{"id":27127,"date":"2026-07-30T12:38:33","date_gmt":"2026-07-30T09:38:33","guid":{"rendered":"https:\/\/blog.lnb.lt\/vilniusjewishpubliclibrary\/?p=27127"},"modified":"2026-07-30T12:40:55","modified_gmt":"2026-07-30T09:40:55","slug":"leon-uris-1924-2003-rasytojas-papasakojes-izraelio-istorija-milijonams-skaitytoju","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lnb.lt\/vilniusjewishpubliclibrary\/2026\/07\/30\/leon-uris-1924-2003-rasytojas-papasakojes-izraelio-istorija-milijonams-skaitytoju\/","title":{"rendered":"Leon Uris (1924\u20132003): ra\u0161ytojas, papasakoj\u0119s Izraelio istorij\u0105 milijonams skaitytoj\u0173"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Liepos 3-\u0105j\u0105 minime amerikie\u010di\u0173 ra\u0161ytojo Leono Urio (Leon Uris, 1924\u20132003) gimimo metines. Jo romanai de\u0161imtme\u010dius buvo skaitomiausi\u0173 knyg\u0173 s\u0105ra\u0161uose, o k\u016bryba reik\u0161mingai prisid\u0117jo prie platesnio visuomen\u0117s susidom\u0117jimo \u017eyd\u0173 istorija, Holokausto padariniais ir Izraelio valstyb\u0117s atsiradimu. Nors literat\u016bros kritikai ne visuomet palankiai vertino jo k\u016brybos menin\u0119 rai\u0161k\u0105, Uris neabejotinai i\u0161liko vienu \u012ftakingiausi\u0173 XX a. istorinio romano autori\u0173.<\/p>\n\n\n\n<div style=\"height:34px\" aria-hidden=\"true\" class=\"wp-block-spacer\"><\/div>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">\u017dydi\u0161kos&nbsp;\u0161aknys&nbsp;ir&nbsp;gyvenimo&nbsp;kelias&nbsp;<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Leonas Uris gim\u0117 1924 m. liepos 3 d. Baltimor\u0117je, JAV, \u017eyd\u0173 emigrant\u0173 \u0161eimoje. Jo t\u0117vas Samuelis Uris buvo kil\u0119s i\u0161 Lenkijos, motina Anna \u2013 i\u0161 Rusijos imperijos teritorijos. \u0160eimos istorijos apie Ryt\u0173 Europos \u017eyd\u0173 gyvenim\u0105, antisemitizm\u0105 ir emigracij\u0105 \u012f Amerik\u0105 v\u0117liau tapo svarbiu \u012fkv\u0117pimo \u0161altiniu ra\u0161ytojo k\u016brybai.<br><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Baig\u0119s mokykl\u0105 Uris \u012fstojo \u012f JAV j\u016br\u0173 p\u0117stinink\u0173 korpus\u0105 ir Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Ramiojo vandenyno regione. Karin\u0119 patirt\u012f jis panaudojo debiutiniame romane Battle Cry (1953), kuris sulauk\u0117 didelio populiarumo ir buvo ekranizuotas.<br><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vis d\u0117lto did\u017eiausi\u0105 tarptautin\u0119 \u0161lov\u0119 autoriui peln\u0117 1958 m. pasirod\u0119s romanas Exodus. Rengdamasis \u0161iai knygai Uris daug laiko praleido tuomet dar jaunoje Izraelio valstyb\u0117je, rinko istorinius \u0161altinius, bendravo su karo dalyviais ir valstyb\u0117s k\u016br\u0117jais. Romanas tapo pasauliniu bestseleriu, i\u0161verstu \u012f de\u0161imtis kalb\u0173, o daugeliui skaitytoj\u0173 buvo pirmoji pa\u017eintis su sionizmo istorija ir Izraelio nepriklausomyb\u0117s kovomis.<br><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">V\u0117lesniuose romanuose Uris ir toliau nagrin\u0117jo sud\u0117tingus istorinius konfliktus, tautin\u0117s tapatyb\u0117s, atminties, karo ir moralin\u0117s atsakomyb\u0117s temas. Jo knygos pasi\u017eymi kruop\u0161\u010diai rekonstruotu istoriniu kontekstu, pla\u010dia veik\u0117j\u0173 galerija ir \u012ftemptu pasakojimu.<\/p>\n\n\n\n<div style=\"height:34px\" aria-hidden=\"true\" class=\"wp-block-spacer\"><\/div>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Bibliotekoje&nbsp;rasite&nbsp;&nbsp;<\/h2>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><em>Exodus<\/em><\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai garsiausias Leono Urio romanas ir vienas svarbiausi\u0173 XX a. populiariosios istorin\u0117s literat\u016bros k\u016brini\u0173. Veiksmas apr\u0117pia laikotarp\u012f nuo Europos \u017eyd\u0173 persekiojimo iki Izraelio valstyb\u0117s \u012fk\u016brimo 1948 m. Romano centre \u2013 laivas \u201eExodus\u201c ir \u017emon\u0117s, siekiantys po Holokausto susikurti naujus namus istorin\u0117je t\u0117vyn\u0117je.<br><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Autorius sujungia istorinius \u012fvykius su i\u0161galvotais persona\u017eais, atskleisdamas sud\u0117ting\u0105 brit\u0173 mandato Palestinoje laikotarp\u012f, pogrind\u017eio organizacij\u0173 veikl\u0105 ir nepriklausomyb\u0117s karo dram\u0105. Nors istorikai atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f kai kuriuos supaprastinimus ir menines interpretacijas, Exodus iki \u0161iol laikomas vienu reik\u0161mingiausi\u0173 roman\u0173, suformavusi\u0173 tarptautin\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f Izraelio valstyb\u0117s gimim\u0105.<br><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><em>QB VII<\/em><\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1970 m. pasirod\u0119s romanas paremtas tikrais \u012fvykiais. Jo siu\u017eeto a\u0161is \u2013 rezonansin\u0117 \u0161mei\u017eto byla Did\u017eiosios Britanijos teisme, kurioje susikerta Holokausto i\u0161gyvenusi\u0173j\u0173 liudijimai, medicinos etikos klausimai ir istorin\u0117s atsakomyb\u0117s problema.