Šių metų kovą minėjome 130-ąsias vieno ryškiausių moderniosios žydų literatūros kūrėjų – Moišės Kulbako – gimimo metines. 1896 metais Smurgainyse gimęs poetas augo tradicinėje žydų aplinkoje, mokėsi chederyje ir garsiojoje Voložino ješivoje, o vėliau jo gyvenimo ir kūrybos centru tapo Vilnius. Čia jis dėstė, aktyviai dalyvavo literatūriniame gyvenime ir tapo viena svarbiausių jidiš kultūros asmenybių tarpukario Europoje.
Šiemet sukanka ir lygiai 100 metų nuo garsiosios jo poemos „Vilne“ pasirodymo. Šis kūrinys laikomas vienu gražiausių poetinių tekstų apie Vilnių – miestą, kurį Kulbakas vaizdavo kaip gyvą, paslaptingą ir daugiabalsį dvasinės kultūros centrą. Tyrinėtojai pabrėžia, kad poemoje susilieja žydų folkloras, mistika, modernizmas ir ekspresionistinė poetika, o pats Vilnius tampa beveik legendiniu veikėju.
Moišė Kulbakas kūrė hebrajų ir jidiš kalbomis, rašė poeziją, prozą, dramas, jungė kabalos filosofiją, žydų folklorą ir modernią Vakarų Europos literatūrą. Jo talentas buvo pripažintas dar jam gyvam esant – jis tapo pirmuoju Pasaulinio žydų PEN klubo prezidentu. Tačiau 1937 metais sovietų režimas poetą represavo ir nužudė, o jo kūryba ilgam buvo uždrausta.
Minėdami Moišės Kulbako sukaktis, kviečiame prisiminti poezijos galią ir jos gebėjimą išsaugoti miesto, kultūros bei žmonių atmintį. Jau kitą savaitę Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje vyks poezijai skirti renginiai – Tarptautinis poetinis vakaras ir tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ renginys, subursiantys skirtingų kalbų, patirčių ir tradicijų kūrėjus. Tegul Kulbako „Vilne“ tampa gražiu tiltu tarp litvakų literatūros paveldo ir šiandien gyvos poezijos.
Foto&Vizualas: Milli Bzahav
Parašykite komentarą