Tomo Venclovos eilėraščių rinkinė išėjo vokiečių kalba

Früh am Morgen drangen Jasmin schon und Staub in das Zimmer…

Tai yra eilutė iš Tomo Venclovos eilėraščio. Tiksliau – eilėraščio vertimo į vokiečių kalbą. Šiemet išėjo T. Venclovos eilėraščių rinktinė „Variation über das Thema Erwachen“ („Variacija nubudimo tema“). Knygą iš rinkinių „Visi eilėraščiai: 1956-2010“ (LLTI leidykla, 2010) ir „Eumenidžių giraitė“ (Versus Aureus, 2016) bei periodikoje publikuotų kūrinių su autoriumi suderinęs atrinko ir į vokiečių kalbą išvertė Cornelius Hellis.

Naująją T. Venclovos rinktinę (trečiąją jo poezijos knygą vokiečių kalba) išleido leidykla „Hanser“ kartu su literatūros namais ir fondu Lyrik Kabinett Miunchene.  Lyrik Kabinnet yra ypatinga institucija – ir literatūros namai, ir Europoje antroji pagal dydį poezijos bei dailininkų knygų biblioteka (apie 65 tūkst. tomų), laisvai prieinama skaitytojams. Leisdami poezijos knygas, „Hanser“ ir Lyrik Kabinett ypatingą dėmesį skiria apipavidalinimui.[1] Gegužę Vokietijoje vyksta eilėraščių rinktinės pristatymai, ji aptariama šalies žiniasklaidoje.

Džiugu, kad knygą „Variation über das Thema Erwachen“  jau turime Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Taip pat turime  Lyrik Kabinnett trisdešimties metų sukakties proga 2019 m. išleistą antologiją „Im Grunde wäre ich lieber Gedicht“(„Iš principo mieliau būčiau eilėraštis“), kurioje publikuotas T. Venclovos eilėraščio „Dvilypė nuotrauka“ vertimą į vokiečių kalbą.[2] Primename, kad Nacionalinėje bibliotekoje kaupiama, naujais leidiniais nuolat papildoma Tomo Venclovos knygų kolekcija. [3]

Toliau skaityti „Tomo Venclovos eilėraščių rinkinė išėjo vokiečių kalba“

Władysławo Wielhorskio takais… Lituanistų išvyka į Žemaitiją

Silvija Stankevičiūtė


Iš kairės: Irena Aleksaitė, Asta Miltenytė, Tomasz Błaszczak, Arnas Zmitra. Linos Radžienės nuotr.

Kiekviena išvyka su šauniais kolegomis, ilgesnė ar trumpesnė, kupina atradimo džiaugsmo ir įspūdžių. Šį kartą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus darbuotojai keliavo sekdami Władysławo Wielhorskio pėdsakais Žemaitijoje. Akstinu kelionei tapo  gegužės 12 d. Nemakščių bendruomenės santalkos namuose vykęs Nacionalinės bibliotekos darbuotojų dr. Tomaszo Błaszczako ir Astos Miltenytės bei vertimo virtuozės Irenos Aleksaitės bendro darbo vaisiaus – „Władysławo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraščio“ – pristatymas. Knygos pristatyme dalyvavo leidinio rengėjai ir sumanytojai dr. T. Błaszczakas, A. Miltenytė, vertėja I. Aleksaitė. Renginį moderavo kultūros istorikas, viešosios įstaigos „Atrask Raseinius“ direktorius Arnas Zmitra.

Lenkų kalba rašiusio publicisto, Lietuvos tyrinėtojo W. Wielhorskio dienoraštis, rašytas 1915–1917 metais Balčių dvare (dab. Raseinių r. Nemakščių seniūnija) – išskirtinis egodokumentas, liudijantis apie Pirmojo pasaulinio karo kasdienybę ir patirtis Žemaitijoje. Egodokumento rankraštis saugomas Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Dienoraštis yra įdomus ir kaip istorinis dokumentas, ir kaip karo metų išgyvenimų liudijimas.

Balčių dvaras (dab. Raseinių r.), 1911 m. Zofios Komzos archyvo nuotr.

Ypač reikšmingas ir simboliškas šios knygos pristatymas Balčių, Nemakščių bendruomenėms. Dienoraštyje aprašoma daugybė šių apylinkių istorinių realijų, karo metų aktualijų, taip pat žmonių gyvenimo sąlygos, kasdienybės bruožai. Dalyvaujant knygos pristatyme neapleido jausmas, kad leidinio pasirodymas ir pristatymas vietos bendruomenės buvo tikrai laukiami. Tai liudijo ir pilnutėlė Nemakščių bendruomenės santalkos namų salė, ir jaukus sutikimas, nuoširdus bendravimas bei dalijimasis mintimis tiek apie knygą, Raseinių krašto istoriją, tiek apie Lietuvos miestelių ateitį. Renginyje dalyvavę Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkas, daugybės knygų autorius ir bendraautoris Jonas Brigys ir Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Lina Vapsevičienė atkreipė dėmesį į knygos svarbą Raseinių krašto istorijai ir visuomenei. Pasak jų, dienoraštyje aprašyti aplinkiniai dvarai, žmonių gyvenimo sąlygos okupacijos metais, santykis su Vokietijos valdžia, ūkio darbai. Buvo aptartos ir tolesnės Balčių vietovės tyrinėjimo perspektyvos.

