Šių metų kovo 9-ąją minimos talentingo ukrainiečių poeto ir dailininko, etnografo, ukrainiečių literatūros klasiko Taraso Ševčenkos (1814–1861) 210-osios gimimo metinės. Jo literatūrinis palikimas yra laikomas moderniosios ukrainiečių literatūros pagrindu, o kūryba žinoma ne vienos šalies skaitytojams. T. Ševčenkos kūriniai išversti į visas slavų kalbas, taip pat vokiečių, anglų, prancūzų, danų, šiuolaikinę graikų, lietuvių, ispanų, italų, vengrų, rumunų, kartvelų, armėnų, kazachų, uzbekų, hindi, japonų, bengalų bei kitas kalbas.
Tikriausiai ne vienas Vilniaus universiteto lankytojas atkreipė dėmesį į Istorijos fakulteto sieną puošiančią bronzinę memorialinę lentą, skirtą šiam Ukrainos kūrėjui. 1961 m. gegužę, minint T. Ševčenkos 100-ąsias mirties metines, atidengta lenta su poeto bareljefu ir įrašu lietuvių, ukrainiečių ir rusų kalbomis. 1997 m. kovo 9 d. toje pačioje vietoje atidengta nauja memorialinė lenta (skulpt. Anatolijus Fuženka), kurioje iškaltas T. Ševčenkos bareljefas, lietuvių ir ukrainiečių kalbomis užrašyti poeto žodžiai: „Vilnius… brangus mano širdžiai…“, žemiau – įrašas lietuvių kalba: „Vilniuje 1829–1831 m. gyveno ir kūrė didysis Tarasas Ševčenka“.
Vykstant karui Ukrainoje ypač aktualus tampa paminklas T. Ševčenkai (skulpt. Vitalijus Andrijanovas, 2011), stovintis Bazilijonų, Arklių ir Visų Šventųjų gatvių sankirtoje, greta jo vyksta minėjimai, susibūrimai, kiti svarbūs renginiai. T. Ševčenkos atminimui įamžinti skirta dar viena memorialinė lenta Pilies gatvėje.
Šie atminimo ženklai liudija T. Ševčenkos kūrybos, indėlio į Ukrainos kultūrą svarbą, taip pat primena jo sąsajas su Vilniumi, patirtis, pirmiausia atsiveriančias per santykį su Vilniaus universitetu.
Vilniaus universitetą ir T. Ševčenką sieja glaudūs ryšiai. 1828–1831 m. penkiolikametis T. Ševčenka, tuo metu dar baudžiauninkas, kartu su savo ponu, dvarininku Pavelu Engelhartu atvyko į Vilnių.[1] Čia, Vilniaus universitete, 1829–1830 m. jis mokėsi tapybos pas dailininką, Vilniaus universiteto meno profesorių Joną Rustemą.[2] Vėliau mokėsi iš dailininko Johano Baptisto Lampio. Šiuo laikotarpiu nupiešė darbą „Moters galva“ ir portretą „Tai mano tėvas“, susipažino su Europos ir Lietuvos architektūra, pirmą kartą patyrė jaunatvišką meilę.[3] Teigiama, esą čia, Vilniuje, T. Ševčenka pradėjo formuotis kaip dailininkas portretistas, o Lietuvos sostinės elito ir europietiškos studentijos aplinka paskatino jo, kaip menininko, tapsmą. Tai, ką regėjo ir patyrė Vilniuje, jis aprašė eilėraštyje „Mieste garsiam, šlovingam Vilniuj…“
„Mieste garsiam, šlovingam Vilniuj,
Šit kas ne per seniai nutiko,
Tada dar buvo… tiek jau to,
Eilutėn žodžio to nesprausiu…
Tas miestas buvo kuo sveikiausias,
Padarė prieglaudą iš jo,
O bakalaurus išvejojo,
Kad tie kepurių nekilnojo
Prie Aušros Vartų. <…>“[4]
Pageidaujantys išsamiau susipažinti su T. Ševčenkos eilėmis, kūrybos eskizais, gyvenimo fragmentais ir rašytojo patirtimis Vilniuje, gali pasitelkti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas knygas lietuvių ir ukrainiečių kalbomis[5]. Akivaizdu, kad ne vieną dešimtmetį poeto eilės domino lietuvių kultūros lauką ir buvo verčiamos į lietuvių kalbą. Pasak poeto, vertėjo Vlado Braziūno, T. Ševčenka ypač tiko lietuvių tautinio atgimimo laikui: 1885–1890 m. vertimus bei sekimus „Aušroje“, „Lietuviškame balse“, „Nemuno sarge“, „Vienybėje lietuvninkų“ skelbė Juozas Andziulaitis-Kalnėnas[6]. Atskira knygelė „Taraso Ševčenkos eilių vainikėlis“, išversta Liudo Giros, pasirodė 1912 m. Seinuose. Vėlesniais laikais ukrainiečių dainiaus eiles vertė ir daugiau vertėjų: Vytautas P. Bložė, Aleksys Churginas, Janina Degutytė, Sigitas Geda, Liudas Gira, Juozas Macevičius, Eugenijus Matuzevičius, Eduardas Mieželaitis, Teofilis Tilvytis[7]. 2014 m., minint 200-ąsias poeto gimimo metines, pasirodė nauja V. Braziūno parengta „Kobzariaus“ laida.
