Kovą minint Lietuvos žydų gelbėtojų dieną kviečiame susipažinti su mūsų bibliotekoje saugomais leidiniais šia tema. Primename, kad Kovo 15-oji kaip Lietuvos žydų gelbėtojų diena parinkta prisimenant Vilniaus geto žydų gelbėtoją Oną Šimaitę. 1966 metų kovo 15 dieną ji tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas Pasaulio Tautų teisuolės vardas. Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu beveik 1600 Lietuvos piliečių, gelbėjusių žydus nacių okupuotoje Lietuvoje, yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. 2021 m. duomenimis, 921 asmenys iš jų Jad Vašem muziejaus yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais.
Knygos apie Oną Šimaitę
Iš Lietuvoje dabar žinomų kelių tūkstančių žydų gelbėjimų pagal veikimo įvairovę, trukmę sunku surasti prilygstantį buvusios Vilniaus universiteto bibliotekininkės Onos Šimaitės pagalbai. Neva negrąžintų į biblioteką knygų rinkimo tikslais ji gavo leidimą lankytis gete. Tai sudarė galimybę matyti Vilniaus geto gyvenimą iš vidaus, patirti tai, kas ne geto gyventojams buvo nematoma, nežinoma. Šimaitė padėjo slėptis pabėgusiesiems iš geto, parūpindavo geto gyventojams fiktyvius dokumentus, maisto, pinigų, išnešdavo iš geto kultūros vertybes. Tuo ji pelnė pagarbą, dėkingumą.
Po suėmimo 1944-ųjų balandį ir kankinimų, Šimaitė buvo išvežta į koncentracijos stovyklą Vokietijoje, vėliau Prancūzijoje. Ją išlaisvinus 1944 m. rudenį, į Lietuvą nebegrįžo. Gal ir todėl ne vieną dešimtmetį JAV, Izraelyje, Prancūzijoje žinomumas apie šios kilnios asmenybės veiklą padedant žydams, pagarba jai buvo didesnė nei Lietuvoje. Knygoje „Nepadariusi tautai gėdos. Onos Šimaitės gyvenimo fragmentai“ pateikti Šimaitės tekstai apie Vilniaus geto laikotarpį, jo atspindžiai pokariniame gyvenime, aprašomi mažiau Lietuvoje žinomi jos gyvenimo Izraelyje ir Paryžiuje fragmentai.
Knygoje pateiktas Onos Šimaitės, pirmosios lietuvių Pasaulio tautų teisuolės, gelbėjusios Vilniaus žydus nacių okupacijos metais, gyvenimo aprašymas. Knygos autorius, O. Šimaitės vaikaitis, plačiai aprašo ne vien biografinius faktus, bet ir atskleidžia, kokie buvo jos santykiai su artimaisiais. Knygoje publikuojami O.Šimaitės laiškai ir jos straipsniai, perspausdinamos svarbiausios kitų autorių publikacijos apie ją.
Pirmoji Rimanto Stankevičiaus knyga skirta paminėti Onos Šimaitės 110-ąsias gimimo ir 60-ąsias jos suėmimo bei išvadavimo metines. Pagrindinis dėmesys šioje publikacijoje skiriamas O. Šimaitės veiklai Vilniaus gete. Kaip pažymi pats autorius, nors tai nėra išsami O. Šimaitės gyvenimo studija, daugelis spausdinamos informacijos iki tol nebuvo publikuota lietuvių kalba.
Žydų gelbėjimas Vilniuje
Knygos „Dešimties stebuklų liudytojai” autorius Rimantas Stankevičius šešis dešimtmečius gyveno Vilniaus senamiestyje, kur, pasak Czesławo Miłoszo, kiekviename akmenyje glūdi istorija.
Kadaise čia klostęsi įvykiai, kaimynystėje gyvenusių žmonių likimai įtraukė ir patį autorių, o prieš ketvirtį amžiaus jo dėmesys nukrypo į 1941–1944 metų laikotarpį, kai autorius pradėjo domėtis žydų gelbėtojų – Juozapu Stakausku, Vladu Žemaičiu, Marija Mikulska — ir jų išgelbėtų žmonių likimais.