Toliau skaityti „Władysławo Wielhorskio takais… Lituanistų išvyka į Žemaitiją“

Mirė ilgametė Nacionalinės bibliotekos bičiulė dr. Regina G. Narušienė

Dr. Regina Gytė Narušienė (kairėje) su Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vadove Silvija Vėlavičiene, 1997 metai. Nacionalinės bibliotekos archyvas.

2022 m. balandžio 25 d., eidama 85 metus, Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė teisininkė, buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė, mecenatė, visuomenininkė dr. Regina Gytė Narušienė. R. G. Narušienė buvo ilgametė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bičiulė, su biblioteka pradėjusi bendradarbiauti nuo pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metų.

Aktyvi JAV lietuvių bendruomenės veikėja, 1995–2002 metais Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narė, 2006–2012 metais PLB valdybos pirmininkė, Valdovų rūmų paramos JAV komiteto pirmininkė dalyvavo ne viename Nacionalinėje bibliotekoje vykusiame renginyje, iš kurių pirmiausia paminėtinas ilgametės Lietuvos nacionalinės bibliotekos Lituanistikos, vėliau Lituanikos skyriaus vadovės Silvijos Vėlavičienės 2011 metais išleisto straipsnių rinkinio „Draustosios spaudos pėdsakais“ (Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011) pristatymas.

2018 m. spalio 3 d. dr. R. G. Narušienė į Nacionalinę biblioteką sugrįžo su savo sudaryta knyga „Lai gyvuoja laisva Lietuva! JAV lietuvių indėlis atkuriant Lietuvos valstybingumą“ (Vilnius: Vaga, 2018). Beveik 600 puslapių knygoje skaitytojai supažindinami su įvairių JAV lietuvių institucijų, tarp jų – ir JAV LB, ilgamete veikla Lietuvos labui. 2020 m. pasirodžiusi dar viena dr. R. G. Narušienės knyga, „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt. Pilietybės išsaugojimo pagrindai ir argumentai“ (Vilnius: Mažoji leidykla, 2020), Nacionalinėje bibliotekoje buvo pristatyta virtualiai.  

Dr. Regina Gytė Narušienė per knygos pristatymą Nacionalinėje bibliotekoje, 2018 m. Vygaudo Juozaičio nuotrauka
Toliau skaityti „Mirė ilgametė Nacionalinės bibliotekos bičiulė dr. Regina G. Narušienė“

Ką naujo paskaityti? Publicistika, dokumentika ir kita

Ankstesniuose tinklaraščio įrašuose pristatėme per pirmąjį šių metų ketvirtį Nacionalinę biblioteką pasiekusias poezijos ir prozos knygas. Jeigu dairotės eseistikos, dienoraščių, atsiminimų, knygų apie Lietuvos istoriją, siūlome užmesti akį į šią apžvalgą.

Knygų nesiekta išvardyti pagal vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti. Čia pateko ir akademinės knygos, kurios gali sudominti platesnę skaitytojų auditoriją, ir populiarioji literatūra.

Jeigu dairotės knygos, kuri paliko įspūdį literatūrologams, literatūros kritikams, kitiems kultūros lauko atstovams, siūlytume atsižvelgti į akcijos „Metų knygos rinkimai“ ekspertų komisijos nuomonę. Publicistikos ir dokumentikos penketuką rasite štai čia, už knygas vis dar galima balsuoti (iki balandžio 25 dienos): https://skaitymometai.lnb.lt/index.php?3531751070


Weekendų miestai ir priemiesčiai : kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje : monografija / Viltė Migonytė-Petrulienė ; [moksliniai recenzentai Marija Drėmaitė, Vasilijus Safronovas, Rasa Žukienė]. – [Vilnius] : Lapas, [2021]. – 399, [1] p. : iliustr., faks.. – Tiražas 800 egz.. – ISBN 978-609-8198-46-1 (įr.)

Ši knyga kviečia susipažinti su kosmpolitiškais tarpukario Lietuvos kurortų miestais ir miesteliais, to meto reklamose vadintais „weekendais“ – nuo Birštono ir Palangos iki Aukštosios Panemunės, Likėnų, Lampėdžių ar Kulautuvos. Tarpukariu užgimusi poilsio kultūra ir architektūra pasakoja apie modernų miesto žmogų, čia randantį prieglobstį savaitgaliais po darbų.

Trumpą knygos ištrauką rasite štai čia: https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/kurortai-tarpukario-lietuvoje-atskiri-vyru-ir-moteru-pliazai-bei-tukstantines-baudos.d?id=89147875


Kaimo pasaka / Marius Jonutis. – [Kaunas] : Žalias kalnas, [2021]. – [82] p. : iliustr.. – Tiražas 1000 egz.. – ISBN 978-609-8310-01-6 (įr.)

„Kaimo pasaka“ – tai žinomo menininko Mariaus Jonučio medžio drožinių ir trumpučių esė knyga, kviečianti skaitytojus į kaimą, kur gyvenimas gali būti erdvus ir gražus.

