Naujos knygos 2024 lapkritis

„Skiepyti taikos idėją žmonių sąmonėje…“ Lietuvos narystei UNESCO – 25 metai : Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, 2016.

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pristato Lietuvos narystės
UNESCO 25-mečiui skirtą leidinį, kurį sudaro Lietuvos akademinės visuomenės, kultūros, švietimo ir mokslo veikėjų mintys iš šių dienų ir ateities perspektyvos apie pagrindines UNESCO veiklos kryptis ir vertybes, siejamas su Lietuvos aktualijomis, poreikiais ir galimybėmis jas plėtoti.

„IX fortas: Nuo įtvirtinimo iki muziejaus“: Kauno IX forto muziejus, 2021.

Kauno IX forto muziejus pristato naują muziejaus informacinį leidinį „IX fortas: nuo įtvirtinimo iki muziejaus“. Tai yra pirmasis tokio pobūdžio leidinys muziejaus istorijoje. Muziejininkas dr. Modestas Kuodys parengė tekstus, kuriuose glaustai perteikiamos su Kauno IX fortu susijusios muziejaus reprezentuojamos temos (Kauno tvirtovė, Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas, sovietinės ir nacistinė okupacijos) bei muziejaus ir memorialinio komplekso raidos aspektai. Tekstinė informacija gausiai iliustruota muziejaus rinkiniuose saugomų eksponatų, IX forto istorinėmis bei šių dienų fotografijomis.

„Ejszyszki, its History and Destruction“ : Jewishgen.Inc, 2024.

The Jewish community of Eišiškes (Yiddish: Eishishok), Lithuania, dated back to the 11th century.
Jews in this small town in Lithuania were once 75% of the town’s population. They traded in wood, cattle, and grain, ran restaurants, bakeries, inns, and stores. They opened mills, factories, and leather and fur workshops. The community boasted three prayer houses, several chadarim and yeshivot, a girls’ private school, and, in the 1920s, a Hebrew school. Cultural, sports, and Zionist clubs flourished, along with a library, recreation areas, children’s camps, live theater, and even a cinema.

What was life here like, before and during the Holocaust? For the first time in English translation, the words of survivors and emigres bring Jewish Eishishok back to life.

Laurence Rees: Aušvicas: naciai ir „Galutinis sprendimas“ / Kitos knygos, 2021.

Britų istorikas Laurenceʼas Reesas knygoje pateikia penkiolika metų rinktus interviu su Holokaustą išgyvenusiomis įvairių tautybių aukomis ir nusikaltėliais vokiečiais. Pašnekovai atskleidžia, kaip veikė koncentracijos stovyklos, kokie buvo masinių žudynių metodai, kas padėjo išgyventi arba sukurpti sėkmingą pabėgimo planą, užsimenama net apie viešnamį, kuriame riba tarp kalinių ir prižiūrėtojų tapdavo ypač menka. Ištyręs dar ir daugybę dokumentų archyvuose, autorius svarsto, kodėl kai kurie žmonės žydų genocidą vertina kaip teigiamą ar net sveikintiną įvykį. Jis klausia, kaip nutiko, kad XX amžiaus Vokietijos – kultūringos tautos Europos širdyje – piliečiai apskritai vykdė tokius nusikaltimus? Kodėl Baltijos šalyse, taip pat Lietuvoje, įsišaknijo antisemitinės pažiūros? Sykiu L. Reeso žvilgsnis platus – nepamirštama, kad stovykloje žuvo ar nukentėjo ir daugybė kitų tautų atstovų, netradicinės seksualinės orientacijos ir įvairias religijas išpažįstančių žmonių.

Grigory Kanovich: „The Tears and Prayers of Fools: A Novel“, translated from the Russian by Mary Ann Szporluk : New York: Syracuse University Press, 2023.

This extraordinary novel is part of Grigory Kanovich’s „Litvak saga,” his tribute to Jewish life before the Holocaust. Set in a small Lithuanian town in the late nineteenth century, the story begins with the arrival of a stranger who sets everyone on edge and seems to know their secrets. Is he a messenger from God, a long-lost son, a saint, or a madman? As the stranger in the velvet yarmulke makes his rounds, we meet an unforgettable cast of characters–Rabbi Uri, the aged rabbi; Itsik Magid, the strapping young woodcutter; the resourceful widow Golda; Markus Fradkin, the wealthy timber merchant, and his beautiful daughter Zelda; Yeshua Mandel, the tavern keeper, his troubled son Simeon, and their devoted servant girl Morta. A work of realism as well as a parable, Kanovich’s novel illuminates the most intimate fears, dreams, and longings of the shtetl’s inhabitants.