Skaitant T. Ševčenkos poeziją ir jos vertinimus, išryškėja kūrybos temų aktualumas, neapsiribojama vienu laikmečiu. Rašytojas kalba apie universalias vertybes. Tai patvirtina dar 2014 m. Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkės Natalijos Šertvytienės ištarti žodžiai: „T. Ševčenkos vardas yra labai brangus kiekvienam ukrainiečiui. T. Ševčenkos kūryboje, poezijoje yra tiek daug pavyzdžių, kuriuos drąsiai galima pritaikyti ir dabarčiai. Jis labai daug rašė apie Ukrainą, labai daug išgyveno dėl jos ateities, dėl žmonių. Skaitant dabar, galima pagalvoti, kad tie žodžiai buvo rašomi vakar ir šiandien.“[8]
[1] Vilniaus universitete – Taraso Ševčenkos 200-osios gimimo metinės. Naujienos.vu.lt, 2014 m. spalio 14 d., nuoroda: < https://naujienos.vu.lt/vilniaus-universitete-taraso-sevcenkos-200-osios-gimimo-metines/>, [žiūrėta 2024–03–08].
[2] Ten pat.
[3] Шевченків Вільно = Ševčenkos Vilnius / Віктор Жадько, Раймундас Лопата ; [В. Капкан, Б. Кургонєнє, Н. Арлаускас, Р. Арлаускас, переклад]. Київ: Експрес-Поліграф, 2012, p. 7.
[4] Taras Ševčenko. Mieste garsiam, šlovingam Vilniuj… Iš ukrainų kalbos vertė Vladas Braziūnas. Mačiau Vilnių: poezijos antologija pirmojo Vilniaus paminėjimo 700 metų sukakčiai / sudarytojai Mindaugas Kvietkauskas, Alvydas Šlepikas. Vilnius: Vilnius UNESCO literatūros miestas, 2023.
[5] Катерына: поэма. Вильна: Эдитор, [1910]. (Образцовая библиотека; № 45).
Eilėraščiai; Poemos; Drama / Tarasas Ševčenka, Ivanas Franko, Lesia Ukrainka. Vilnius: Vaga, 1988. (Pasaulinės literatūros biblioteka).
Kobzarius / iš ukrainų kalbos vertė Vladas Braziūnas ; [publikuojami Taraso Ševčenkos piešinių ir tapybos fragmentai]. Vilnius: Vaga, 2014. Gretut. tekstas liet., ukr.
Kobzarius / iš ukrainiečių kalbos vertė Vladas Braziūnas. Київ: Балтія-Друк, 2014.
Дитячий Кобзар. Львiв: Видавництво Старого Лева, 2016.
Тарас Шевченко = Taras Shevchenko: альбом 1845 року. Київ: Наукова думка, 2000.
Amžių man neužtektų su tavim būt kartu…: ukrainiečių meilės lyrika / sudarytojas ir redaktorius Julius Jasaitis. Klaipėda: Eglės leidykla, 2008.
Mačiau Vilnių: poezijos antologija pirmojo Vilniaus paminėjimo 700 metų sukakčiai / sudarytojai Mindaugas Kvietkauskas, Alvydas Šlepikas. Vilnius: Vilnius UNESCO literatūros miestas, 2023.
Шевченків Вільно = Ševčenkos Vilnius / Віктор Жадько, Раймундас Лопата. Київ: Експрес-Поліграф, 2012.
[6] Kobzarius / iš ukrainiečių kalbos vertė Vladas Braziūnas. Київ: Балтія-Друк, 2014, p. 7.
[7] Ten pat.
[8] Ieva Balsiūnaitė. Ukrainiečių bendrijos vadovė: T. Ševčenkos eilės – tarsi parašytos vakar ir šiandien. 15min.lt, 2014 m. lapkričio 19 d., nuoroda: <https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/ukrainieciu-bendrijos-vadove-t-sevcenkos-eiles-tarsi-parasytos-vakar-ir-siandien-286-467827?utm_medium=copied>, [žiūrėta 2024–03–08].