<br><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pavadinimas rei\u0161kia \u201eQueen&#8217;s Bench Courtroom No. 7\u201c \u2013 septint\u0105j\u0105 Anglijos Auk\u0161tojo teismo sal\u0119, kurioje vyksta pagrindinis romano veiksmas. Tai vienas brand\u017eiausi\u0173 Urio k\u016brini\u0173, kvie\u010diantis svarstyti, kaip teisin\u0117s proced\u016bros susiduria su moralin\u0117mis dilemomis ir istorine tiesa.<br><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><em>Mitla Pass<\/em><\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160iame romane autorius gr\u012f\u017eta prie Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 istorijos. Pasakojimas apima XX a. vidurio \u012fvykius \u2013 nuo Izraelio valstyb\u0117s k\u016brimosi iki Sueco kriz\u0117s ir Sinajaus kampanijos. Mitlos per\u0117ja Sinajaus pusiasalyje tampa ne tik strategine vieta, bet ir simboliu, atspindin\u010diu sud\u0117tingus regiono konfliktus.<br><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Romane susipina skirting\u0173 taut\u0173, religij\u0173 ir politini\u0173 j\u0117g\u0173 interesai, o veik\u0117j\u0173 likimai leid\u017eia skaitytojui pa\u017evelgti \u012f istorij\u0105 i\u0161 \u012fvairi\u0173 perspektyv\u0173.<br><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\"><em>A God in Ruins<\/em><\/h3>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-left wp-block-paragraph\">Tai paskutinis Leono Urio romanas, i\u0161leistas 1999 metais. K\u016brinys nukelia \u012f XX a. pabaigos pasaul\u012f, kuriame persipina archeologija, religija, politika ir tarptautiniai konfliktai.<br>Romano\u00a0centre\u00a0\u2013sensacingas\u00a0archeologinis\u00a0radinys,\u00a0galintis\u00a0i\u0161\u00a0esm\u0117s\u00a0pakeisti<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-left wp-block-paragraph\">nusistov\u0117jus\u012f\u00a0po\u017ei\u016br\u012f\u00a0\u012f\u00a0religijos\u00a0istorij\u0105. Kaip\u00a0ir\u00a0ankstesniuose\u00a0k\u016briniuose, Uris\u00a0pasitelkia\u00a0\u012ftempt\u0105\u00a0siu\u017eet\u0105,\u00a0kad\u00a0nagrin\u0117t\u0173\u00a0tik\u0117jimo,\u00a0istorijos\u00a0interpretavimo ir\u00a0politin\u0117s\u00a0galios\u00a0santyk\u012f.<\/p>\n\n\n\n<div style=\"height:39px\" aria-hidden=\"true\" class=\"wp-block-spacer\"><\/div>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>Min\u0117dami Leono Urio gimimo metines, kvie\u010diame apsilankyti Vilniaus \u017eyd\u0173 vie\u0161ojoje bibliotekoje ir susipa\u017einti su jo k\u016briniais angl\u0173 kalba \u2013 Exodus, QB VII, Mitla Pass ir A God in Ruins. Tai knygos, kurios ir \u0161iandien skatina dom\u0117tis \u017eyd\u0173 istorija, Izraelio valstyb\u0117s i\u0161takomis bei sud\u0117tingais XX am\u017eiaus moraliniais pasirinkimais.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Liepos 3-\u0105j\u0105 minime amerikie\u010di\u0173 ra\u0161ytojo Leono Urio (Leon Uris, 1924\u20132003) gimimo metines. Jo romanai de\u0161imtme\u010dius buvo skaitomiausi\u0173 knyg\u0173 s\u0105ra\u0161uose, o k\u016bryba reik\u0161mingai prisid\u0117jo prie platesnio visuomen\u0117s susidom\u0117jimo \u017eyd\u0173 istorija, Holokausto padariniais ir Izraelio valstyb\u0117s atsiradimu. Nors literat\u016bros kritikai ne visuomet palankiai vertino jo k\u016brybos menin\u0119 rai\u0161k\u0105, Uris neabejotinai i\u0161liko vienu \u012ftakingiausi\u0173 XX a. istorinio romano [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":146,"featured_media":27128,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-27127","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-rekomendacija"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/vilniusjewishpubliclibrary\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27127","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/vilniusjewishpubliclibrary\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/vilniusjewishpubliclibrary\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/vilniusjewishpubliclibrary\/wp-json\/wp\/v2\/users\/146"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/vilniusjewishpubliclibrary\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=27127"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/vilniusjewishpubliclibrary\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27127\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/vilniusjewishpubliclibrary\/wp-json\/wp\/v2\/media\/27128"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/vilniusjewishpubliclibrary\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=27127"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/vilniusjewishpubliclibrary\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=27127"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lnb.lt\/vilniusjewishpubliclibrary\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=27127"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}