Naujos knygos bibliotekoje

Jonathan Sacks: „Moralė“ : [filosofija, teologija] / Vilnius: Tyto kalba, 2021.

Nėra laisvės be moralės. Laisvės be atsakomybės. Gyvybingo „Aš“ be tvaraus „Mes“.

„Jonathanas Sacksas yra vienas didžiausių mūsų laikų moralinių mąstytojų. Naujausioje jo knygoje „Moralė” jo galingas požiūris taikomas sprendžiant precedento neturinčius mūsų laikų iššūkius – socialinius, politinius, ekonominius ir, svarbiausia, kultūrinius. Tegul į jo žodžius įsiklauso visa šalis.” – autorius Robertas D. Putnamas

Masterpieces of Jewish Art / G. Kasovsky, Alexander Kantsedikas; Moscow: IMAGE Advertising & Publishing House in Moscow,
1993.

The history of the Vitebsk School, its pecullarities and poetics, can hardly be understood without passing judgment on the personality of its founder, Yehuda Pen, as a certain hostorical-cultural phenomenon; he represented a type characteristic of the Russian intelligentsia of the late 19th century, but a type that nevertheless remainder virtually beyond the scope of studies or writings. Russian/English. 

Сторінки єврейського мистецтва України: навчальний посібник для учнів ліцеїв / Наталия РындюкНаталия БакулинаАнна Уманская; Дух і Літера, 2018.

Цей посібник розгортає сторінки світу єврейської культурної та мистецької спадщини на теренах України. Також ви зможете дізнатися про релігійно-філософський зміст юдейської традиції, що є підґрунтям сучасної єврейської мистецької практики, і детально розглянути еволюцію єврейського мистецтва від його традиційних форм до сьогодення. Украинский язык.

German Jewish literature after 1990: [literature, literary texts] / Katja Garloff, Agnes Mueller; New York: Camden House, 2018.

The 1990 reunification of Germany gave rise to a new generation of writers who write in German, identify as both German and Jewish, and often also sustain cultural affiliations with places such as Russia, Azerbaijan, or Israel. This edited volume traces the development of this new literature into the present, offers fresh interpretations of individual works, and probes the very concept of „German Jewish literature.” A central theme is the transformation of memory at a time when the Holocaust is moving into greater historical distance while the influx of new immigrant groups to Germany brings other past trauma into view. The volume’s ten original essays by scholars from Europe and the U.S. reframe the debates about Holocaust memory and contemporary German culture. The concluding interviews with authors Mirna Funk and Olga Grjasnowa offer a glimpse into the future of German Jewish literature.

Boris Schatz: „Izraelio meno tėvas“ iš Varnių: [parodos knyga] / Jolanta Širkaitė; Vilnius: Lietuvos kultūrų tyrimų institutas, 2020.

2020 spalio mėnesį iš Schatzų namų [The Schatz House – aut. past.] Jeruzalėje Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejų pasiekė 26 išskirtiniai meno kūriniai, tokie kaip sunkiasvoris bareljefas „Avo devintoji“ (1915 m.) ir juvelyrinės atminimo plaketės bei medaliai. Vilniaus Gaonui ir Lietuvos žydų istorijos metams skirtą parodą Boris Schatz: „Izraelio meno tėvas“ iš Varnių koordinavo Tolerancijos centro bei Samuelio Bako padalinio vadovė Ieva Šadzevičienė, kuravo – Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Širkaitė, taip pat parengusi ir parodos katalogą – knygą, kurioje pristatoma menininko gyvenimo istorija ir parodoje eksponuoti kūriniai.

Kažkur vis tiek išaušta rytas: Holokausto dienoraštis / Michael Gruenbaum, Todd Hasak-Lowy; Vilnius: Alma littera, 2023.

