{"id":5735,"date":"2025-11-17T10:46:54","date_gmt":"2025-11-17T08:46:54","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/?p=5735"},"modified":"2025-11-19T10:42:59","modified_gmt":"2025-11-19T08:42:59","slug":"unikalus-xvii-a-latviski-fragmentai-lietuvos-nacionalineje-martyno-mazvydo-bibliotekoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/2025\/11\/17\/unikalus-xvii-a-latviski-fragmentai-lietuvos-nacionalineje-martyno-mazvydo-bibliotekoje\/","title":{"rendered":"Unikal\u016bs XVII a. latvi\u0161ki fragmentai Lietuvos nacionalin\u0117je Martyno Ma\u017evydo bibliotekoje"},"content":{"rendered":"\n

Dr. Ernesta Kazak\u0117nait\u0117 (Vilniaus universitetas)<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

2025 m. lapkri\u010dio 10 d. Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrim\u0173 departamento Ret\u0173 knyg\u0173 ir rankra\u0161\u010di\u0173 skyriaus tyr\u0117jas Povilas Andrius Stepavi\u010dius<\/strong> tvarkomame Vilniaus vyskupijos kunig\u0173 seminarijos bibliotekos dokument\u0173 fonde (F203) aptiko XVIII a. rankra\u0161tin\u0119 knygel\u0119, kurios vir\u0161elis sutvirtintas senesni\u0173 knyg\u0173 puslapiais. D\u0117l panaudot\u0173 prast\u0173 to meto klij\u0173, visi lapai lengvai i\u0161si\u0117m\u0117 ir paai\u0161k\u0117jo, kad tai kit\u0173 leidini\u0173 sukarpytos dalys. Tarp i\u0161karp\u0173 yra rankra\u0161tini\u0173 ir spausdint\u0173 knyg\u0173 fragmentai, taip pat vienos knygos antra\u0161tinio lapo dalis, natos su giesmi\u0173 tekstu, tu\u0161ti lapeliai. \u012edomu, kad tai n\u0117ra vieno leidinio pernaudojimas, nes vir\u0161eliui sutvirtinti panaudoti \u012fvairiomis kalbomis parengti darbai \u2013 daugiausia lotyn\u0173, ta\u010diau ir vokie\u010di\u0173 bei latvi\u0173 kalba. Kaip nustatyta kit\u0105 dien\u0105, latvi\u0161ki lapeliai yra labai reik\u0161mingi latvi\u0173 ra\u0161tijos istorijai \u2013 tai iki \u0161iol ne\u017einotos XVII a. prad\u017eios latvi\u0161kos knygos fragmentai. Gana simboli\u0161ka, kad tai buvo identifikuota lapkri\u010dio 11 d., latviams \u0161ven\u010diant La\u010dpl\u0117sio dien\u0105.<\/p>\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

Rastus latvi\u0161kus fragmentus sudaro du didesni dvipusiai lapeliai (kiekvienas i\u0161 j\u0173 yra i\u0161karpa, ma\u017edaug ketvirtadalis vieno puslapio) ir keletas labai smulki\u0173 j\u0173 atplai\u0161\u0173. Jie yra i\u0161 kataliki\u0161ko evangelij\u0173 ir epistol\u0173, vadinam\u0173j\u0173 perikopi\u0173<\/a>, rinkinio, kuris leistas grei\u010diausiai apie 1620\u20131621<\/strong> metus Braunsberge (dab. Branevas, Lenkija) Georgo Sch\u00f6nfelso spaustuv\u0117je. Beveik neabejojant galima teigti, kad teksto pareng\u0117jas yra latvi\u0173 j\u0117zuitas Georgas Elgeris (1584\u20131672)<\/a>. Nors i\u0161likusio teksto apimtis labai nedidel\u0117, vos du lapeliai, radinys itin vertingas, nes seniausias iki \u0161iol \u017einomas i\u0161lik\u0119s kataliki\u0161kas evangelij\u0173 ir epistol\u0173 vertimas siekia 1640 m. Tai Georgo Elgerio perikopi\u0173 rankra\u0161tis, \u0161iuo metu saugomas Lundo universiteto bibliotekoje \u0160vedijoje. Taigi radiniai yra ankstesni u\u017e \u0161\u012f rankra\u0161t\u012f ir gali b\u016bti tituluojami seniausiais kataliki\u0161kais Biblijos i\u0161trauk\u0173 rinkinio reprezentantais. Tiesa, liuteron\u0173 parengtas evangelij\u0173 ir epistol\u0173 rinkinys latvi\u0173 kalba iki to jau buvo pasirod\u0119s bent du kartus \u2013 1587 ir 1615 metais.<\/p>\n\n\n\n

