Paroda žymiam menininkui Levui Bakstui

Minske, Baltarusijos Respublikos nacionaliniame dailės muziejuje, veikia tarptautinė paroda „Levas Bakstas. Epocha ir kūryba“, skirta dailininko, scenografo, modeliuotojo 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Ši data įtraukta į UNESCO 2016-2017 m. minimų sukakčių sąrašą.
Parodos idėjos autorius ir kuratorius – buvęs Baltarusijos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, diplomatas, vertėjas ir literatas Vladimiras Sčasnyj (Drozdov) (Владимир Счасный (Дроздов)). Jis ir knygos-esė apie L. Baksto gyvenimo ir kūrybos kelią „Levas Bakstas: gyvenimas Ugnies paukštės plunksna“ („Лев Бакст: жизнь пером Жар-птицы“), pristatytos parodos išvakarėse, autorius. L. Baksto sukurto Ugnies paukštės kostiumo eskizą matome ir ant parodos plakato bei puikaus, trimis kalbomis – baltarusių, rusų ir anglų – išleisto parodos katalogo viršelio.
XIX a. II-je pusėje Europą apėmęs pramonės perversmas pakeitė visas visuomenės gyvenimo sritis. Architektūroje, dailėje, taikomuosiuose menuose, dizaine ėmė formuotis naujas dailės stilius – modernizmas. Jo dėka laikotarpis iki I-ojo Pasaulinio karo Europoje vadinamas Belle Époque (Puikioji epocha). Dailininkas L. Bakstas tapo vienu šios epochos simboliu.
Levas Bakstas (tikr. pavardė Rozenbergas) gimė 1866 m. gegužės 9 d. Gardino mieste Baltarusijoje. Pseudonimui pasirinko sutrumpintą močiutės iš motinos pusės pavardę – Bakst (nuo Bakster). 1883–87 m. mokėsi Sankt Peterburgo Meno akademijoje bei Juliano dailės akademijoje Paryžiuje. Kartu su Aleksandru Benua, Mstislavu Dobužinskiu, Borisu Anisfeldu ir kitais dailininkais 1898 m. įkūrė legendinį susivienijimą Mir Iskusstva (Meno pasaulis) ir to paties pavadinimo žurnalą. Bakstas dirbo knygų grafikos, tapybos srityje, 1902-1903 m. Ermitažo ir Aleksandrinskio, 1903-1904 m. – Mariinsko teatruose Peterburge. 1906-1910 m. kartu su M. Dobužinskiu buvo piešimo mokytojas Jelizavetos Zvancevos privačioje dailės mokykloje Peterburge, o vienas jo mokinių buvo žymus dailininkas Markas Šagalas. 1909 m. L. Bakstas išvyko į Paryžių. Pasaulinę šlovę dailininkui pelnė bendradarbiavimas su baletmeisteriu Sergejumi Diagilevu, kurio pakviestas sukūrė scenografijas žymiesiems Rusų sezono Paryžiuje spektakliams – baletams „Kleopatra” (1909), „Šecherezada” (1910), „Ugnies paukštė” (1910), „Narcizas” (1911), „Dafnis ir Chloja” (1912). Baksto darbai turėjo lemiamos įtakos Rusijos ir Europos teatro menui. Jo dėka spektaklių kostiumai, dekoracijos tapo vienu svarbiausiu teatro elementu, dėl savo išsiskiriančių spalvų pabrėždavusiu šokio dinamiką ar aktoriaus judesius. Paryžiuje Bakstas taip pat bendradarbiavo su Idos Rubinštein trupės baletu, apipavidalino spektaklius prancūzų teatruose, dirbo Londone, Romoje, Briuselyje, Niujorke. Šiandien jo darbai puikuojasi žymiausiuose pasaulio muziejuose. Mirė L. Bakstas 1924 gruodžio 27 d. Paryžiuje, ten ir palaidotas.
Šio tarptautinio projekto-parodos iniciatorius ir finansinis partneris –AB „Belgazprombank“, ir pats kaupiantis Baltarusijoje gimusių menininkų darbų kolekciją (šiuo metu joje priskaičiuojama virš 70 kūrinių). Eksponatus parodai skolino muziejai ir privatūs asmenys iš Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos. Jų parodoje priskaičiuojama virš 200. Paties Baksto kūrinių yra 40 – tai tapybos darbai, akvarelės, trys litografijos, kostiumai ir jų eskizai, sukurti S. Diagilevo spektakliams, nuotraukos, teatrų afišos. Savotišku siurprizu tapo plačiajai visuomenei mažiau žinomi L. Baksto audinių dizaino darbai – jų parodoje yra septyni. Audiniai su L. Baksto piešiniais tuo metu buvo labai populiarūs Paryžiuje ir pasiekė net JAV.
Parodoje atspindima ir to meto L. Baksto aplinka, didelis dėmesys skiriamas jo amžininkų – mokytojų, kolegų ir draugų, susivienijimo Mir iskusstva dailininkų kūrybai – eksponuojami A. Benua, I. Levitano, V. Serovo, N. Rericho, M. Dobužinskio, M. Nesterovo, K. Petrovo-Vodkino, Ž. Kokto ir kitų darbai. Parodą papildo retos žymių rusų baleto šokėjų – T. Karsavinos, V. Nižinskio, M. Fokino nuotraukos.
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu kūrė dar vienas žymus dailininkas – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911). Jo darbai Minske buvo eksponuojami tik 1911 m. Taigi, po daugiau kaip šimtmečio du Čiurlionio darbus – „Kalnai“ ir „Auka“ – parodai paskolino Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune.
Dar vienas su Lietuva susijęs vardas – Bresto srityje gimęs dailininkas, muzikantas ir keliautojas, nutapęs ne vieną Baltarusijos ir Lietuvos architektūros šedevrą – Napoleonas Orda (1807-1883). Tarp eksponuojamų 12 jo akvarelių yra ir XIX a. Gardino vaizdas.
Parodos partneriu įvardinama ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Parodoje eksponuojami keli dokumentai iš Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo gausaus scenografo, tapytojo, grafiko Mstislavo Dobužinskio (1875-1957) archyvo. Tai L. Baksto laiškai M. Dobužinskiui, J. Zvancevos mokyklos reklamos, kelios M. Dobužinskio nuotraukos.
Iki balandžio 17 d. paroda Levui Bakstui bus eksponuojama Minske, nuo balandžio 28 d. iki birželio 26 d. ją galėsime pamatyti Vilniuje, Lietuvos dailės muziejuje, o nuo liepos 5 d. iki rugpjūčio 28 d. – Rygoje, Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje „Rygos birža“, o savo kelionę baigs kūrėjo tėvynėje – Gardino naujojoje pilyje.
Nuoširdžiai dėkojame parodos rengėjams už kvietimą bendradarbiauti ir puikią dovaną bibliotekai – V. Sčasno knygą bei parodos katalogą.