Padedamas pripažinto amerikiečio rašytojo Toddo Hasak-Lowy’io, Michaelas Gruenbaumas savo sukrečiančiuose memuaruose dalijasi jaudinančia vilties istorija. Tai pasakojimas apie sugriautą vaikystę, siaubą, o kartu viltį, šeimos meilę ir draugystę. Papildyta tikrais dokumentais ir nuotraukomis, apdovanota Nacionaline žydų knygos premija, JAV literatūros premijos „Tėvų pasirinkimas“ aukso medaliu, knyga yra svarbus indėlis į literatūrą apie Holokaustą.

Raudonas kaspinas: [romanas] / Lucy Adlington; Vilnius: Alma littera, 2023.

Sukrečianti tikrų Holokausto įvykių įkvėpta istorija apie draugystę, drąsą ir lemiamus pasirinkimus atsidūrus ten, iš kur daugelis negrįžta.
Beržyno pasaulyje nėra nei teisybės, nei grožio. Bet būtent grožį paauglė Ela privalo kurti. Dygsnis po dygsnio jos rankose gimsta nuostabios suknelės. Kiekviena iš jų gali lemti gyvenimą arba mirtį.
Parašyti „Raudoną kaspiną“ autorę įkvėpė tikra Holokausto istorijos dalis apie koncentracijos stovykloje įkalintas žydes, kurios tam, kad liktų gyvos, privalėjo siūti madingus garderobus SS karininkų žmonoms.

Mergina, kuri pabėgo iš Aušvico: [istorinis romanas]/ Ellie Midwood; Vilnius: Sofoklis, 2023.

Tikra Malos Zimetbaum gyvenimo istorija paremtas romanas apie moterį, kurios narsa ir ryžtas pakeitė istorijos eigą.
Mala, kalinė 19880, vos išlipusi iš gyvuliams skirto traukinio, supranta atsidūrusi pačiame pragare. Ilgainiui tapusi SS vertėja, ji tuo naudojasi, kad išgelbėtų kuo daugiau gyvybių, slapčia perduodama duonos riekelių alkstantiesiems.
Edekas, politinis kalinys 531 – stovyklos senbuvis. Buvęs laivybos mokyklos kadetas atrodo kaip visi: vilki dryžuota pižama, jo galva nuskusta. Tačiau iš tiesų šis vyras priklauso pogrindžio kovotojams ir rezga pabėgimo planą.
Mala ir Edekas pateko į koncentracijos stovyklą vien dėl to, kad yra šio pasaulio gyventojai. Tačiau susikirtus jųdviejų keliams, gūdžią Aušvico tamsą nušviečia viltis. Edekas įtikina Malą neįmanomu – kad, nepaisant spygliuotos tvoros, kulkosvaidžiais ginkluotų kareivių ir teritoriją skrodžiančių prožektorių, jie ištrūks iš mirties stovyklos.
Pažadas duotas: jie drauge pabėgs arba drauge žus. Taip užsimezga viena gražiausių šių laikų meilės istorijų…

Aušvico lopšinė: romanas / Mario Escobar; Vilnius: Tyto alba, 2023.

Mario Escobar (Marijus Eskobaras) – ispanų rašytojas, istorikas, dvidešimties istorinių knygų autorius. Garsiausias jo romanas „Aušvico lopšinė“ – tikrais faktais grįstas pasakojimas apie neįtikėtiną pasiaukojimą, ištvermę ir drąsą. Ir apie mažai kam žinomą romų istorijos fragmentą.
Tas 1943 metų rytas Helenai Haneman prasidėjo įprastai: prikelti, nuprausti, aprengti, pavalgydinti ir išruošti penkis vaikus į mokyklą ir į darželį… Tačiau pasirodė policija, ir baisiausi Helenos nuogąstavimai pasitvirtino: jos vyras Johanas, vienas geriausių šalies muzikantų, ir visi jų vaikai SS reichsfiurerio Heinricho Himlerio įsakymu privalo būti internuoti. Taip, jų šeima neįprasta: grynakraujė vokietė ištekėjo už romo. Tačiau Helenai jis buvo pats nuostabiausias vyras pasaulyje. Helenos išvežamųjų sąraše nebuvo, ji galėjo likti, bet negi motina gali išsiskirti su savo vaikais? Ji amžiams susiejo savo likimą ne tik su šeima, bet ir su visa romų tauta…
Kelionė baigiasi Aušvice, Birkenau romų stovykloje, kur grėsmingi gandai tampa realybe. Sužinojęs, kad Helena – ne tik tikra vokietė, bet ir profesionali slaugytoja, daktaras Jozefas Mengelė paskiria ją vadovauti stovyklos romų vaikų darželiui – vietai, kur laikomi vaikai jo siaubingiems eksperimentams. Helena tampa vienintele pasmerktų vaikų atrama, o darželis – vieninteliu prieglobsčiu.
„Aušvico lopšinė“ – istorija apie moters dvasios didybę, apie pasiaukojamą meilę ir ištikimybę. Apie šviesos spindulį, nušvietusį vieną tamsiausių ir mažiausiai žinomų Holokausto istorijos puslapių.

