\u0105, \u012fsteig\u0117 Palangos Lurd\u0105, stat\u0117 vilas, rekonstravo kurhauz\u0105, skyr\u0117 l\u0117\u0161as vasarotoj\u0173 gyvenimo s\u0105lygoms ir pramogoms gerinti. Surinko unikali\u0105 gintaro kolekcij\u0105, jos dalis eksponuojama Gintaro muziejuje. F. Ti\u0161kevi\u010dius priklaus\u0117 Vilniaus mokslo bi\u010diuli\u0173 draugijai, buvo jos mecenatas.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Juozapas Ti\u0161kevi\u010dius (J\u00f3zef Tyszkiewicz<\/em>, 1868\u20131917) \u2013 U\u017eutrakio majorato \u012fk\u016br\u0117jas, kolekcininkas, meno mecenatas, Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugijos narys. 1896\u20131902 m. pagal Var\u0161uvos architekto J. Huso projekt\u0105 U\u017eutrakyje pastat\u0117 r\u016bmus, \u012fk\u016br\u0117 peiza\u017ein\u012f park\u0105, kurio autorius buvo pranc\u016bz\u0173 kra\u0161tovaizd\u017eio architektas E. F. Andre. Finansi\u0161kai r\u0117m\u0117 XX a. prad\u017eioje prasid\u0117jusi\u0105 Trak\u0173 pilies restauracij\u0105. 1915 m. evakavosi i\u0161 vokie\u010di\u0173 u\u017eimtos Lietuvos \u012f Rusij\u0105, gyveno Helsinkyje, kur ir mir\u0117 (kitais duomenimis mir\u0117 Petrograde, dab. Sankt Peterburgas, Rusija). Pirmojo pasaulinio karo metais U\u017eutrakio r\u016bmai buvo apgriauti, o vidus i\u0161pl\u0117\u0161tas, tarpukariu niekada nebuvo iki galo atstatyti.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> Minimas dokumentas saugomas Lietuvos centriniame valstyb\u0117s archyve, f. 1556, ap. 3, b. 368, 369.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kvie\u010diame susipa\u017einti su dar viena i\u0161trauka i\u0161 rengiamo Zigmo Toliu\u0161io atsiminim\u0173 antrojo tomo \u2013 \u0161\u012f kart\u0105 pasakojimas apie Ti\u0161kevi\u010dius. \u0160ios garsios gimin\u0117s \u0161aknys siekia XVI a. antr\u0105 pus\u0119. Ypa\u010d didel\u0119 turtin\u0119 gali\u0105 Ti\u0161kevi\u010diai \u012fgijo XIX a. J\u0173 dvarai tapo kult\u016bros, meno, visuomeninio gyvenimo centrais, gars\u0117jusiais puikios architekt\u016bros dvarais ir parkais, turtingomis bibliotekomis ir meno rinkiniais[1]. … Toliau skaityti „Knyga pakeliui. I\u0161traukos i\u0161 rengiamo Zigmo Toliu\u0161io atsiminim\u0173 antrojo tomo (t\u0119sinys)”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[89],"tags":[3870,1769,3868,3125],"class_list":["post-5730","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-asmenybes","tag-kretinga","tag-tiskeviciai","tag-uzutrakio-dvaras","tag-zigmas-toliusis"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5730","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5730"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5730\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5730"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5730"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5730"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}