Doris Martin: „Trumpas pašnekesys: svarbiausios trumpo pašnekesio taisyklės“: Alma littera, 2007.

Šiais laikais per dalykinius pietus ar vakarėlyje iškalba yra reikalingesnė nei bet kada anksčiau. Tinkamas žodis tinkamoje vietoje gali pralaužti ledus. Ir vis dėlto ne vienam žmogui nepasitikėjimas savimi tiesiog atima žadą ir jis nepasinaudoja daugeliu galimybių tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Bestselerių autorė Doris Märtin duoda naudingų patarimų, kaip nugalėti drovumą, rasti tinkamų temų pokalbiui ir kaip sumaniai į jį įsijungti.

Tilar J. Mazzeo: „Irenos vaikai. Tikra istorija apie vienos moters drąsą“ : Alma littera, 2024.

Tai išskirtinis pasakojimas apie Ireną Sendler, „moteriškos lyties Oskarą Schindlerį“, kuri nacių okupuotoje Lenkijoje Antrojo Pasaulinio karo metais, rizikuodama viskuo, ką turėjo, išgelbėjo 2500 vaikų nuo mirties ir deportacijų.

1942 m. vienai jaunai socialinei darbuotojai, Irenai Sendler, buvo suteiktas leidimas patekti į Varšuvos getą kaip visuomenės sveikatos specialistei. Lankydamasi gete, ji kreipėsi į ten įkalintas žydų šeimas ir paprašė jų patikėti jai savo vaikus. Ji ėmė slapta gabenti juos iš siena apjuosto kvartalo ir įkalbėjo savo draugus bei kaimynus juos slapstyti. Padedama pasipriešinimo judėjimo, Irena pro nacių sargybinius pravežė tūkstančius vaikų.

Abraham Sutzkever, Justin D. Cammy: „From the Vilna Ghetto to Nuremberg: Memoir and Testimony“: McGill-Queen’s University Press, 2021.

In 1944, the Yiddish poet Abraham Sutzkever was airlifted to Moscow from the forest where he had spent the winter among partisan fighters. There he was encouraged by Ilya Ehrenburg, the most famous Soviet Jewish writer of his day, to write a memoir of his two years in the Vilna Ghetto. Now, seventy-five years after it appeared in Yiddish in 1946, Justin Cammy provides a full English translation of one of the earliest published memoirs of the destruction of the city known throughout the Jewish world as the Jerusalem of Lithuania. Based on his own experiences, his conversations with survivors, and his consultation with materials hidden in the ghetto and recovered after the liberation of his hometown, Sutzkever’s memoir rests at the intersection of postwar Holocaust literature and history. He grappled with the responsibility to produce a document that would indict the perpetrators and provide an account of both the horrors and the resilience of Jewish life under Nazi rule. Cammy bases his translation on the two extant versions of the full text of the memoir and includes Sutzkever’s diary notes and full testimony at the Nuremberg Trials in 1946. Fascinating reminiscences of leading Soviet Yiddish cultural figures Sutzkever encountered during his time in Moscow – Ehrenburg, Yiddish modernist poet Peretz Markish, and director of the State Yiddish Theatre Shloyme Mikhoels – reveal the constraints of the political environment in which the memoir was composed. Both shocking and moving in its intensity, From the Vilna Ghetto to Nuremberg returns readers to a moment when the scale of the Holocaust was first coming into focus, through the eyes of one survivor who attempted to make sense of daily life, resistance, and death in the ghetto. A Yiddish Book Center Translation.

Gaboras Maté: „Kai kūnas sako ne. Slopinamo streso kaina“ : Vaga, 2023.

Ar žmogus gali mirti nuo vienatvės? Ar yra ryšys tarp gebėjimo reikšti emocijas ir Alzheimerio ligos? „Vėžio asmenybė“ – kas tai? Kaip stresas veikia kūną?