Širdžių karalius ir vėl suka arklius: [romanas] / Hanna Krall; Vilnius: Homo liber, 2017.

Tai puikus, lakoniškas, meistriškai supintas romanas, vienos beprotiškai savo vyrą mylinčio moters lūpomis papasakota istorija apie Antrojo pasaulinio karo sūkurį patekusią jos šeimą.
Hanna Krall – Varšuvoje 1935 m. gimusi rašytoja, reporterė, tarp kitų temų nemažą dėmesį skirianti Holokaustui okupuotoje Lenkijoje. Karo metais prarado visus savo žydų kilmės artimuosius, o pati stebuklingu būdu išliko.

Always remember your name: the children of Auschwitz / Andra Bucci; London: Manilla Press, [2022].

A haunting WWII memoir of two sisters who survived Auschwitz that picks up where Anne Frank’s Diary left off and gives voice to the children we lost. On March 28, 1944, six-year-old Tati and her four-year-old sister Andra were roused from their sleep and arrested. Along with their mother, Mira, their aunt, and cousin Sergio, they were deported to Auschwitz.Over 230,000 children were deported to the camp, where Josef Mengele, the Angel of Death, performed deadly experiments on them. Only a few dozen children survived, Tati and Andra among them. Tati, Andra, and Sergio were separated from their mothers upon arrival. But Mira was determined to keep track of her girls. After being tattooed with their inmate numbers, she made them memorize her number and told them to “always remember your name.” In keeping this promise to their mother, the sisters were able to be reunited with their parents when WWII ended. An unforgettable narrative of the power of sisterhood in the most extreme circumstances, and of how a mother’s love can overcome the most impossible odds, the Bucci sisters’ memoir is a timely reminder that separating families is an inexcusable evil.

Atminčiai atminti [romanas] / Marija Stepanova; Vilnius : Alma littera, 2023.

Po tetos mirties „Atminčiai atminti” pasakotoja peržiūri butą, pilną pablukusių nuotraukų, senų atvirukų, laiškų, dienoraščių ir suvenyrų – tikrą istorijos sandėlį. Rūpestingai sudėliotos šios šukelės pasakoja apie niekuo iš pažiūros neišsiskiriančią žydų šeimą, kažkaip išvengusią represijų, persekiojimų ir Holokausto.
Ši knyga – asmeninės ir istorinės atminties studija. Autorė neatriboja šių sąvokų, ieško susilietimo taškų ir nejučia pasakojimas apie savo šeimą tampa šalies istorija. Dokumentinė šeimos saga papildyta įspūdingais eseistiniais intarpais apie įvairių laikotarpių menininkus, kurių kūryba vienaip ar kitaip susijusi su atminties tema. Supindama kelis pasakojimo žanrus (Froido įvardytąjį romansą – šeimos romaną, taip pat esė ir memuarus) autorė bando pažadinti atmintį ir pabėgti nuo užmaršties.

Askona: Remarko tremties metai prie Madžorės ežero [romanas] / Edgar Rai; Vilnius: Briedis, 2023.