Bet kas leid\u017eia taip dr\u0105siai nurodyti dviej\u0173 nepiln\u0173 knygos lapeli\u0173 metus, leidykl\u0105, viet\u0105 ir netgi autori\u0173? Pirmiausia ir svarbiausia \u2013 tai juose vartojama kalba<\/strong>. Tokia forma, kuri atspind\u0117ta fragmentuose, vartota tik kitoje i\u0161likusioje knygoje, taip pat Vilniuje (Vilniaus universiteto bibliotekoje) saugomame unikume Gei\u017ftliche Catholi\u017fche Ge\u017f\u00e4nge <\/em>(1621)<\/a>. Nors ir defektinis (be pabaigos), \u0161is giesmynas turi i\u0161likus\u012f antra\u0161tin\u012f lap\u0105, kuriame matome svarbiausi\u0105 metrik\u0105: autorius \u2013 Georgas Elgeris, i\u0161leista \u2013 1621 metais Georgo Sch\u00f6nfelso spaustuv\u0117je Braunsberge. Mokslin\u0117je literat\u016broje yra sp\u0117jim\u0173, kad kartu su giesmynu pasirod\u0117 ir daugiau knyg\u0173, nes jis neturi pratarm\u0117s ar kitos leidiniui \u012fprastos papildomos informacijos ir pana\u0161iau, kad yra didesnio rinkinio dalis. Be to, anks\u010diausias G. Elgerio veikal\u0173 pamin\u0117jimas kataloge Bibliotheca scriptorum Societatis Iesu<\/em> (1643) nurodo du jo parengt\u0173 darb\u0173 pavadinimus: Institutiones Christianas<\/em> (1620) ir Euangelia<\/em>. Latvi\u0173 bibliografijoje (Seniespiedumi 1999) pirmuoju neabejojama, nes yra analog\u0173 est\u0173 ra\u0161tijoje, bet \u012f evangelij\u0173 vertim\u0105 pa\u017ei\u016br\u0117ta kriti\u0161kiau, mat \u017einomas v\u0117lesnis i\u0161lik\u0119s G. Elgerio 1640 m. evangelini\u0173 i\u0161trauk\u0173 rankra\u0161tis, kuris buvo i\u0161spausdintas 1672 m. Ta\u010diau sugretinus radinio ir min\u0117t\u0173 evangelini\u0173 i\u0161trauk\u0173 tekstus matomi dideli kalbiniai skirtumai ir akivaizdu, kad tai ankstesnis variantas. Taigi dabar turime nenugin\u010dijam\u0173 \u012frodym\u0173, kad kartu su giesmynu buvo i\u0161leistas ir evangelij\u0173 bei epistol\u0173 rinkinys. Tai leid\u017eia tvir\u010diau teigti apie galim\u0105 katekizmo bei kit\u0173 knyg\u0173 egzistavim\u0105 ir tik laiko klausimas, kada j\u0173 bus surasta daugiau.<\/p>\n\n\n\n\n\n\n

