Vasario 6 d. antrąjame Knygų klubo susitikime buvo aptarta Jonathan Safran Foer knyga „Aš čia”.
J. S. Foer romanuose dažniausia nagrinėjama šeimos tema. „Kaip galima apie tai nerašyti – klausia jis. Juk visi susiduria su šia tema, net ir tie, kurie neteko šeimos ar užaugo be jos?”
Ironiškame, politinių ir religinių interpretacijų kupiname romane pirmu smuiku groja Džeikobo ir Džiulijos Blochų šeimos istorija. Romane keliami klausimai: ar nepaisant artėjančių skyrybų, Blochai vis dar yra geri tėvai, ar jų vaikai bus laimingi, ar jie patys kada nors bus laimingi?
📸 Milli Bzahav
Tik pasirodęs 2016 m. romanas tapo bestseleriu, Times Literary Supplement, The New York Times, Times Magazine išrinko jį metų knyga.
Dalinamės romano ištrauka:
„Džeikobas nunešė sūnų. Bendžis skruostu prigludo jam prie peties. Koks jis dar lengvutis. Koks darosi sunkus. Tėvas niekada nežino, kada paskutinįsyk neša sūnų laiptais.
Džeikobas užklostė Bendžį ir paglostė plaukus.
– Tėti?
– Ką?
– Aš sutinku, kad rojaus tikriausiai nėra.Aš juk taip nesakiau. Sakiau, kad neįmanoma tiksliai žinoti, todėl tikriausiai nelabai išmintinga visą gyvenimą planuoti priklausomai nuo to.
– Aha, su tuo ir sutinku.
Džeikobas galėjo sau atleisti už tai, kad nesuteikia paguodos pats sau, bet kodėl nesuteikia ir niekam kitam? Kodėl negali leisti savo darželinukui tiesiog jaustis laimingam ir saugiam teisingame, gražiame ir netikrame pasaulyje?
– Tai kaip manai, nuo ko priklausomai reikėtų planuoti savo gyvenimą? – paklausė Bendžis.
– Nuo savo šeimos?
– Ir aš taip manau.
– Labanakt, mažuti.
(…)
– Tėti?
Džeikobas neteko kantrybės.
– Bendži.
– Tėti?
– Aš čia.
Jis stovėjo tarpduryje, kol išgirdo jaunėlį giliai alsuojant. Džeikobas nesuteikdavo paguodos, bet stovėdavo tarpduryje daug ilgiau negu bet kas kitas”.
Parašykite komentarą