Į visus šiuos ar panašius klausimus apie proto ir kūno ryšį gydytojas Gaboras Maté, remdamasis išsamiais moksliniais tyrimais, atsako tarptautiniu bestseleriu tapusioje knygoje „Kai kūnas sako ne“. Ši knyga – tai išsami ir novatoriška proto bei kūno santykio analizė, atskleidžianti streso įtaką žmogaus organizmui, streso vaidmenį sudėtingų ligų – vėžio, artrito, diabeto, išsėtinės sklerozės – vystymęsi, ir, svarbiausia, pristatanti, ką reikėtų daryti, norint tokių ligų išvengti ar kaip sėkmingai nuo jų pasveikti. „Kai kūnas sako ne“ – labai reikalingas praktinis vadovas, skirtas ir pacientams, ir gydytojams. Jame paprastai ir aiškiai pristatomi streso sukeltų ligų gydymo ir prevencijos principai, akcentuojama, kaip svarbu suprasti streso reikšmę identifikuojant ligų priežastis ir atkuriant sveikatą.

Ellie Midwood: „Mergina, kuri išgyveno“ : Sofoklis, 2021.

Ilzės Štein gyvenimo istorija paremtas romanas apie moterį, įsimylėjusią tą, kurio turėjo nekęsti. Už širdies griebiantis pasakojimas byloja, kad net ir juodžiausią valandą meilė stipresnė už neapykantą.

„Tai didinga meilės istorija ir sykiu jaudinanti drama, besirutuliojanti siaubingų istorinių įvykių apsupty… Ši knyga – neabejotinai viena stipriausių karo meto istorijų, kokias man teko skaityti. Išties puikus kūrinys.“ – K. C. Finn, Readers’ Favorite

*Ilzė Štein ir Vilis Šulcas iš tikrųjų susipažino Minske 1942 metais. Jų pažintis ir vėlesni santykiai taip pat atitinka tikrovę.

Miriam Roth: „Pasaka apie penkis balionus“ : Žalias kalnas, 2023.

Tai Izraelio vaikų literatūros klasika. Ši rašytojos ir pedagogės Miriam Roth knyga yra viena populiariausių nuo 1974 metų, kai buvo išleista pirmą kartą.

Rūtos mama parneša namo penkis spalvotus balionus. Vaikai džiaugiasi. Tačiau, kai jais nešini išeina pasivaikščioti, ištinka kai kas nemalonaus: vieną balioną susprogdina rožių spygliai, geltonąjį – pūsdamas Nojaus tėtis, į violetinį nagus suleidžia Sofijos katytė, o Rūta savąjį apkabina taip stipriai, kad jis netikėtai sprogsta! Taip nutinka visiems balionams… Taip kada nors nutinka mums visiems. Viskas kada nors baigiasi…

Ši trumpa istorija nėra jau tokia paprasta. Ji moko vaikus susitaikyti su netektimis ir praradimais.

J.D.Salinger: „Franė ir Zujis“ : Alma littera, 2019.

Tai du vienas kitą papildantys Jerome D. Salinger trumposios prozos kūriniai apie jauniausius Glasų šeimos narius – brolį ir seserį.

„Franė ir Zujis“ atspindi Salingerio susidomėjimą rytietiška filosofija ir ortodoksine krikščionybe. Dvasinės dzenbudizmo temos atsispindi abiejuose kūriniuose. Ekspertai įvardina Franės istoriją kaip šiuolaikinę Dzen tipo pasaką, kurioje pagrindinė veikėja iš nežinojimo pereina į nušvitimą. Ši knyga laikoma ir moderniosios visuomenės atspindžiu – rašytojui itin svarbios herojų mintys ir jų pokalbiai, kurie vyksta visur: kavinėje, vonioje, svetainėje, telefonu.

Pirmą kartą šie kūriniai atskirai pasirodė „New Yorker“ žurnale 1955 m. ir 1957 m. Kartu jie išleisti 1961 m. – knygą J. D. Salingeris dedikavo žurnalo redaktoriui Williamui Shawn. Nors kritikai buvo skeptiški, knyga net pusmetį karaliavo „The New York Times“ bestselerių sąrašo viršūnėje.

Josifas Brodskis: „Vaizdas į jūrą“ : Vyturys, 1999.

Pirmoji knyga apie poetą lietuvių kalba „Vaizdas į jūrą” Tai dvikalbis leidinys, į kurį sudėti ne tik J. Brodskio eilėraščiai rusų ir lietuvių kalbomis, bet ir jo draugų, fiziko Ramūno Katiliaus, poeto Tomo Venclovos, prisiminimai. Knygoje daug J. Brodskio nuotraukų, piešinių iš jį pažinojusių žmonių asmeninių archyvų.