Iš Lietuvoje gyvenusių, Izraelyje, Lenkijoje, Prancūzijoje, JAV atsidūrusių žmonių pasakojimų, archyvuose aptiktų dokumentų autorius sužinojo dramatiškų ir viltingų istorijų. Viena jų pasakojama šioje knygoje „Dešimties stebuklų liudytojai”.
Tai istorija apie vokiečių kariuomenės majorą, vadovavusį karinių transporto priemonių remonto dirbtuvėms Vilniuje. Šiose dirbtuvėse buvo įdarbinti šimtai žydų iš geto, taip išgelbėjant juos nuo deportacijos. Greta kvalifikuotų transporto priemonių remontininkų buvo daugybė tokių, kurie neturėjo tokios kvalifikacijos, tačiau jiems vis tiek buvo leista kartu su šeimomis gyventi specialiuose barakuose už geto ribų. Plagė padėjo išvengti jų deportavimo beveik iki pat vokiečių okupacijos Vilniuje pabaigos. Atsisveikindamas su savo dirbtuvių darbininkais, jis įspėjo juos, kad būtų geriau pabėgti, ir daugelis žydų bandė tai padaryti. Kai kuriems iš jų pavyko saugiai pasiekti miškus, kiti buvo sušaudyti ir nužudyti. Po karo Plagė buvo denacifikuotas, nes priklausė nacių partijai. Daugelis žydų, liudijusių jo naudai, vėliau jį nuo šio kaltinimo išteisino. Plagės istorija liko beveik nežinoma ir išaiškėjo tik daktaro Gudo, Amerikos žydų kilmės gydytojo, dėka. Kadangi Gudo motina buvo tarp tų, kurie buvo išgelbėti per Plagės dirbtuves, jis nusprendė ištirti Plagės istoriją ir ilgainiui Izraelyje ir Prancūzijoje atrado daugiau išgyvenusiųjų. 2005 m. Jad Vašemas Plagę pripažino Pasaulio tautų teisuoliu. Šioje knygoje ypač įdomi autoriaus asmeninė kelionė, kurios metu jis atrado savo motinos istoriją ir kuri paskatino jį atlikti tyrimą apie Plagę.
Dramatiška žydų gelbėjimo istorija. Marija Mikulska, Juozas Stakauskas ir Vladas Žemaitis, rizikuodami gyvybe, Vilniuje, Šv. Ignoto g. tarp knygų įrengtoje slėptuvėje, slėpė 12 žydų. Knygoje remiamasi Jeruzalės Yad Vashem archyvo medžiaga apie žydų gelbėtojus, Vilniaus Šv. Ignoto g. slėptuvės įrengėjus: vienuolę Mariją Mikulską, kunigą Juozapą Stakauską ir mokytoją Vladą Žemaitį. Spausdinami šioje slėptuvėje gyvenusių išgelbėtų žydų prisiminimai, laiškai.
Publikacijos apie žydų gelbėjimą Lietuvoje
Parodos katalogas – tai unikalus informatyvus leidinys, supažindinantis su iškiliausiais Lietuvos Pasaulio Tautų Teisuoliais, rizikavusiais gyvybe ir gelbėjusiais žydus nacių okupacijos metais, iliustruotas daugybe senų fotografijų, gelbėtojų ir išsigelbėjusiųjų laiškų faksimilėmis. Į katalogą įtrauktas ir Lietuvos piliečių, Jad Vašem pripažintų Pasaulio Tautų Teisuoliais, sąrašas. Paroda „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“ skirta Pasaulio Tautų Teisuoliams, tiems ypatingiems žmonėms, kurie per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gelbėjo žydus nuo nacių vykdyto genocido. 1963 m. Holokausto kankinių ir didvyrių institutas Jad Vašem Jeruzalėje pradėjo Pasaulio Tautų Teisuolių projektą, kurio tikslas – Izraelio Valstybės ir Izraelio tautos vardu pareikšti padėką tiems, kurie per Holokaustą, rizikuodami gyvybe, gelbėjo žydus. Žmogui, pripažintam Pasaulio Tautų Teisuoliu, įteikiamas garbės raštas ir medalis, kuriame įrašyti žodžiai iš Babilono Talmudo: „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį“. […] Šioje parodoje ir jos kataloge pristatoma tik dalis Lietuvos žydų gelbėtojų ir jų žygdarbių.
