Ruta Bloštein Rudenį žydams prasideda pats darbų karštymetis. Atūžia intensyvus atsiskaitymo laikotarpis, virpinantis širdis baime ir šventišku jauduliu. Pirmasis sielos ir kūno darbas, skirtas nuveikti – Roš Hašana (Naujieji metai) šventė, simbolizuojanti žmogaus sukūrimo dieną ir Dieviškojo Teismo nuosprendį asmeniškai kiekvienam žmogui, kiekvienai tautai ir visai žmonijai. Tai asmeninių metinių rezultatų sumavimo metas. Antrasis iššūkis […]
האוניברסיטה העברית בירושלים (hebr. Hebrajų universitetas Jeruzalėje) buvo atidarytas 1925 m. balandžio 1 d. Žydų jaunimas susidurdavo su sunkumais, stojant į aukštąsias mokyklas Rytų Europoje, ta situacija skatinio žydų universiteto įkūrimo būtinumą. Pirmą kartą universiteto įkūrimo idėja buvo aptariama sionistinio judėjimo Hovevei Cion kongrese 1884 m. Katovicuose, vėliau Pirmajame sionistų kongrese 1897 m. Bazelyje. Idėją […]
Netekome kino scenaristo, žurnalisto Prano Morkaus (1938–2022). Jo kūrybinis palikimas itin gausus ir įvairus. Paminėtini scenarijai filmams „Pelėdų kalnas“ (2018), „Česlovo Milošo amžius“ (dokumentinis filmas, 2012), „Baubas“ (1987; scenarijus kurtas kartu su Ilja Bereznicku ), „Amerikoniškoji tragedija“ (1981; pagal Theodore‘o Dreiserio to paties pavadinimo romaną) ir kt. P. Morkus dirbo „Šiaurės Atėnuose“, aktyviai darbavosi radijuje … Toliau skaityti „Netekome kino scenaristo, žurnalisto Prano Morkaus (1938–2022)“
Aistė Puidokaitė Rugpjūčio pradžioje pradėjau gyventi jidiš ritmu. Tris savaites dalyvavau intensyviuose jidiš kalbos kursuose, organizuotose Paryžiaus jidiš centro kartu su Berlyno laisvuoju universitetu (www.yiddishberlin.com). Šiais metais centras, dėl pasikeitusių pasaulinių aplinkybių, pirmą kartą suteikė galimybę dalyvauti kursuose tiek gyvai, tiek per nuotolį. Tokiu būdu, neišvykdama iš Vilniaus, turėjau galimybę kartu su visais esančiais Berlyne […]
„Mes išsigydėmė verstinės literatūros prioriteto prieš savo literatūrą ligą“, – per vieną renginį Nacionalinėje bibliotekoje konstatavo Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė. Pasak jos, maždaug 2000 m. Lietuvoje visi skaitė vertimus, o dabar – su leidėjų ir bibliotekų pagalba – lietuvių autorių grožinės ir negrožinės knygos populiarios, dėl jų leidyklos konkuruoja tarpusavyje. Ankstesniuose tinklaraščio įrašuose … Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Publicistika, dokumentika ir kita“
Parengė Irmina Abramovienė 1885 m. liepos 16 d. Šaravuose, Kėdainių raj. gimė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė –istorikė, pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė. Egiptologija susidomėjo studijuodama (1911–1916 m.) Maskvoje pas žymų orientalistą Borisą Turajevą, kuris padarė poveikį mokslininkės pasaulėžiūros formavimuisi bei apsisprendimui visą gyvenimą paskirti Egipto istorinio palikimo tyrinėjimui. Studijų metais dalyvavo Maskvos imperatoriškojo universiteto Istorijos komisijos bei Lenkų … Toliau skaityti „Senovės pasaulio tyrinėtoja, profesionalios egiptologijos pradininkė Lietuvoje Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė. Iš Zigmo Toliušio atsiminimų“