Naktį prieš Hitlerio paskyrimą reichskancleriu Ėrichas Marija Remarkas pabėga iš Berlyno ir emigruoja į Šveicariją prie Madžorės ežero. Sėkmės sulaukęs rašytojas tėvynėje nebesijaučia saugus, o netrukus naciai ima deginti jo romanus ant laužo. Dėl politinių įvykių Remarkas pasineria į gilią sumaištį ir beviltiškai stengiasi parašyti naują knygą. Depresiją jis slopina cigaretėmis ir alkoholiu, ištvirkavimu bei erotiniais nuotykiais su buvusia žmona Juta. Ji taip pat bėga nuo nacių, kurių veikla ir skleidžiamos idėjos kasdien didina Askonos tremtinių bendruomenę. Remarkui niekaip nepavyksta užbaigti romano „Trys draugai“, o vilties išsigelbėti suteikia tik susitikimas su jo gyvenimo moterimi, kuri visiems laikams nutraukia rašytojo tremtį Šveicarijoje.
Tikrais faktais paremtame romane vaizduojamas ne tik garsusis vokiečių rašytojas, bet ir daugybė gerai žinomų asmenybių, kurios prarado tėvynę ir tremtyje svyruoja tarp bejėgiškumo ir vilties. Itin ryškų vaidmenį Remarko gyvenime atliko ir fatališkoji Marlena Dytrich.

Žmogus, kuris miega: [romanas] / Georges Perec; [Vilnius]: Lapas, [2023].

Viskas prasidėjo (o gal baigėsi?) nenuėjus į egzaminą. Tada buvo apleisti draugai, pamiršti įsipareigojimai, išbraukti planai. Dienomis beliko slėptis nuo viso pasaulio, o nakties tamsoje vaiduokliškai klaidžioti miesto gatvėmis: tapti žmogumi, kuris miega.
Garsus prancūzų postmodernistas Georges Perec (1936–1982) antruoju asmeniu parašytame romane tarytum paralyžiuoja laiką ir įtraukia į svaiginantį sapną, kuriame pinasi vidinės baimės, apatija ir prasmės paieškos.

Ta pati upė: [romanas] / Jaan Kaplinski; Vilnius : Homo liber, 2018.

Autobiografiniais faktais iš dalies paremtas romanas – vienas geriausiai įvertintų šiuolaikinių estų kūrinių. Veiksmo vieta – praėjusio šimtmečio septintojo dešimtmečio Estija. Trečiuoju asmeniu vaizduojamas bevardis studentas filologas sudėtingais politinio „atšilimo” laikais bando suprasti geopolitinius žaidimus šiuolaikiniame pasaulyje, ieško atsakymų į egzistencinius klausimus. Žanriniu požiūriu kūrinys artimas saviugdos romano („Bildungsroman”) tradicijoms, kai pagrindinis dėmesys skiriamas savojo „aš” paieškoms, psichologiniam ir moraliniam augimui, svarbiems charakterio pokyčiams.

Musių valdovas: [romanas] / William Golding; Vilnius: Alma littera, 2020.

Klasika tapęs filosofinis anglų rašytojo William Golding pasakojimas apie berniukus, likusius vienus negyvenamoje saloje ir kuriančius trapią bendruomenę, nesėkmingai bandančius išlikti civilizuotais žmonėmis ir kovojančius su savo tamsiausiomis baimėmis.
Įspūdingas salos grožis, simboliniai ženklai ir veiksmai sukuria ypatingą „Musių valdovo“ atmosferą, o vaikų elgesys ir jų sprendimai iškelia romaną aukščiau vaikiškos literatūros ir prilygina filosofiniams kūriniams.
„Musių valdovas“ – tai filosofinis alegorinis romanas, atskleidęs žemiausių instinktų ir nuodėmių slaptavietes žmogaus sieloje. Moralinis pasakojimas ar net apokalipsės vizija – „Musių valdovas“ yra iki šiol vienas įsimintiniausių pasakojimų apie žmogaus sielos tamsą.
Pasak paties romano autoriaus William Golding, tereikia tam tikrų sąlygų, kad žemiausi žmogaus polinkiai tarptų ir užgožtų aukštesnius tikslus. Tad kas skiria žmogų nuo žvėries?

