Retų knygų ir rankraščių skyriaus veiklos uždaviniai yra saugoti, tyrinėti, teikti vartotojams ir populiarinti dokumentus, kurie pagal Nacionalinės bibliotekos misiją kaupiami šiame skyriuje. Įgyvendindamas jam nustatytus uždavinius, skyrius atlieka šias funkcijas:
-
Saugo pagal komplektavimo nuostatus kaupiamus dokumentus:
– Lietuvoje (dokumento publikavimo metų jos teritorijos ribose) išleistas knygas, periodinius leidinius, kartografiją ir kitus dokumentus ar/ir jų kolekcijas, publikuotus iki 1904 m. gruodžio 31 d. (2 egzemplioriai saugomi Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyviniame fonde, kiti – Retų knygų ir rankraščių skyriuje);
– kalba, autoryste, turiniu ar kitais aspektais su Lietuva susijusius dokumentus ir/ar jų kolekcijas, publikuotus už Lietuvos ribų iki 1904 m. gruodžio 31 d.;
– kitus kalba, autoryste, turiniu ar kitais aspektais su Lietuva susijusius dokumentus ar/ir jų kolekcijas, publikuotus iki 1830 m. gruodžio 31 d.;
– kitus užsienyje publikuotus, kalba, autoryste, turiniu ar tematika nesusijusius su Lietuva dokumentus ar/ir jų kolekcijas, publikuotus iki 1830 m. gruodžio 31 d.;
– XVI-XIX a. knygų ir periodikos perspaudus;
– XIX-XXI a. miniatiūrines ir mažaformates knygas;
– pavienius archyvinius ir rankraštinius dokumentus bei jų rinkinius, fotografijas ir kitokią dokumentinę medžiagą, susijusią su Lietuvos istorija, kultūra, mokslu bei visuomeninio gyvenimo reiškiniais ar įvykiais;
– literatūros, meno, mokslo ir visuomenės veikėjų archyvinį palikimą bei kitus dokumentus;
– Lietuvos mokslo įstaigose parengtas ginti disertacijas. -
Organizuoja dokumentų apsaugą, atrenka dokumentus konservavimui ir restauravimui, palaiko saugyklų higieną.
-
Moksliškai tvarko, atpažįsta, charakterizuoja bei aprašo dokumentus ir aprašus pateikia į bibliotekos kompiuterį katalogą.
-
Kataloguoja rankraštinius dokumentus ir Vakarų Europoje leistas knygas (iki 1830 m.), Lietuvoje ir lietuvių kalba leistas knygas (iki 1904 m.), kuria vardų autoritetinius įrašus.
-
Dalyvauja tarptautinių duomenų bazių kūrime ir projektuose.
-
Vykdo skaitytojų aptarnavimą, kopijavimą pagal skaitytojų poreikius, bibliografinių konsultacijų bei informacijų teikimą.
-
Teikia metodinę pagalbą kitoms bibliotekoms, dalyvauja metodinių rekomendacijų apie senų spaudinių ir archyvinių dokumentų apsaugą, katalogavimą, populiarinimą, eksponavimą kūrime.
-
Tvarko bibliotekos archyvą.
Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugoma per 40000 XV-XXI a. spaudinių ir daugiau kaip 70000 archyvinių dokumentų saugojimo vienetų.
Senos ir retos Europos spaudos (XV-XVIII a., taip pat didelės memorialinės bei poligrafinės vertės XIX-XX a. leidiniai) fondo pagrindą sudaro minėto laikotarpio knygos, periodika, oficialieji raštai, kartografija ir kt., priklausę Lietuvos istorinių, pasaulietinių ir bažnytinių institucijų (pvz., Kražių jėzuitų kolegijai), asmenų (teologo Jono Krizostomo Gintilos, Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio) bibliotekoms. Išskirtinę reikšmę turi ankstyvieji Bažnyčios reformatų (Martyno Liuterio, Filipo Melanchtono) ir humanistų (Erazmo Roterdamiečio ir kt.) raštų leidimai, XVII-XVIII a. Europos aukštųjų mokyklų disertacijos (ar jų tezės), antikos raštų leidimai bei jų komentarai ir kt.
Autografai, istoriniai aktai, nuotraukos ir kiti dokumentai (nuo XV a. iki šių dienų) sudaro 215 atskirų dokumentų rinkinių. Didžiausią fondų dalį sudaro XIX-XX a. asmenų (lietuvių rašytojų, visuomenės veikėjų, mokslininkų, menininkų, gyvenusių Lietuvoje ir užsienyje) archyvai. Paminėtina ir rankraštinių multiplikuotų laikraštėlių kolekcija, Mažosios Lietuvos istoriniai dokumentai bei pavienių rankraščių rinkinys, kuriame yra reikšmingų XVI-XX a. raštų filosofijos, literatūros, istorijos klausimais.
