Išleista J. A. Pabrėžos veikalo Taislius augyminis trečioji knyga

Šia knyga baigiamas skelbti originalia rašyba žemaitiškai parašytas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos botanikos veikalo Taislius augyminis (Augalų sistema) rankraštis, saugomas Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje (F124-7).
Tėvas J. A. Pabrėža (1771-1846) – kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX a. švietėjų. Gimęs Večiuose (Skuodo raj.), mokyklą baigė Kretingoje, 1791-1794 m. studijavo Vilniaus universitete istorijos, medicinos, botanikos, chemijos, teisės ir teologijos dalykus. Dėl dalyvavimo Tado Kosciuškos sukilime paliko universitetą ir 1794 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją. Po dviejų metų įšventintas į kunigus, 1816 m. įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną, kur gavo Ambroziejaus vardą. Kunigavo keliose Žemaitijos parapijose, garsėjo kaip puikus pamokslininkas, daug keliavo, rinkdamas istorinę, etnografinę medžiagą, botanikos eksponatus. Mirė ir palaidotas Kretingoje.
Pabrėžos rašytinį palikimą sudaro dvasinio turinio raštai (iš jų paskelbtas buvo tik nuodugniai išpažinčiai pasirengti skirtas veikalas Parkratims sumenys, kurį redagavo ir jau po autoriaus mirties 1869 m. Tilžėje išleido vyskupas Motiejus Valančius; leidimai pakartoti 1877 ir 1897 m.), užrašai medicinos tema (iš viso yra išlikę 17 rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas) ir botanikos darbai – jų parengė apie 50, tarp jų ir didžiulį enciklopedinį leidinį Taislius augyminis, kur apibūdino 643 Žemaitijos augalus. Darbas buvo parengtas 1843 m., pats autorius rinko pinigus jam išleisti, tačiau sumanymas nepavyko. Tik 1900 m. JAV buvo publikuota dalis veikalo, pavadinta Botanika arba Taislius Augyminis. Tuo pačiu Pabrėža pirmasis sukūrė žemaitišką botanikos terminologiją. Be to, jis surinko herbariumą (~ 800 augalų rūšių), kurio didelė dalis XX a. pr. išvežta į Odesos universitetą, o likusioji dalis (238 lapai) 1930 m. perduota Vytauto Didžiojo universitetui. Šiuo metu 170 pavyzdžių saugoma Vilniaus universiteto Botanikos katedros, dalis – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto herbariumuose.
Likęs negausus literatūrinis Pabrėžos palikimas – jis rašė eilėraščius žemaičių tarme ir lenkų kalba (du iš jų dažnai sutinkami XIX a. mokykliniuose vadovėliuose, jie laikomi to meto literatūros pavyzdžiu, tai – „Esu sau žmogelis“ ir „Apie pypkininką“), užrašinėjo žemaičių ir latvių liaudies dainas, kurias siuntė Simonui Daukantui, bei talkino leidžiant istorinius veikalus, bendradarbiavo su vysk. Motiejumi Valančiumi.
Po Pabrėžos mirties jo biblioteka ir rankraščiai liko Kretingos vienuolyne. Šis vienuolynas buvo vienas iš dviejų vienuolynų Lietuvoje, neuždarytų 1864 m. Rusijos caro Aleksandro II įsakymu nuslopinus 1863 m. sukilimą. Pabrėžos gyvenimas ir kūrybinis palikimas jau nuo XIX a. domino mokslininkus ir praeities tyrinėtojus. Keli Pabrėžos darbai ( jų tarpe Taislius augyminis) tarpukariu pateko į Kauno metropolijos kunigų seminarijos biblioteką, ką liudija išlikę antspaudai. Vienuolyne saugoti rankraščiai 1940 m. buvo nacionalizuoti ir išvežti, vėliau išblaškyti po įvairias bibliotekas, muziejus, dalis rankraščių ir herbarų dingo. Į Nacionalinę biblioteką dalis Pabrėžos rankraščių, tikėtina, pateko 1941 m. iš Kauno metropolijos kunigų seminarijos bibliotekos ir 1960 m. iš Kauno medicinos instituto bibliotekos. Šiuo metu Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas nedidelis (9 saugojimo vienetai) Ambraziejaus Jurgio Pabrėžos archyvas (F124). Keli jo rašyti laiškai yra Jono Krizostomo Gintilos fonde (F150), o į Simono Daukanto archyvą (F110) pateko jau minėti du Pabrėžos eilėraščiai ir jo ranka užrašytos liaudies dainos.

Knygos Taislius augyminis leidybos darbai pradėti 2003 m. 2009 m. buvo išleista pirmoji rankraščio dalis, 2014 m. – antroji ir 2015 m. – trečioji. Knygose spausdinami rankraščio perrašai su botaniniais ir tekstologiniais komentarais. Trečiojoje dalyje taip pat pateikiamos visame tekste pavartotų asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės bei apibendrinamieji tekstai, pristatantys J. A. Pabrėžą ir Taislių augyminį anglų kalba. Be to, prie knygų pridedamos kompaktinės plokštelės su skelbiamų rankraščio puslapių faksimile ir visos knygos maketas.
Šios knygos – trijų institucijų – Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto, Lietuvių kalbos instituto ir Nacionalinės bibliotekos (dalį teksto šifravo Rima Dirsytė, fotografavo Vytenis Sližys) – bendras darbas. Leidinio rengėja – Rita Šepetytė. Knygos rengimą 2006-2007 m. finansavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, knygos leidimą parėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija. Antrąją knygą – Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Lietuvos mokslo taryba – knyga išleista programos „Lituanistikos plėtra 2009-2013 m.“ lėšomis. Trečiosios knygos rengimą ir išleidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba.
2008 m. Taisliaus augyminio rankraštis įtrauktas į UNESCO programos Pasaulio atmintis Lietuvos nacionalinį registrą kaip nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektas.
Taislius augyminis – ne tik fundamentalus šaltinis lietuvių kalbos istorijos, terminologijos raidos tyrinėtojams, lietuviškojo botanikos mokslo istorikams, bet ir įdomi knyga eiliniam skaitytojui. Rankraščio skaitmeninę kopiją galite rasti E-paveldo portale: Taislius augyminis

 

Įrašas paskelbtas temoje #. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

1 komentaras apie Išleista J. A. Pabrėžos veikalo Taislius augyminis trečioji knyga

  1. Atgalinis pranešimas: J. A. Pabrėžos mokslinės ir praktinės veiklos reikšmė Lietuvoje | VDU

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.