Vakarų fronte nieko naujo : [romanas] / Erich Maria Remarque; Kaunas : Jotema, [2023].

Ericho Maria Remarque‘o (1898–1970) romanas „Vakarų fronte nieko naujo“ (1929), viena iškiliausių ir populiariausių XX a. pasaulinės literatūros viršūnių, laikomas bene išraiškingiausiu „prarastosios kartos“ rašytojų manifestu ir įtaigiausiu kūriniu apie karą. Paprastomis, natūraliomis ir lakoniškomis stilistinėmis priemonėmis Remarque‘as užčiuopė ir įprasmino pagrindinio herojaus Pauliaus Boimerio ir jo bendraamžių, atsidūrusių mirties akivaizdoje, dvasines būsenas.

Akimirka apsispręsti: Lietuvos žydų gelbėtojų istorijos / Zigmas Vitkus; iliustravo Mindaugas Lukošaitis; Vilnius: Alma littera, 2023.

Tikri herojai nevilki apsiaustų, nedėvi veidą slepiančių kaukių ir neturi antgamtiškų galių. Sutikęs gatvėje – jų neatpažinsi. Žmonės kaip žmonės. O vis dėlto jie tą lemiamą akimirką, kai reikia apsispręsti, į kurią pusę – gėrio ar blogio – stoti, jei ir sudvejoja, tai tik minutėlę ir, nepaisydami mirtino pavojaus, daro tai, kas teisinga.
XX a. viduryje, kilus Antrajam pasauliniam karui, buvo atverstas bene tamsiausias puslapis Europos, taip pat ir Lietuvos, istorijoje – Holokaustas. Naciai, nusprendę išžudyti visus žydus, pradėjo masinį šios tautos naikinimą. Dalis žmonių bendradarbiavo su naciais arba laikėsi pasyviai. Bet ne visi. Knyga „Akimirka apsispręsti” – apie dalelę jų. Dvidešimt keturios tikros istorijos apie tuos Lietuvos gyventojus (ir svetimšalius), kurie, rizikuodami savo ir savo šeimos gyvybėmis, ne tik gelbėjo žydus, bet ir iki šiol neleidžia užgesti tikėjimui žmogumi ir nesavanaudišku jo gerumu.

Klaida, 1941 metai / Alexander Gogun; Vilnius: Briedis, 2023.

Šioje knygoje, pasakojančioje apie Stalino ketinimus užkariauti Europą ir nušviečiančioje kitas mažiau žinomas istorijos temas, pateikiami pastarųjų dviejų dešimtmečių straipsniai ir interviu su Antrojo pasaulinio karo ekspertais, Sovietų Sąjungos totalitarizmo žinovais.
Paskutiniame skyriuje publikuojami anksčiau neskelbti Vokietijos, Rusijos, Ukrainos, Moldovos archyvų dokumentai apie 1941 metų įvykius, Kremliaus šeimininko sumanymus ir siekius.
Taip pat pateikiama Rumunijos specialiųjų tarnybų ir NKVD pranešimų, Raudonosios armijos ir laivyno žvalgybos bei operatyvinio planavimo dokumentų, Trečiojo reicho diplomatų pranešimų, karo dalyvių atsiminimų, kitų anksčiau nežinomų tos epochos liudijimų, pavyzdžiui, Stalino nurodymas dėl Lenkijos SSR sukūrimo jau 1939 metais.

Totalitarizmo ištakos / Hannah Arendt; Vilnius: Tyto alba, 2022.