Žydai Lietuvoje buvo ne tik persekiojami, išduodami ir žudomi, bet ir gelbstimi, slepiami, remiami ir ginami puikiai žinant, kad gresia žiauri bausmė – sušaudymas. Nepaisant rizikos, atsirado daug lietuvių, pasirengusių gelbėti žydus, todėl labai svarbu, kad būtų pagarsinti žydų gelbėtojų vardai, paviešintos išgelbėtų žydų istorijos. Ši knyga ir yra paminklas tiems, kurie rizikuodami savo ir savo šeimos narių gyvybėmis gelbėjo į mirtiną pavojų patekusius mūsų šalies bendrapiliečius Antrojo pasaulinio karo metais. Žydų gelbėtojų sąrašas sudarytas remiantis keliais šaltiniais: A. Gurevičiaus „Gelbėtų ir išgelbėtų Lietuvos žydų sąrašu“, V. Sakaitės parengtu leidiniu „Žydų gelbėjimas Lietuvoje II pasaulinio karo metais“, Jad Vašemo centro Pasaulio tautų teisuolių sąrašu ir kt.
Dabar Lietuvoje žinomi žydų gelbėjimo atvejai neleidžia teigti, kad gelbėtojų buvo „keletas” ar „mažai”, turimi faktai neleidžia daryti ir išvados, kad visa lietuvių tauta dalyvavo gelbstint žydus, tačiau visi samprotavimai netenka prasmės prisiminus užrašą Pasaulio Teisuolių diplome – „Kas išgelbėjo vieną žmogų, tarsi būtų išgelbėjęs visą pasaulį”. Knygoje surinkti laiškai, straipsniai ir dokumentai, susiję su Holokaustu Lietuvoje ir daugelio lietuvių veikla gelbstint žydus nacių okupacijos metais.
Gyvybę ir duoną nešančios rankos = Hands bringing life and bread / Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. – Sąs. 1-3; kn. 4-. – Vilnius : Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 1997-.
Informacija apie žydų gelbėtojus ir išsigelbėjusius Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje kaupiama nuo muziejaus įkūrimo 1989 metais. Leidinyje pristatomi 53 atvejai su nuotraukomis ir trumpais aprašymais apie lietuvius, kurie nacių okupacijos metais rizikavo savo gyvybe gelbėdami žydus.
Tęstiniame leidinyje skelbiami autentiški dokumentai, atsiminimai, gelbėtojų ir išgelbėtųjų liudijimai, muziejuje sukauptos archyvinės medžiagos pagrindu parašytos apybraižos. Sąsiuvinį užbaigia Prano Morkaus straipsnis „Dainausko sąrašas“, kuriame pirmą kartą skelbiamos 1948 m. Vokietijoje surašytos anketos apie žydų gelbėjimą Lietuvoje.
Trečiasis Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus leidinys pasakoja apie Pasaulio Tautų Teisuolius, kurie rodė žmoniškumą tamsiausiais istorijos laikais. Jis skirtas Onai Šimaitei, minint jos 110 metų gimimo jubiliejų. Ši moteris nacių okupacijos metais Lietuvoje ne tik gelbėjo žmones, bet ir išsaugojo nemažai knygų, dokumentų, rankraščių.
IV-ji Gyvybę ir duoną nešančios rankos knyga – tai išsigelbėjusių per karą autentiškų liudijimų, prisiminimų, dokumentų rinkinys, gausiai iliustruotas senovinėmis šeimyninėmis prieškarinėmis ir pokarinėmis fotografijomis. Knyga dedikuojama Sofijai Binkienei – legendinei žydų gelbėtojai, pirmosios knygos apie žydų gelbėtojus Ir be ginklo kariai, pasirodžiusios 1967 metais Vilniuje, sudarytojai.
Su šiais ir dar daugiau įdomių leidinių galite susipažinti užsukę į Vilniaus žydų viešąją biblioteką arba užsisakyti visas Lietuvos bibliotekas vienijančiame internetiniame portale https://ibiblioteka.lt/
Parašykite komentarą