Rugpjūčio 29 d. bibliotekoje vyko labai įdomi diskusija apie Kauno ir Tel Avivo modernizmo architektūros sąsajas. Atrodo, ką bendro gali turėti du, vienas nuo kito per tūkstančius kilometrų nutolę miestai, esantys skirtingose klimatinėse zonose, skirtinguose kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose? Visgi, mūsų vakaro viešnios: iš Vilniaus kilusi Izraelio architektė restauratorė Tamara Garon bei Lietuvos architektūros istorikė prof. dr. Marija Drėmaitė atskleidė daug įdomių faktų apie tai, kaip XX a. 3-iame dešimtmetyje ypač sparčiai plintanti modernizmo architektūra sklido tiek Tel Avive, tiek ir Kaune – miestuose, tuo laikmečiu sulaukusių didelio gyventojų prieaugio ir besivystančių naujumo, optimizmo, baltumo kryptimi. 2003 m. Tel Avivo “baltasis miestas” įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o 2023 m. Kauno modernizmo vertybė “Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919-1939” įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
.
Nuoširdžiai dėkojame renginio viešnioms prof. dr. M. Drėmaitei ir T. Garon už nepaprastą patirtį nusikeliant beveik šimtmečiu atgal į besivystančius Kauną ir Tel Avivą. Dabar į šiuos miestus žvelgsime nauju žvilgsniu. Didžiausia padėka ir diskusiją moderavusiai žurnalistei Eglei Gabrytei.
.
Primename, kad tai buvo antrasis renginys iš ciklo „Gesharim / Tiltai“, skirto pristatyti Lietuvą ir Izraelį jungiančius žmones. Projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras kartu su Vilniaus žydų viešąja biblioteka. Projektą inicijavo ir kuruoja Liana Jagniatinskytė.
.
Iliustracijai panaudota nuotrauka The Bauhaus Architecture of Tel Aviv / Artsy
.
.
.
.
.
Parašykite komentarą