Rugsėjo 1-oji Lietuvoje švenčiama kaip Mokslo ir žinių diena — proga ne tik palydėti vaikus į mokyklą, bet ir sustoti bei pagalvoti, kas iš tikrųjų yra ugdymas: ar tai vien žinių perdavimas, ar kur kas daugiau. Mūsų bibliotekos visuomenės mokslų skyriuje yra trys knygos, kurios šį klausimą nagrinėja iš skirtingų pusių — nuo kognityvinės psichologijos teorijos iki asmeninių pedagoginių įžvalgų, susijusių ir su žydiška tradicija.
Jerome Bruner. The Culture of Education
Jerome Bruner — vienas įtakingiausių XX a. antrosios pusės kognityvinės psichologijos ir ugdymo teorijos autorių. Knygoje The Culture of Education jis plėtoja mintį, kad mokymasis niekada nevyksta izoliuotai — jis visada įsišaknijęs kultūriniame kontekste, kalboje, bendruomenės naratyvuose. Bruner čia grįžta prie savo ankstesnių darbų apie pažinimo raidą, tačiau pasuka jas nauja linkme: mokykla, anot jo, turėtų būti ne vien faktų perdavimo vieta, o erdvė, kurioje vaikas mokosi mąstyti, interpretuoti ir kurti prasmę kartu su kitais. Tai akademiškesnis, tankesnis tekstas nei kitos dvi šiame straipsnyje aptariamos knygos, tačiau būtent dėl to ji įdomi tiems, kas nori giliau suprasti, kodėl šiuolaikinis ugdymas taip daug dėmesio skiria bendradarbiavimui, pasakojimui ir kontekstui.
Lawrence Kelemen. To Kindle a Soul
Lawrence Kelemen knygoje To Kindle a Soul žvelgia į ugdymą iš praktinės, tėvams ir pedagogams skirtos perspektyvos, remdamasis žydiškos mokymo tradicijos įžvalgomis. Autorius kelia klausimą, kaip perduoti ne tik žinias, bet ir vertybes, charakterį, atsakomybės jausmą — ir siūlo konkrečius, praktiškus principus, kaip tai daryti kasdieniame bendravime su vaiku. Knyga įdomi kaip savotiškas tiltas tarp senosios mokymo išminties ir šiuolaikinių tėvystės bei pedagogikos iššūkių.
Janusz Korczak. Loving Every Child
Janusz Korczak — gydytojas, pedagogas ir vaikų teisių gynėjas, žuvęs 1942 m. Treblinkoje kartu su savo globotiniais, kai atsisakė palikti Varšuvos geto našlaičių namų vaikus. Loving Every Child — tai jo minčių ir aforizmų rinkinys, sudarytas Sandros Joseph, kuriame trumpomis, talpiomis frazėmis atskleidžiama Korczako pedagoginė filosofija: vaikas nėra „būsimas suaugusysis”, o pilnavertė asmenybė čia ir dabar, nusipelnanti pagarbos, pasitikėjimo ir teisės būti išklausytam. Knygos formatas — trumpi, atskiri fragmentai — leidžia ją skaityti po truputį, grįžtant prie vienos minties ir leidžiant jai nusistovėti.
Kodėl šios trys kartu
Nors knygos parašytos skirtingu laiku, skirtingose tradicijose ir skirtingu stiliumi, jas visas vienija ta pati esminė mintis: ugdymas — tai ne informacijos perpylimas, o santykis. Bruner tai grindžia kognityvinės psichologijos teorija, Kelemen — praktiniais tėvystės principais, o Korczak — asmenine, kartais skaudžia patirtimi, dirbant su vaikais pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Rugsėjo 1-oji — gera proga bent vienai iš jų skirti valandą kitą.
Visas tris knygas rasite Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje — kviečiame ateiti ir pasiskolinti.
Parašykite komentarą