Kviečiame į naujos knygos „Teofilius Matulionis. Laiškai“ sutiktuves ir aptarimą gegužės 25 d. 17.30 val. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje (Gedimino pr. 24). Renginyje dalyvaus leidinio sudarytojas Vaidotas Žukas ir publicistas, buvęs politinis kalinys, kunigas Julius Sasnauskas OFM.
Mažai kam žinoma, kad dvasininkas T. Matulionis, kurio veikla buvo itin plati, karo metais gelbėjo žydus.
Sovietiniuose kalėjimuose, areštinėse, MGB (rusiškai Ministerstvo gosudarstvennoj bezopasnosti, Valstybės saugumo ministerija) rūsiuose, nuteistųjų paskirstymo punktuose vyskupas Teofilius praleido apie 16 metų. Kalėjimų laiškai iš Oršos, Vladimiro centralo ir Mordovijos invalidų namų sudaro naujojo epistolinio leidinio pagrindą.
Knygoje sudėta apie šimtas laiškų giminaičiams į Lietuvą – broliams, brolienėms, dukterėčioms, krikštasūniui, kitiems artimiesiems. Dar šimtas laiškų – kunigams, kalintiems sovietų Rusijos kalėjimuose, lageriuose, tremtyse arba jau grįžusiems į sovietų Lietuvą. Trečia vyskupo Teofiliaus epistolių dalis – tai laiškai, pareiškimai, protestai ir pažymos valdžios institucijoms, grįžus į tėvynę 1956 metais.
Per Antrąjį pasaulinį karą vyskupas T. Matulionis išgelbėjo penkis žydų vaikus. Bene žymiausia iš jų – vėliau garsia pianiste tapusi Estera Yellin. 1943 m. spalio 26 d. trejų metų Esterą motina Dvoira Elinienė išsivedė iš Kauno geto ir nuvedė į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės namus. Kurį laiką Estera buvo slepiama Kaišiadorių bažnyčios varpinėje, Kauno benediktinių vienuolyne. Vėliau, kad vokiečiai Esteros nesurastų, ją pervežė į Čiobiškio vaikų prieglaudą.
Ištrauka iš Esteros Elinaitės (Estheros Yellin) teksto, išspausdinto knygoje „Pargabenti bulvių maišuose: penkiasdešimt Kauno gete slėptų vaikų istorijų“ (Solomon Abramovich, Yakov Zilberg, London: Yad Vashem, 2011): „1943 m. Teofilius Matulionis buvo paskirtas Kaišiadorių vyskupu, o tų pačių metų balandį jau vadovavo viso episkopato kasdieniams reikalams. Šios aplinkybės buvo tiesiogiai susijusios su mano išgelbėjimu. Vyskupo Teofiliaus nurodymu buvo nutarta, kad aš būsiu paslėpta benediktinių vienuolyne Kaune. Netrukus vienuolės suprato, jog čia laikyti nėra saugu. Todėl buvau suvyniota kaip lėlė į avikailį ir arklio tempiamu kinkiniu buvau nugabenta į netoli Kaišiadorių buvusius Čiobiškio vaikų namus, kuriais rūpinosi seserys benediktinės. Kai vokiečiai pasitraukė iš Lietuvos, mano mama ieškojo manęs Kaišiadorių katedroje. Vyskupas Matulionis nuramino ją sakydamas, jog Čiobiškio našlaičių namuose esu gyva ir sveika. Mama buvo labai sujaudinta vyskupo dėmesio, kai jis papasakojo apie mano pačios muzikinius įgūdžius ir kad jie turi būti plėtojami. Mama davė pažadą tuo pasirūpinti. Būdama penkerių, mamos vadovaujamoje klasėje aukštesniojoje Kauno muzikos mokykloje pradėjau mokytis groti fortepijonu.“
Palaimintojo T. Matulionio išgelbėta Estera vėliau studijavo Maskvos konservatorijoje, 1973 m. emigravo į Izraelį ir tapo žymia pianiste, paskutiniais metais gyveno Šveicarijoje. Lietuvos vyskupų konferencija ketina siūlyti Jad Vašemo centrui vyskupą T. Matulionį nominuoti žydų gelbėtoju – Pasaulio teisuoliu.
Naujoji knyga „Teofilius Matulionis. Laiškai“ – antra iš šiai asmenybei skirto leidinių ciklo, kurį rengia ir leidžia „Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas“ (TMF). 2019 m. TMF surinko lėšų ir išleido dokumentinę knygą – dvikalbį fotoalbumą „Palaimintasis vyskupas kankinys Teofilius Matulionis. Blessed Bishop Martyr“.
2018–2019 m. sutelkęs privačias, paminklosaugos ir Molėtų rajono savivaldybės lėšas TMF restauravo Alantos dvaro patalpų antrą aukštą ir čia, vyskupo gimtajame krašte, įsteigė Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejų.
TMF buvo įkurtas 2017 m. Steigėjai – kunigas Julius Sasnauskas, kino dokumentininkas Audrius Stonys, per pandemiją mirusi prof. Irena Veisaitė (1928–2020), verslo konsultantė Laimutė Milašauskienė, aktoriai Ridas Jasiulionis ir Dalia Michelevičiūtė, publicistas Donatas Puslys, Alantos verslininkas Aidonas Užubalis, dailininkas Vaidotas Žukas, trys vyskupo T. Matulionio giminaičiai Agila Gailė, Rūta Grumadaitė, Teofilis Pilka.
Iki susitikimo Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.
Parašykite komentarą