Lapkričio 1-oji – Visų šventųjų diena

Rytoj bus minima Visų šventųjų diena. Ta proga kviečiame pasigrožėti, kaip juos įsivaizdavo ir nupiešė nežinomas Vilniaus bernardinų vienuolbloguiis pačioje XVIII a. pradžioje.

 

 

 

 

 

 

 

 

Ši ornamentuota P raidė yra paimta iš dviejų XVIII–XIX a. giesmynų konvoliuto. Pirmasis iš jų – psalmynas (Psalterium ad usum quotidianum in quo continentur psalmi communes cum hymnis pro matutino, horis, vesperes ac completorio dicendis), surašytas Vilniuje 1828-ais metais. Jį vienuolyno naujokų mokytojo rūpesčiu perrašė du broliai – Korgonijus Kavševičius ir Eleuterijus Pietkevičius. Psalmyne yra surašytos visos psalmės ta tvarka, kuria vienuoliai jas giedodavo liturginių valandų metu. Tiesa, nėra nurodyta, kokiame Vilniaus vienuolyne buvo atliktas šis darbas. Bet kadangi antroji knygos dalis priklauso bernardinams, galima teigti, kad ir ši buvo surašyta ten pat, parengtas tekstas, kurio vienuoliams trūko liturgijos metu. Ši dalis nėra iliustruota. Ji visa rašyta juodu rašalu, tik antraštės ir pirmosios tekstų raidės užrašytos raudonai.

Daug puošnesnė yra antroji knygos dalis – 1701-aisiais užrašytas himnarijus (Sacra hymnodia una cum intonationibus tam pro festis Salvatoris qua Beatae Virginis Mariae nec non sanctorum totius anni). Šioje knygoje nėra nurodyta, kur (kokiame mieste ar kokiame vienuolyne) buvo parengtas rankraštis, tačiau pažymėta, kad šis giesmynas yra sudarytas pagal naująjį bernardinų brevijorių (Iuxta novū breviarium ff. ordinis minorum obseruantium collecta). Taip pat nurodyta ir tiksli data – 1701-ų metų kovo 1-a diena (Conscripta sub anno Dňi 1701. Mensis Martii die 1ma). Visgi galima spėti, kad himnarijus turėjo priklausyti Vilniaus bernardinams. Kitaip šios dvi knygos nebūtų surištos kartu. Himnarijaus rankraštis yra mažesnio formato nei psalmynas, todėl, kad naudojant taip greitai nesusitrintų didesniojo kraštai, abiejų dalių dydžiai buvo suvienodinti kraštuose priklijuojant popieriaus juostas.

Nežinoma, kas perrašė himnarijų, tačiau net be nuodugnesnių tyrimų akivaizdu, kad prie jo dirbo keli žmonės. Kadangi giesmynas yra puoštas įvairiomis iliuminacijomis ir ornamentinėmis raidėmis, matyti, kad vienų jų dailininkai buvo gabesni nei kitų. Žinoma, menotyrininkai galėtų tiksliau nustatyti, kiek žmonių dirbo prie rankraščio, galbūt paaiškėtų, kokių knygų iliustracijomis jie naudojosi piešdami.

Įdomu pastebėti, kad tik dalis himnų yra užrašyti su natomis. Galbūt jos užrašytos prie tų tekstų, kurie buvo prasčiau žinomi, neseniai sukurti ar pakeistos melodijos. Tie, kurių natos neužrašytos, tikriausiai buvo gerai mokami, tad vienuoliams pakako prisiminti tekstus.

Šis giesmynas dar nėra mokslininkų tyrinėtas, bet tikimės, kad vieną dieną juo bus susidomėta (ypač iliustracijomis).

 

Daugiau giesmyno iliustracijų rasite Facebook paskyroje: Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius

 

 

 

 

 

 

 

Įrašas paskelbtas temoje #. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.