Leigh Bardugo: „Šešetas varnų“ : Alma littera, 2024.

Šeši pavojingi atstumtieji. Vienas neįmanomas apiplėšimas. Kazo komanda yra vienintelė, galinti išgelbėti pasaulį nuo sunaikinimo… jei pirmiausia neišžudys vieni kitų.

„Šešetas varnų“ – bestselerių autorės Leigh Bardugo fantastinės grišų pasaulio knygų serijos pirma dalis. Tai intriguojantis ir kvapą gniaužiantis nuotykis, kuris neleis padėti knygos į šalį iki paskutinio puslapio.

„Aukščiausio lygio fantastika.“ – The Huffington Post

Tara Isabella Burton: „Čia, Avalone“: Jotema, 2024.

Kerinti Niujorko pasaka apie dvi seseris, kurias užburia paslaptinga kabareto trupė. Galbūt tai pavojingas kultas – bet toks, kurio paliktas materialistinis pasaulis ir pats atrodo dar grėsmingesnis.

„Nuo įtampos ir kerų spragsinti, pilna taiklių klausimų apie svajones ir troškimus ČIA, AVALONE yra ligi šiol geriausia Burton knyga. Tobula mėgstantiems sudužusias pasakas, romanus apie brolių ir seserų santykių dinamiką ir visiems, trokštantiems vienai nakčiai pasprukti nuo savo vargų, – šis skanumynas dekadentiškas ir pavojingas tarsi užnuodytas obuolys.“ – Bookreporter

„Šiam pasakiškam trileriui, kurio veiksmas vyksta šių laikų Niujorke, gyvybės įkvepia pabėgimo svajonės. Romano veiksmas sukasi apie Sesiliją, nenuoramą „ieškotoją”, kurios nenuspėjami polinkiai ją verčia palikti sutuoktinį, pamesti seserį Rozę ir susimesti su kultą primenančia plaukiojančio kabareto trupe… Tyrinėdama ryšį tarp tokių skirtingų seserų, Burton pro šmaikštų lęšį nagrinėja jų gyvenimo būdą – miesčionišką ir bohemišką, materialistinį ir menišką.“ – The New Yorker

Michael Newton, Ann J. Clark, Joanne Selinske, Ph. D. Karen Joy, Ph. D. Marilyn Hargreaves: „Sielų išmintis“ : Satwa, 2024.

Maiklas Niutonas – daugelio straipsnių, knygų „Sielų kelionės“, „Sielų lemtis“, „Gyvenimas tarp gyvenimų“ ir „Praeitų gyvenimų prisiminimai“ autorius.

Šią knygą sukūrė Maiklo Niutono Gyvenimai tarp gyvenimų hipnoterapijos instituto nariai, norėdami pagerbti savo Mokytoją ir kolegą. Joje yra daugiau nei 100 tikrų istorijų apie gydymą, išmintį ir įvairiausių žmonių keliones į praeitį. Jie visi pasitelkė Maiklo Niutono sukurtą dvasinės regresijos metodą, kad išgyventų sunkius savo gyvenimo laikotarpius. Knygoje pateikiami šių žmonių išgyvenimai, susitikimai su dvasiniais vadovais, mirusiais artimaisiais ir dvasių giminėmis, taip pat patirtis, kurią jie įgijo per šiuos susitikimus.

Ellie Midwood: „Mergina dryžuota suknele“ : Alma littera, 2024.

Tikra Helenos Citronovos gyvenimo istorija paremtas romanas apie uždraustą meilę, primenantis, kad viltis gali įsiplieksti net tamsiausiais laikais.

„Šešetas varnų“ – bestselerių autorės Leigh Bardugo fantastinės grišų pasaulio knygų serijos pirma dalis. Tai intriguojantis ir kvapą gniaužiantis nuotykis, kuris neleis padėti knygos į šalį iki paskutinio puslapio.

„Aukščiausio lygio fantastika.“ – The Huffington Post

Sandra Newman: „Džulija“ : Jotema, 2024.

Tai drąsus feministinis G. Orwello „1984-ųjų“ perpasakojimas, kuris neapsiriboja vien Vinstono Smito istorija ir pagaliau atskleidžia, koks buvo moterų gyvenimas Okeanijoje.