Nuo pat išleidimo 1951 m. knyga „Totalitarizmo ištakos“ laikoma pagrindine totalitarinės mąstysenos studija pasaulyje. Praėjus dešimčiai metų po „Totalitarizmo ištakų“ pasirodymo, laikraštis Times Literary Supplement pavadino šią knygą klasikine, ir nuo to laiko Hannah Arendt veikalas išlieka vienu iš dažniausiai referuojamų kūrinių totalitarinių judėjimų studijose ir diskusijose.
Knygoje tyrinėjami totalitarinių judėjimų, propagandos, teroro, vyriausybių institucijų veiksmai, sutelkiant dėmesį į tikrąsias istorijoje žinomas totalitarinio valdymo formas – Vokietijos nacizmą ir Rusijos stalinizmą, – kurias autorė pristato kaip dvi to paties medalio puses, o ne atskiras dešiniųjų ir kairiųjų filosofijas.
H. Arendt pateikta šiurpinanti sąlygų, lėmusių nacizmo ir stalinizmo totalitarinių režimų atsiradimą ir suklestėjimą, analizė yra istorijos įspėjimas apie laisvės trapumą, aktualus ir XXI amžiuje.

Atminčiai atminti [romanas] / Marija Stepanova; Vilnius : Alma littera, 2023.

Po tetos mirties „Atminčiai atminti” pasakotoja peržiūri butą, pilną pablukusių nuotraukų, senų atvirukų, laiškų, dienoraščių ir suvenyrų – tikrą istorijos sandėlį. Rūpestingai sudėliotos šios šukelės pasakoja apie niekuo iš pažiūros neišsiskiriančią žydų šeimą, kažkaip išvengusią represijų, persekiojimų ir Holokausto.
Ši knyga – asmeninės ir istorinės atminties studija. Autorė neatriboja šių sąvokų, ieško susilietimo taškų ir nejučia pasakojimas apie savo šeimą tampa šalies istorija. Dokumentinė šeimos saga papildyta įspūdingais eseistiniais intarpais apie įvairių laikotarpių menininkus, kurių kūryba vienaip ar kitaip susijusi su atminties tema. Supindama kelis pasakojimo žanrus (Froido įvardytąjį romansą – šeimos romaną, taip pat esė ir memuarus) autorė bando pažadinti atmintį ir pabėgti nuo užmaršties.

Mosado amazonės: išskirtinės Izraelio žvalgybos moterys / Michael Bar-Zohar, Nissim Mishal; Vilnius: Briedis, 2022.

Pažvelkime į audringus geriausių Mosado lohamet, Izraelio slaptosios tarnybos kovotojų moterų, gyvenimus, meilės istorijas ir pražūtingas misijas. Pribloškiantys šių stiprių, drąsių moterų žygdarbiai įrodo, kad jos nė kiek nenusileidžia vyrams, o neretai juos netgi pranoksta. Joms tenka susidurti ne tik su savo tautos priešais, bet ir su skausminga vienatve, nemaloniu kolegų vyrų požiūriu į jas, dažnai jos priverstos atsisakyti svajonės susituokti ir susilaukti vaikų. Ir vis dėlto savo misijas jos vykdo puikiai. Kvapą gniaužia amazonių žygdarbiai: nuo Yolandės, atsidūrusios karaliaus Farouko karališkuosiuose rūmuose, iki Dinos, kuriai pavyko peržengti Irano branduolinio archyvo slenkstį; nuo Shulos, nuteistos mirti kartuvėse, iki Sigalės, užverbavusios geriausius musulmonų agentus; nuo Marcellės, iššokusios per egiptiečių kankinimo kambario langą, iki Yaelės, Isabelės ir Daniellės, kurios nedvejodamos nėrė tiesiai liūtui į nasrus. Linda per stebuklą išgyveno Holokaustą, Aliza pralaužė ledus lyčių lygybės srityje, o ypatingas jaunų moterų trio išgelbėjo Izraelį nuo siaubingo pavojaus…

Bloodlands: Europe between Hitler and Stalin / Timothy Snyder. – [London]: Vintage, [2015].

