Mūsų lentynos vėl pasipildė naujomis knygomis – tarp jų rasite tiek asmeniškų liudijimų, tiek istorinių tyrimų, tiek grožinės literatūros, susijusios su žydų istorija, atmintimi ir kultūra. Kviečiame susipažinti su naujausiais leidiniais.
Laimos Vincė kūryba ir su ja susijusios knygos
„That Unspoken Word“ – Laima Vince
Istorinė proza, paremta lietuvių žydų poetės Matildos Olkinaitės (1922–1941) dienoraščiu ir eilėraščiais. Matilda augo vaistininko šeimoje nedideliame Lietuvos miestelyje, tėvai tikėjosi, kad ji ištekės už kaimyninio miestelio vaistininko sūnaus, tačiau universitete mergina pamilo lietuvį. Autorė, ilgus metus tyrinėjusi ir vertusi Matildos dienoraštį bei kūrybą, romane atgaivina paskutinius jaunos, kupinos ambicijų poetės gyvenimo metus – jos pačios balsu.
„Unearthed: A Lost Actress, a Forbidden Book, and a Search for Life in the Shadow of the Holocaust“ – Meryl Frank
Šeimos atminties ir tyrimo istorija. Autorė vaikystėje iš tetos Mollie girdėjo pasakojimus apie giminaitę Franją Winter – žėrinčią Vilniaus jidiš teatro žvaigždę, palikusią hasidų šeimos ir bendruomenės prieglobstį dėl scenos. Vienintelis dalykas, kurio teta niekada nepasakė – kaip Franja mirė. Prieš mirtį ji įdavė Meryl jidiš kalba parašytą knygą su atsakymu, tačiau uždraudė ją skaityti. Dešimtmečius trukusi paieška per archyvus keturiuose žemynuose atskleidžia ne tik Franjos likimą, bet ir prieškario Vilniaus – kaip žydų kultūros centro – pasaulį.
„Heritage, Connection, Writing: Conversations with North American Lithuanian Diaspora Writers“ – sudarytoja Laima Vincė
Akademinis leidinys (leidykla „Peter Lang“), sudarytas iš pokalbių su 27 Šiaurės Amerikos lietuvių diasporos rašytojais bei jų kūrybos ištraukų. Autoriai, gimę nuo 1933 iki 1985 metų, atstovauja trims kartoms – pirmųjų lietuvių imigrantų (1868–1918, 1918–1940), politinių pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų (1940–1945) bei Lietuvos žydų (litvakų) palikuonims. Knyga atskleidžia, kaip paveldas ir atmintis atsispindi skirtingų kartų diasporos rašytojų kūryboje.
Liudijimai ir istorijos apie Holokaustą bei šiuolaikinius įvykius
„Hostage“ – Eli Sharabi
2023 m. spalio 7 d. Hamas teroristai užpuolė Kibucą Be’eri, sugriaudami taikų gyvenimą, kurį Eli Sharabi buvo susikūręs su britų kilmės žmona Lianne ir dviem paauglėmis dukromis. Vyras buvo pagrobtas jų akivaizdoje ir 491 dieną laikomas belaisviu Gazos tuneliuose – badaujantis, izoliuotas, patyręs fizinį ir psichologinį smurtą. Tai pirmoji kada nors paskelbta iš nelaisvės į Izraelį grįžusio įkaito atsiminimų knyga. Ji lyginama su Elie Wiesel „Naktimi“ – kaip tiesioginis, nesušvelnintas liudijimas apie kraštutinę žmogaus valią išgyventi.
„The 9th Fort“ – Roberto Valdes
Tikrais įvykiais paremtas pasakojimas apie vyrus, moteris ir vaikus, paskutinėmis valandomis uždarytus Kauno gete, prieš juos nuvedant į IX fortą – vieną reikšmingiausių Holokausto vietų Lietuvoje, kur 1941–1944 m. buvo nužudyta dešimtys tūkstančių žydų ne tik iš Kauno, bet visos Lietuvos ir kitų Europos šalių.
Kauno geto ir Vilniaus žydų mokslo istorijos šaltiniai
„Gerbiamas Žydų mokslo institute! Vilniaus YIVO instituto korespondencijos antologija (1925–1941)“ / „Dear Jewish Scientific Institute!“
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro parengta dvikalbė (lietuvių–anglų) laiškų rinktinė, skirta 1925 m. Vilniuje įkurto Žydų mokslo instituto YIVO – vienos įtakingiausių Rytų Europos žydų kultūros tyrimų institucijų – šimtmečiui paminėti. Per instituto susirašinėjimą (pastato statybą, mokslinius darbus, periodiką, konferencijas ir kasdienius rūpesčius) atsiskleidžia gyvas, intelektualus tarpukario Vilniaus – kaip pasaulinio žydų kultūros centro – paveikslas. Tai jau trečioji serijos „Žydų paveldo skaitiniai“ knyga.
„Meninė kūryba Kauno gete: Tikrovės reprezentacijos klausimai“ / „Art Creation in the Kaunas Ghetto: Issues of the Representation of Reality“
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrėjų parengtas mokslinis leidinys, gimęs iš Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto. Tyrėjai, keliavę iš Vilniaus į Kauną, Prahą ir Jeruzalę, rinko ir interpretavo faktus apie Kauno gete kalėjusius dailininkus, siekdami atsakyti į iki šiol neatsakytus klausimus apie Holokaustą Lietuvoje. Knyga dokumentuoja ir plačiau įkontekstina 2024 m. Kauno Istorinėje prezidentūroje veikusią parodą „Kauno getas: tikrovė ir atmintis“.
Visos šios knygos jau laukia jūsų bibliotekos lentynose. Kviečiame užsukti.
Parašykite komentarą