Vakar, kovo 20-tąją, Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje kalbėjomės apie vieną iš unikalių žydų paveldo dalių Lietuvoje – medines sinagogas.
Senųjų medinių sinagogų žemėlapis vis dar ne galutinis, jis nuolat kintantis – atrasti ir atpažinti senąsias medines sinagogas šiandien nemenkas, bet prasmingas iššūkis. Tuo pačiu pastarojo dešimtmečio tendencijos rodo kaip šalies miesteliuose bene griuvėsiais virtę unikalūs paveldo statiniai atgimsta bibliotekomis, kultūros centrais ar muziejais.
Pirmoje renginio dalyje žiūrėjome žurnalisto Kosto Kajėno sukurtą dokumentinį vaizdo pasakojimą „Medinės sinagogos – unikaliausia žydų paveldo dalis Lietuvoje“. Antrojoje dalyje bibliotekos vadovė Liana Jagniatinskytė kalbino dokumentikos kūrėją Kostą Kajėną, restauratorę Jolitą Juknelevičienę, menotyrininkę Rūtą Ostrovskają ir parodos „Kadišas medinėms Lietuvos sinagogoms“ idėjos autorių bei kuratorių, žydų kultūros paveldo kelio asociacijos pirmininką Daumantą Levą Todesą. Prie įdomių pokalbių prisijungė mokslininkas Romualdas Juknelevičius bei istorikė, paveldo ekspertė Diana Varnaitė.
Šiuo renginiu bibliotekoje pristatėme Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo sukurtą parodą „Kadišas medinėms Lietuvos sinagogoms“, kurią mūsų lankytojai gali apžiūrėti iki gegužės mėn. pabaigos.
Parodos pavadinimas – simboliškas. Kadišas – tai malda už mirusiuosius. Visos šios sinagogos mirusios – jose jau niekada niekas nesimels, tačiau norėtųsi, kad jos išliktų bent jau kaip unikalaus Lietuvos žydų paveldo vertybė. Ši paroda kviečia neužsimerkti, bet saugoti šią Lietuvos, o tuo pačiu ir visos Rytų Europos žydų kultūros atminties dalį, tuo lyg giedodama kadišą – atminimo maldą (hebr. kadish – Dievo šventumo teigimas) Lietuvos medinėms sinagogoms.
Natalija Lokcikaitė
Parašykite komentarą