Under Hitler and Stalin the Nazi and Soviet regimes murdered fourteen million people in the bloodlands between Berlin and Moscow.
The killing fields extended from central Polads to western Russia. For twelve savage years, on this blood-soaked soil an average of one million individuals – mostly women, children, and the aged – were murdered yearly. Though in 1939 these lands became battlefields, not one of these fourteen million was killed in combat. They were victims of a murderous policy, not casualties of war.
In this deeply unsettling and revelatory book, Timothy Snyder gives voice to the testimony of the victims through the letters home, the notes flung from trains, the diaries on corpses. It is a brilliantly researched, profoundly humane, and authoritative book that demands we pay attention to those that history is in danger of forgetting.

Šešios Michailo Aleksandrovičiaus karjeros: tenoro gyvenimas / Leonid Machlis; Vilnius: Homo liber, 2021.

Knyga apie pasaulinio garso dainininką Michailą Aleksandrovičių (1914–2002), gimusį Latvijoje, Biržių kaime. Jo įspūdinga dainininko karjera prasidėjo Kaune, kur jis, neturėdamas dar nė dešimties metų, pirmą kartą pasirodė viešame koncerte Valstybiniame teatre (akompanavo L. Hofmekleris) ir sulaukė entuziastingų įvertinimų ir buvo pavadintas vunderkindu. Knygoje dokumentiniu tikslumu ir su beletristo talentu aprašomas sudėtingo likimo dainininko gyvenimo kelias. Pasaulinė šlovė, gražios ir liūdnos akimirkos, likimo smūgiai ir dovanos – visa tai žurnalisto, vertėjo ir rašytojo Leonido Maclio įkūnyta virtuoziškai derinant faktus ir asmenybės brandą plačiame istoriniame kontekste, atskleidžiant XX a. kultūrinę, ypač muzikinę, politinio ir visuomeninio gyvenimo panoramą, apimančią prieškario ir pokario Europą ir JAV. Michailas Aleksandrovičius pasaulyje žinomas kaip italų, rusų, žydų operų arijų, populiarių dainų atlikėjas. Yra dainavęs ir lietuvių liaudies dainų. Iliustruota nuotraukomis. Priedas: Michailo Aleksandrovičiaus atliktų kūrinių kompaktinis diskas.

Bibi: my story / Benjamin Netanyahu. – New York, N.Y. [etc.]: Threshold Editions, [2022].

In this memoir, Bibi weaves together his gripping personal story with the dramatic history of Israel and the Jewish people. Through a host of vivid anecdotes, he narrates his own evolution from soldier to statesman, while providing a unique perspective on leadership, the fraught geopolitics of the Middle East, and his successful efforts to liberate Israel’s economy, which helped turn it into a global powerhouse of technological innovation.
Netanyahu gives colorful, detailed, and revealing accounts of his often turbulent relationships and negotiations with Presidents Clinton, Obama, and Trump. With eye-opening candor, he delves into the back channels of high diplomacy—including his struggle against the radical forces that threaten Israel and the world at large, and the decisive events that led to Israel’s groundbreaking 2020 peace agreements with four Arab states.

Jerzy Giedroyc / Magdalena Grochowska; Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016.

Knyga apie lenkų publicistą, politiką, emigracijos veikėją, Lietuvos kunigaikščių Giedraičių giminės palikuonį J. Giedroycą (1906-2000).
Magdalenos Grochowskos knygoje „Jerzy Giedoryc” pateikiama plati XX amžiaus antrosios pusės istorinio, politinio, kultūrinio gyvenimo panorama, pasakojama apie Jerzy Giedroyco bendradarbiavimą su daugybe pasaulinio lygio literatų, kultūros veikėjų, politikų. Savo veikloje ir darbuose Jerzy Giedroycas daug dėmesio skyrė daugiatautei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei bei jos paveldui, buvusios LDK tautų dabartinėms problemoms, rūpinosi draugiškais Lietuvos ir Lenkijos, lietuvių ir lenkų santykiais, aktyviai rėmė Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės.