P.S. Vėliau paskelbtas melodijos konkursas. Komisija, kuriai pirmininkavo kunigas, chorvedys, vargonininkas Vladas Budreckas, nusprendė, kad premijos verčiausias Tėvynės birželio slapyvardžiu pasirašytas darbas. Už šio slapyvardžio slėpėsi Bronius Budriūnas.  1974 m. Brukline išėjo leidinys „Paskutinis birželis“ su natomis. Keli egzemplioriai saugomi pas mus, Nacionalinėje bibliotekoje. Vieną iš jų padovanojo Lozoraičių šeima.

Pirmąją vasaros dieną Vilniaus žydų viešoji biblioteka prisipildė smalsių pirmokėlių klegesio, pasaulį pažinti trokštančių žingeidžių žvilgsnių, drąsių skaitymo bandymų, kūrybiškų piešinių ir net skambančių fortepijono garsų. Į svečius užsuko ką tik pirmąją klasę pabaigę sparnuoti ir karūnuoti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokiniai. Vaikai dalyvavo edukacijoje „Žaliasis slėnis“, kurios metu susipažino su Lietuvoje gimusia Izraelio […]

🐦Pavasarį išlydėjome su poezija. Gegužės 29-ąją Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje vyko vienas iš Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ renginių – susitikimas su poetu Adamu Horovitzu (Jungtinė Karalystė) ir poetu bei vertėju Kornelijumi Plateliu. Poezijos skaitymus moderavo festivalio vadovė Indrė Valantinaitė, o nepriekaištingu renginio vertimu iš ir į anglų kalbą pasirūpino Judita Gliauberzonaitė. Ypač simboliška, kad […]

Parengė Arida Riaubienė Ievos Simonaitytės vardas dažniausiai siejamas su ją išgarsinusiais romanais – „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935), „Vilius Karalius“(1956), apysaka „Pikčiurnienė“ (1953). Vis dėlto įvairios apimties prozos kūriniai nebuvo vieninteliai jos rengti tekstai. Reikia pastebėti, kad Simonaitytė jaunystėje aktyviai bendradarbiavo Mažojoje Lietuvoje leistuose periodiniuose leidiniuose – „Rytojuje“ (1920–1922), „Prūsų lietuvių balse“ (1920–1923), „Lietuvos keleivyje“ (1924–1939), … Toliau skaityti „Ievos Simonaitytės pėdsakas JAV lietuvių spaudoje”