1576 m. vasario 8 dieną Steponas Batoras išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu

1582 m. kovo 25 d. raštas Mikalojui Kristupui Radvilai, patvirtintas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro parašu ir antspaudu

Steponas Batoras (vengr.: Báthory István, 1533 m. rugsėjo 27 d. – 1586 m. gruodžio 12 d.) Abiejų Tautų Respublikos valdovu išrinktas lenkų didikų, lietuviai renkant S. Batorą nedalyvavo. Didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis buvo pripažintas tik kitais, 1576 m. , kartu prisiekė pacta conventa –jam nustatytąsias valdymo sąlygas. Vedęs Žygimanto Augusto seserį Oną, S. Batoras 1576 m. gegužės 1 d. vainikavosi Krokuvoje Lenkijos karaliumi bei Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Būdamas vengras, S. Batoras nemokėjo nei lenkiškai, nei lietuviškai, o bendravo lotyniškai. Jis buvo griežtas valdovas, kuris neleido bajorams savavaliauti. Pats būdamas katalikas, leido Lietuvoje kurtis protestantams.
Vilniaus universiteto istorija neatsiejama nuo S. Batoro vardo – savo aktu 1579 m. balandžio 1 d. jis pakėlė Vilniaus kolegiją į akademiją – universitetą.
Vidaus politikoje valdant S. Batorui atlikta teismų reforma –1581 m. kovo 1 d. įkurtas aukščiausiasis teismas – Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas.
Paskutinius kelis gyvenimo metus S. Batoras praleido Gardine, kur senąją pilį pavertė savo rezidencija. Ten ir mirė 1586 m. gruodžio 12 d. Po mirties jam buvo atliktas pirmasis Rytų Europoje aprašytas ir išspausdintas skrodimas, jį atliko gydytojas Simonas Simonijus ir Nikolas Bucela. Pradžioje buvo palaidotas Gardine, vėliau palaikai perkelti į Krokuvą, į Vavelio katedrą.

Įrašas paskelbtas temoje #. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.