P.S. Vėliau paskelbtas melodijos konkursas. Komisija, kuriai pirmininkavo kunigas, chorvedys, vargonininkas Vladas Budreckas, nusprendė, kad premijos verčiausias Tėvynės birželio slapyvardžiu pasirašytas darbas. Už šio slapyvardžio slėpėsi Bronius Budriūnas. 1974 m. Brukline išėjo leidinys „Paskutinis birželis“ su natomis. Keli egzemplioriai saugomi pas mus, Nacionalinėje bibliotekoje. Vieną iš jų padovanojo Lozoraičių šeima.
Parengė Arida Riaubienė Ievos Simonaitytės vardas dažniausiai siejamas su ją išgarsinusiais romanais – „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935), „Vilius Karalius“(1956), apysaka „Pikčiurnienė“ (1953). Vis dėlto įvairios apimties prozos kūriniai nebuvo vieninteliai jos rengti tekstai. Reikia pastebėti, kad Simonaitytė jaunystėje aktyviai bendradarbiavo Mažojoje Lietuvoje leistuose periodiniuose leidiniuose – „Rytojuje“ (1920–1922), „Prūsų lietuvių balse“ (1920–1923), „Lietuvos keleivyje“ (1924–1939), … Toliau skaityti „Ievos Simonaitytės pėdsakas JAV lietuvių spaudoje”
Balys Sruoga – vienas ryškiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūros klasikų bei kultūros veikėjų. Jis pasižymėjo kaip talentingas poetas, dramaturgas, teatro kritikas, bei vertėjas. B. Sruoga laikomas vienu iš moderniosios dramaturgijos pradininkų Lietuvoje. Antrojo pasaulinio karo metais, 1943-aisiais, buvo nacių suimtas ir išsiųstas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Ši kraupi patirtis tapo pagrindu garsiausiam jo … Toliau skaityti „Žinomas ir nežinomas Sruoga. Iš Zigmo Toliušio atsiminimų”
Julija Švabaitė
Parengė Asta Miltenytė Naujausiame 23-iajame Kauno istorijos metraščio tome rasite dviejų autorių (Arminas Štuopys ir Asta Miltenytė) straipsnį pavadinimu „Vytauto ir Agnietės Steponaičių bei jų artimųjų kapaviečių paminklai: autorystė, praradimai“. Šio straipsnio pretekstas ir inspiracija buvo du mūsų bibliotekoje saugomi egodokumentai: karo istoriko, bibliofilo ir kolekcininko, bibliografo Vytauto Steponaičio dienoraštis (LNMMB RKRS, F25–26) ir literatės, … Toliau skaityti „Bevardė akmeninė knyga”
„Aš tada tik verkiau, ir verkiau, ir verkiau. Mano akys buvo užtinę. Taip aš nenorėjau iš Lietuvos išvažiuoti, — pasakoja poeto Juliaus Janonio sesuo Emilija Railienė su mistiniu jautrumu prisimindama savo mylimąjį brolį ir anuos, nors ir vargingus, bet idiliškus jaunystės laikus. Šiais metais gegužės 17 d. sukanka 40 metų nuo Juliaus Janonio mirties. Tasai … Toliau skaityti „„Mano brolis poetas“: Emilija Janonytė-Railienė apie Julių Janonį”