Kritikų pripažintos rašytojos Sandros Newman išradingas feministinis ir puikiai atitinkantis šių dienų aktualijas Orwello romano „1984-ieji“ perpasakojimas iš Vinstono Smito mylimosios Džulijos perspektyvos.

Džulija Vorting — mechanikė, dirbanti Teisybės ministerijos Grožinės literatūros skyriuje. Taigi, 1984-ieji, o Britanija (dabar ji vadinama Pirmuoju oro uostu) jau seniai įtraukta į didesnę transatlantinę Okeanijos valstybę. Okeanija kariauja jau tiek laiko, kiek tik kas nors prisimena, ir ją valdo ultratotalitarinė partija, kurios lyderis yra beveik mitinė figūra, vadinama Didžiuoju Broliu. Trumpai tariant, viskas šiame pasaulyje yra taip, kaip Orwello knygoje „1984-ieji“.

Ken Krimstein: „When I grow up: The Lost Autobiographies of Six Yiddish Teenagers“ : Bloomsbury Publishing, 2021.

When I Grow Up is New Yorker cartoonist Ken Krimstein’s new graphic nonfiction book, based on six of hundreds of newly discovered, never-before-published autobiographies of Eastern European Jewish teens on the brink of WWII―found in 2017 hidden in a Lithuanian church cellar.

These autobiographies, long thought destroyed by the Nazis, were written as entries for three competitions held in Eastern Europe in the 1930s, just before the horror of the Holocaust forever altered the lives of the young people who wrote them.

In When I Grow Up, Krimstein shows us the stories of these six young men and women in riveting, almost cinematic narratives, full of humor, yearning, ambition, and all the angst of the teenage years. It’s as if half a dozen new Anne Frank stories have suddenly come to light, framed by the dramatic story of the documents’ rediscovery.

Mark Edwards: „Viešnia“ : Jotema, 2024.

Tobula vasara. Tobula nepažįstamoji. Tobulas košmaras.

Britai Ruta ir Adamas negali atsispirti viliojančiam pasiūlymui vasarą apsistoti Niujorke ir prižiūrėti namą, laikinai išvykus šeimininkams. Jauni, įsimylėję, siekiantys profesinės sėkmės, jiedu pajunta, kad pagaliau likimas šypsosi ir jiems.

Todėl tą akimirką, kai ant laiptų pamato stovinčią vasariškos liūties permerktą Edenę, jiems atrodo, kad būtų teisinga pasidalinti šios sėkmės dalele. Daili, charizmatiška Edenė teigia esanti namo savininkų draugė, o šie neva pakvietę ją apsistoti, kai tik atvyksianti į Niujorką.

Ruta ir Adamas supranta, kad nereikėtų nepažįstamų žmonių kviestis ne į savo namus, bet noras padėti ir svetingumas nugali — Edenė lieka poros prižiūrimame name.

Skverbiantis įtarimui, kad mergina galbūt nėra tas žmogus, kuriuo prisistato, jie ima svarstyti, ar tik nebūsią skaudžiai suklydę.

Shalini Boland: „Tylioji nuotaka“ : Sofoklis, 2024.

Alisa Porter ir Setas Evansas iš pažiūros tobula pora.

Jis – gerbiamas Londono gydytojas, ji tikisi netrukus užkopti karjeros laiptais. Gražūs, pasiturintys ir populiarūs – juodu kelia pavydą visiems. Kai Setas pasiperša, Alisa spirga iš nekantrumo laukdama vestuvių. Tačiau žengiant link altoriaus, žemė ima slysti iš po kojų – kas tas nepažįstamasis, kur turėtų stovėti jos jaunikis?

Išvaizdus tamsiaplaukis kitiems šventės dalyviams nekelia abejonių. Įskaitant ir Alisos šeimą, raginančią ją tęsti ceremoniją. Bet kodėl Alisai norisi nuo to gražuolio bėgti į pasaulio kraštą?

Supanikavusi Alisa jaučiasi visiškai išmušta iš vėžių. Kur tikrasis Setas ir kodėl bet kokie jo pėdsakai išgaravo, lyg jo nė nebūtų buvę? Nors jaučia, kad eina iš proto, Alisa pasiryžta išsiaiškinti tiesą ir ištrūkti iš šios kreivų veidrodžių karalystės. Bet kaip jai rasti tikrąją savo gyvenimo meilę, kai visi aplinkiniai tiki apsimetėliu Setu?

