Retų knygų ir rankraščių skyrius

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto raštas, kuriuo visiems LDK gyvenantiems krikščioniškų tikybų bajorams suteikiamos lygios teisės. Vilnius, 1563 (LNMMB RKRS F101-31)

Pergamentų kolekcija – viena vertingiausių Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kolekcijų, saugomų Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Pergamente buvo rašomi svarbiausi raštai – valdovų privilegijos, donacijos, popiežių bulės, didikų raštai ir kt. Tai seniausi rašto paminklai, nuo kitų dokumentų besiskiriantys ne tik medžiaga (oda), bet ir išvaizda – pirmųjų raidžių (inicialų) ar net ištisų eilučių paryškinimu, teksto dekoracija, prikabinamais antspaudais. Skaitykite toliau →

„Knyga nobažnystės krikščioniškos“ su Sinodo bibliotekos antspaudu

Reformacijos 500 metinių minėjimas – proga prisiminti ir seniausią Lietuvos biblioteką – Vilniaus evangelikų reformatų sinodo biblioteką, kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo įsteigtą 1557 m. prie Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios. Vienok ne tik knygos (Sua fata habent libelli), bet ir bibliotekos turi savo likimus. Per keturių šimtų šešiasdešimties metų istoriją biblioteka pergyveno kitatikių pogromus ir gaisrus, kilnojimą iš vienos vietos į kitą. 1941 m. ji tapo Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos dalimi. Skaitykite toliau →

Mertikaitis, Kristijonas Endrikis (apie 1775-prieš 1856). Mazos giesmju knygetes, isz wienu ir kittu wokiszku knygu lietuwiszkai perguldytos ir antra karta iszpaustos. – Tilze, 1819.

Tarp visų Reformacijos 500 metų sukakties paminėjimui skirtų renginių buvo ir keletas mokslinių konferencijų. Gruodžio 1–2 d. Lietuvių kalbos institute vyko tarptautinė konferencija „Modernybės ir tradicijos sampyna: surinkimininkų judėjimas Mažojoje Lietuvoje“. Joje ypatingas dėmesys buvo skiriamas savitam protestantiškosios aplinkos reiškiniui, gyvavusiam daugiau nei 200 metų – XIX amžiuje plačiai paplitusiam ir XX amžiaus pirmoje pusėje itin gyvybingam – surinkimininkų judėjimui. Skaitykite toliau →

Reformacija – XV-XVII a. Europoje vykęs religinis sąjūdis, siekęs reformuoti Romos katalikybės doktriną. Reformacijos pradžia laikomi 1517 m., kai vokiečių teologas Martinas Liuteris (Luther) Vitenberge paskelbė savo garsiąsias 95 tezes. Šiemet minime 500-ąsias Reformacijos metines. Yra ir kita svarbi data – praėjo 460 metų nuo vienos iš protestantų bažnyčių – Lietuvos Reformatų Bažnyčios – pirmojo Sinodo, kuris įvyko Vilniuje 1557 m. gruodžio 14 d. Skaitykite toliau →

Sprendimas dėl vaikų, gimusių mišriose katalikų ir kalvinistų šeimose tikybos nustatymo. 1737 spalio 30

Upytės pavieto pastalininkis Kazimieras Straževičius 1737 spalio 30 dieną pasirašė teismo nutartį. Byla turbūt nebuvo ilga: visas tekstas į vieną puslapį tilpo. Skaitykite toliau →

Š. m. rugsėjo 22 d. Šalčininkų rajono Gojaus kaimo gyventojas Aleksandras Fedotovas padovanojo Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai vertingą dovaną – rankraštinę knygą. Kruopščiai ją apžiūrėjus ir ištyrinėjus paaiškėjo, kad tai 1630 m. rugsėjo 24 d. Maskvos Spaudos rūmuose tuomet valdančio Rusijos caro Michailo Fiodorovičiaus Romanovo paliepimu ir pritariant jo tėvui, Maskvos ir visos Rusijos patriarchui Filaretui išspausdintos Pasninko triodės (Триодь постная) nuorašas (Triodė – gr. Triodion, slav. Tripesnec– trigiesmių kanonų rinkinys). 1863 m., būdamas įkalintas Vilniaus gubernijos Trakų paviete, šią knygą perrašė sentikis Ilarionas Kuzminas, kilęs iš Vitebsko gubernijos Rėzeknės pavieto Lipuškių kaimo. Duomenys apie rašovą ir Triodės perrašymo aplinkybes pateikti knygos pabaigoje, lapuose 584v–585v. Skaitykite toliau →

Kadais senovės Romą, sako, išgelbėjo žąsys: priešams sėlinant, ėmusios gagenti, taip visą netikėtumą sugadindamos. Niekas nepasakys, kiek čia tiesos.
Tiesa ta, kad 1934 metų lapkričio 19 dieną einantis docento pareigas Zenonas Ivinskis gavo pareigą gelbėti Lietuvos rinkos padėtį. Patsai rektorius Mykolas Remeris liepė.
Paliepimas buvo aiškus: Vokietijai atsisakius pirkti lietuviškas žąsis, „tenka ir Vytauto Didžiojo Universiteto tarnautojams prisidėti prie žąsų realizavimo“. Skaitykite toliau →

Liuterio Biblija, 1545

Reformacijos pradžia laikomi 1517-ieji metai, kai Vitenbergo teologijos profesorius ir vienuolis Martynas Liuteris spalio 31 d. paskelbė 95 tezes ir kartu su laišku jas nusiuntė savo arkivyskupui į Maincą. Jomis Liuteris kvietė į disputą dėl bažnyčios ateities. Tezės buvo parašytos lotyniškai, jas išspausdino spaustuvininkas Johanas Grünenbergas. Vėliau šios tezės buvo perspausdintos daugelyje miestų ir visuotinai paplito. Reformacija negrįžtamai pakeitė ne tik pačią Bažnyčią, bet ir visos Europos istoriją ir kultūrą. Skaitykite toliau →

Komisarų teismo dekretas. 1785 birželio 30. LNMMB RKRS F93-965

Ponas Bžozovskis, katalikas, Nemunėlio Radviliškio kapinėse buvo palaidotas 1785 metų balandžio 11 dieną. Į paskutinę kelionę išlydėjo klebonas, jo mylista Pranciškus Rubavičius ir parapijiečiai. Tačiau istorija čia tik prasideda. Kapinės – Nemunėlio Radviliškio evangelikų atstovas Adomas Zabiela galėjo prisiekti – priklausė evangelikams. Veltui evangelikų bendruomenė prašė katalikų nelaidoti: palaidojo ir dar kryžių pastatė. Skaitykite toliau →

Dokumentus įdomu skaityti: matai aiškią (ar kreivoką…) rašyseną, įžiūri antspaudus, vandens ženklus – atrodytų, gali akimirkai gyventi ta epocha. Su fotografijomis sudėtingiau.
1933 nežinomas žmogus pabaigė formuoti foto labumą. Gana didelį, kietais mediniais viršeliais įrištą. Titulinį lapą papuošė dviejų vyrų nuotraukos, Trispalvė, Vytis ir užrašas „1933 N.Y. Kaunas“, „Darius Girėnas“. Gretimame lape – jau plačiau: „Pirmas didviryškas skridimas. Neu-York Kaunas“. Skaitykite toliau →