\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n\n\n

Antrasis argumentas i\u0161keltai atribucijos hipotezei \u2013 pratarm\u0117<\/strong>. Galima pasid\u017eiaugti, kad surasti latvi\u0161ki fragmentai yra pirm\u0173j\u0173 knygos puslapi\u0173 spaudos lankas, tod\u0117l jame yra ne tik pagrindinio teksto i\u0161traukos, bet ir dalis knygos lotyni\u0161kos pratarm\u0117s. Vis d\u0117lto i\u0161likusio teksto nedaug ir jame nepamin\u0117tas nei autorius, nei metai. Ta\u010diau tekste pavartoti tokie \u017eod\u017eiai kaip Rigensis <\/em>ar Liuonia<\/em> bei dukart skirtingose vietose Lothauico<\/em> \u2018latvi\u0173 kalba\u2019 (b\u016btent tokia forma, kaip vartota Elgerio) tik pagrind\u017eia anks\u010diau i\u0161kelt\u0105 hipotez\u0119. I\u0161 ties\u0173 toks pratarm\u0117s egzistavimas \u0161iame leidinyje puikiai atliepia min\u0117tus sp\u0117jimus d\u0117l giesmyno pasirodymo kartu su kita knyga, o tai sustiprina ir pratarm\u0117je matoma fraz\u0117 & melodiarum<\/em>, kuri ir gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti b\u016btent t\u0105 i\u0161likus\u012f 1621 m. Elgerio giesmyn\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Atribucijos hipotezei taip pat neprie\u0161tarauja ir pati knyga, kurioje buvo surasti lapeliai. Tai daugiausia lotyni\u0161kai prira\u0161yta rankra\u0161tin\u0117 u\u017era\u0161\u0173 knygel\u0117<\/strong>, kurioje anks\u010diausia matoma data yra 1715 m. baland\u017eio 4 d. Taigi, labai tik\u0117tina, kad tuo metu apie 1620 m. leistas leidinys savo aktualum\u0105 buvo prarad\u0119s ir paliktas makulat\u016brai, nes dar 1672\u20131673 m. Vilniuje buvo i\u0161leistas naujas G. Elgerio kataliki\u0161k\u0173 pagrindini\u0173 religini\u0173 knyg\u0173 rinkinys (tarp j\u0173 ir evangelij\u0173 i\u0161traukos), kuriame vartojama kalba labai skyr\u0117si.<\/p>\n\n\n\n

Analizuojant fragmentus i\u0161ry\u0161k\u0117ja daug kit\u0173 svarbi\u0173 knygotyros istorijos fakt\u0173. Pavyzd\u017eiui, kiekvienas lapelis atvaizduoja du skirtingus puslapius ir rodo, kad jie paimti i\u0161 nesupjaustyto spaudos lanko<\/strong>. Vadinasi, lapai grei\u010diausiai n\u0117ra i\u0161pl\u0117\u0161ti i\u0161 \u012fri\u0161tos knygos, bet paimti i\u0161 spaustuv\u0117je jau antriniam panaudojimui paliktos atliek\u0173 kr\u016bvel\u0117s. Tai labai \u012fdomu, nes reik\u0161t\u0173, kad apie 1620 m. knyg\u0173 tira\u017eas gal\u0117jo b\u016bti nema\u017eas ir jos visos nebuvo i\u0161parduotos ar i\u0161dalintos.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 ties\u0173 \u0161ie radiniai yra tikras ir labai malonus galvos\u016bkis, \u012fpu\u010diantis nauj\u0173 v\u0117j\u0173 \u012f latvi\u0173 ra\u0161tijos istorij\u0105. Sveikinu koleg\u0105 Povil\u0105 Andri\u0173 Stepavi\u010di\u0173 ir visus Ret\u0173 knyg\u0173 ir rankra\u0161\u010di\u0173 skyriaus darbuotojus, dr\u0105siai kilnojan\u010dius u\u017esigul\u0117jusias knygas ir u\u017eduodan\u010dius \u012fdomi\u0173 klausim\u0173. I\u0161samiau ir tiksliau apie \u0161iuos fragmentus bei leidin\u012f, kuriame jie rasti ie\u0161kokite ateityje, rengiamoje mokslin\u0117je publikacijoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dr. Ernesta Kazak\u0117nait\u0117 (Vilniaus universitetas) 2025 m. lapkri\u010dio 10 d. Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrim\u0173 departamento Ret\u0173 knyg\u0173 ir rankra\u0161\u010di\u0173 skyriaus tyr\u0117jas Povilas Andrius Stepavi\u010dius tvarkomame Vilniaus vyskupijos kunig\u0173 seminarijos bibliotekos dokument\u0173 fonde (F203) aptiko XVIII a. rankra\u0161tin\u0119 knygel\u0119, kurios vir\u0161elis sutvirtintas senesni\u0173 knyg\u0173 puslapiais. D\u0117l panaudot\u0173 prast\u0173 to meto klij\u0173, visi … Toliau skaityti „Unikal\u016bs XVII a. latvi\u0161ki fragmentai Lietuvos nacionalin\u0117je Martyno Ma\u017evydo bibliotekoje”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":6,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[265,2783],"tags":[],"class_list":["post-5735","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-datos","category-libri-et-manuscripta"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5735","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5735"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5735\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5735"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5735"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/lituanistika\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5735"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}