Shalini Boland – Amazon ir USA Today bestselerių autorė. Parašė 19 psichologinių trilerių, jos knygų visame pasaulyje parduota per du milijonus ir išversta į daugiau nei dešimtį kalbų. Rašytoja su šeima gyvena Dorsete, Anglijoje.

Anatolij Kuznecov: „Babyn Jaras“ : Lapas, 2024.

Sulaukęs keturiolikos metų Anatolijus Kuznecovas savadarbiame sąsiuvinyje ėmė fiksuoti tai, ką žinojo, matė ir girdėjo apie Kyjivo žydų žudynes Babyn Jare, karo belaisvių mirtį, okupantų dirbtinai sukeltą badą, ukrainiečių tremtį į Vokietiją ir gimtojo miesto niokojimą. Šiuos užrašus jis vėliau papildė kitų išgyvenusiųjų atsiminimais ir sukūrė istoriškai vieną tiksliausių bei emociškai paveikiausių Holokausto ir kitų nacių nusikaltimų liudijimų – antitotalitarinį ir humanistinį romaną-dokumentą Babyn Jaras.

Ši knyga – tai jaudinanti paprastų žmonių, patyrusių sovietų valdymo, vėliau nacių okupacijos žiaurumą, kasdienybės ir bandymo išlikti kronika. Tai ir istorinis dokumentas, ir nuotykinis romanas, ir berniuko brendimo Babyn Jaro šešėlyje istorija. Kasdienybe tapusio karo fone gyvybingasis Tolia mušasi dėl runkelių, parkuose su seneliu renka kaštonus, vagia egles, bando verslauti. Dar jis labai myli katiną Titą ir grumiasi dėl pasmerktų sudeginti knygų.

Susan Sontag: „Atsižadėkime interpretavimo“ : Lapas, 2024.

Susan Sontag (1933–2004) – kritikė, rašytoja, režisierė, visuomenės veikėja. Atsižadėkime interpretavimo ir kitos esė – ankstyvųjų Sontag kritikos esė rinkinys, pelnęs autorei vienos įtakingiausių savo kartos JAV mąstytojų vardą. 

Sontag kritika – įžvalgi, drąsi, sąmojinga, kandi, atidžiu žvilgsniu skrodžianti literatūrą, kiną, teatrą, šiuolaikinę religiją ir mokslą. Anot jos pačios, rašytojas yra žmogus, besidomintis pasauliu. Intelektualiose esė autorė braižo 7-ojo dešimtmečio JAV kultūros kontūrus, narsto amerikietiškus ir europietiškus kūrinius, meno ir minties judėjimus bei juos kūrusias asmenybes. 

„Šiandienos iššūkis – atgaivinti jusles. Turime mokytis geriau matyti, girdėti ir jausti.“ Sontag atkakliai priešinasi pragmatiškam kūrinių interpretavimui ir kviečia skaitytojus su menu kurti jusliškumu ir atvirumu paremtą santykį. Autorę išgarsinusioje esė Pastabos apie kempą Sontag atmeta griežtas ribas tarp aukštosios ir žemosios kultūros ir pirmąkart aprašo kempiškąjį jusliškumą. Šiandien, kaip ir 7-ajame dešimtmetyje, Sontag provokuoja skaitytoją mąstyti kritiškai, laisvai ir jusliškai.

Ayn Rand: „Šaltinis“ : Alma littera, 2024.

„Šaltinis“, pirmąkart išleistas 1943 m. JAV  – kvapą gniaužiantis intelektualus romanas apie pinigus, galią, idealo siekį, meilę, visuomenės ydas ir papročius. Romano pagrindinis herojus, jaunas architektas individualistas Hovardas Rorkas, kuria modernistinius pastatus, įgyvendina savo viziją ir nepaiso visuomenės kritikos. Autorė yra sakiusi, kad Rorkas įkūnija stiprų idealų žmogų, kūrėją.

Ar troškimas pasitarnauti žmonijai yra nesavanaudiškas? O šlovės, turtų ir apdovanojimų troškimas? Ar įmanoma siekti savo kūrybinės vizijos ir išlikti nepriklausomam nuo kitų nuomonės ir norų? 

„Šaltinis“ – romanas, kurio anglų kalba iki šiol parduota daugiau nei 6 milijonai egzempliorių, išverstas į daugiau nei 25 kalbas.  

„Šaltinis“ – iš tų romanų, kurie nepalieka abejingų skaitytojų: jis arba patinka, arba jo nekenti. Tai idėjų, kontrastų, kraštutinių aistrų ir poelgių romanas. Ypač aktualus dabar, kai paaiškėjo, kad nei ideologinės, nei architektūrinės kovos nesiliovė. Jos vis dar vyksta.“

– poetas, knygos vertėjas Marius Burokas

Abraham Verghese: „Vandens pažadas“ : Alma littera, 2024.

Kerala, Pietų Indijos Malabaro krantas, 1900–1977 metai.

Tai pasakojimas apie tris vienos giminės kartas, kurias vis ištinka ta pati bėda: mažiausiai vienas šeimos narys nuskęsta, o Keraloje vanduo tyvuliuoja visur.

Dvylikametė krikščionė (pirmąją bendruomenę Keraloje įkūrė apaštalas Tomas), neseniai palaidojusi tėvą, valtimi išgabenama tuoktis: keturiasdešimtmetį jaunikį ji pirmą kartą pamatys per vestuves. Taip prasideda naujas šios mergaitės, būsimosios matriarchės, gyvenimas, kuriame netrūks ne tik kuklių džiaugsmų ir jaukių rūpesčių, bet ir vargo, sielvarto ir mirčių. Nesikeis tik jos pasitikėjimas Dievu ir meilė – vyrui ir žmonėms, ir ji taps neįtikėtinų permainų liudininke.

„Vandens pažadas“ piešia mirguliuojantį kaip povo plunksnos Indijos, kokios jau nebėra, ir laiko, kuris jau praėjo, vaizdą. Kerala, Pietų Indijos Malabaro krantas, 1900–1977 metai., kuklus liudijimas, kokių sunkumų teko patirti ankstesnėms kartoms dėl tų, kurie gyvena šiandien. Tai vienas iš meistriškiausių romanų, išleistų pastaraisiais metais.

„Paskutinis adresas – Vegeriai“, 2024.

Dėkojame Dianai Lopaitienei ir „Shalom, Akmene!“ komandai už knygą „Paskutinis adresas Vegeriai“, sudarytą Indrės Šiurkienės ir Ritos Ringienės. Tai šiluma dvelkianti knyga-tyrimas apie Vegerių kaimelį ir Vegerių žydų istoriją.

Archeologų teigimu, dabartinės Vegerių apylinkės VI–XIII a. buvo apgyvendintos žiemgalių. XVI a. teismų dokumentai mini valstybinį Vegerių kaimą, 1602 m. gavo privilegiją steigti miestelį, rengti turgus ir prekymečius. 1738 m. buvo 15 kiemų, 1745 m. jau minimas kaip miestelis, 1766 m. pastatyta bažnyčia. Būdamas prie Kauno ir Kuršo gubernijų ribos, carinės Rusijos okupacijos metais (XIX a.) išaugo, veikė valdiška pradžios mokykla, keliolika krautuvėlių, smuklių. 1923 m. gyventojų surašymo metu aprašyti 149 ūkiai su 784 gyv. Iki 1947 m. Vegeriai buvo nuošalaus ir mažiausio tometinės Mažeikių apskrities valsčiaus centras, be bažnyčios, veikė rusų stačiatikių, evangelikų liuteronų ir žydų maldos namai.

Knygelę apie Vegerius rašė šios žiemgalių žemės būtšakniai, išeiviai ir naujakuriai. Vieni klausinėjo, kiti užrašinėjo, atsiliepė ne tik žmonės, bet ir šioje žemėje surastos monetos, koklių šukės, ietigaliai. Atsivėrė buvusių šventyklų pamatai, išryškėjo senos nuotraukos, prakalbo žemėlapiai, išlikę dokumentai. Prie jų palinko mokslininkai: istorikas dr. Jonas Drungilas, archeologas dr. Gediminas Petrauskas. Knygelėje įdėtas išsamus dr. Jono Drungilo straipsnis apie Vegeriuose gyvenusią žydų bendruomenę. Tai fragmentas dar ilgesnės studijos apie Akmenės žydus.