„Gyvenu ant žemės po dangumi su paukščiais ir gyvūnais, audromis, liūtimis, saulėmis, miglomis, rasomis ir vaivorykštėmis. Esu čia laimingas ir žinau, kad ne vienas toks, visiems širdyje kaimiečiams ir paišau paveiksliukus“, – per vieną interviu teigė menininkas.

Parodos „Kaimo pasaka“ įkvėptą pokalbį su M. Jonučiu rasite štai čia: https://www.lrytas.lt/kultura/daile/2021/06/10/news/menininkas-marius-jonutis-savo-nama-kaime-stato-ir-is-paveikslu-19684593


Laiko jungtys / Dalia Kuizinienė ; Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių išeivijos institutas. – Vilnius : Versus, [2021]. – 199, [1] p. : iliustr., faks., portr.. – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-9955-829-43-0 (įr.)

Naujausioje prof. dr. D. Kuizinienės knygoje, kurią sudaro dvi dalys, skelbiami skirtingų lietuvių (e)migrantų bangų interviu ir straipsniai apima daugiau nei trisdešimties metų laikotarpį. Pirmoje dalyje pateikiami 1992–2005 m. rengti interviu su išeivijos rašytojais, leidėjais ir žurnalistais, kai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jie pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Tai pokalbiai su rašytojais Jurgiu Jankumi, Kazimieru Barėnu, Birute Pūkelevičiūte, Vytautu Volertu, literatūros kritikais Birute Ciplijauskaite, Rimvydu Šilbajoriu, Broniumi Vaškeliu, leidėju Gintautu Vėžiu. Antrą knygos dalį sudaro pokalbiai su šiuo metu svetur gyvenančiomis ir kuriančiomis lietuvių rašytojomis, mokslininkėmis ir menininkėmis: Birute Putrius, Violeta Kelertiene, Lina Ever, Jolita Herlyn, Almyra Weigel.

Gegužės 5 d. 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks šios knygos pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorė prof. dr. D. Kuizinienė, žurnalistė Birutė Garbaravičienė. Renginį ves dr. Dalia Cidzikaitė.


Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Publicistika, dokumentika ir kita“

Ką naujo paskaityti? Romanai, apysakos, novelės

Prieš savaitę pristatėme šių metų pradžioje Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekusias naujas poezijos knygas. Šįkart siūlome pasidomėti prozos knygomis. Į apžvalgą įtraukėme knygas, parašytas lietuvių ir lietuvių kilmės autorių. Nors pavadinime pavartotas žodis „naujo“, į šį sąrašą pateko ne tik pirmieji leidimai. Visgi pirmajame metų ketvirtyje, kai vyksta Vilniaus knygų mugė, pasirodo daug visiškai naujų leidinių.

Knygų nesiekta išvardyti pagal meninę vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti.  Jeigu dairotės knygos, kuri paliko įspūdį literatūrologams, literatūros kritikams, kitiems kultūros lauko atstovams, siūlytume atsižvelgti į akcijos „Metų knygos rinkimai“ ekspertų komisijos nuomonę. Knygų suaugusiesiems penketuką rasite štai čia, už jas vis dar galima balsuoti: https://skaitymometai.lnb.lt/index.php?1767533850


Pãžeme : trumpos istorijos / Greta Dirmauskaitė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2021]. – 150, [2] p. – (Pirmoji knyga : PK). – Tiražas 500 egz. – ISBN 978-609-480-263-8

Gretos Dirmauskaitės knyga laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos rengiamą į „Pirmosios knygos“ konkursą. Knyga nominuota akcijos „Metų knygos rinkimai“ knygų suaugusiesiems kategorijoje.

Autorė savo trumpas istorijas pristato taip: „Knyga skiriama stebėtojams – tai galimybė virsti balandžiu ir nardant tarp miesto pastatų stebėti svetimus gyvenimus, susivejančius ir išsivejančius tarsi siūlų kamuolys. Jų lietimosi taškas – kartais lengvas stuktelėjimas petimi prasilenkiant gatvėje, netikėtai sutiktas atidus žvilgsnis ar nugirstas iš pažiūros nereikšmingas žodis. Kaip visa tai paveikia tolimesnes susikirtusių gyvenimų trajektorijas? Jeigu tik Anuška nebūtų prapylusi aliejaus…“

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/gretos-dirmauskaites-debiutinis-romanas-pa-zeme-knyga-be-trisdesimto-puslapio-286-1630834?copied


Kraujo kvapas : trileris / Bernardas Gailius. – Vilnius : Aukso žuvys, 2022. – 479, [1] p. – Tiražas 1500 egz. – ISBN 978-609-8120-79-0 (įr.)

„Kraujo kvapas“ yra pirmasis žinomo istoriko Bernardo Gailiaus grožinis kūrinys.  „Idėją nešiojausi apie 15 metų. Kai kuriuos tos istorijos elementus aptikau dirbdamas Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre ir Ypatingajame archyve. Ir jau tada man pasirodė, kad yra partizanų kare tokių istorijų, kurias būtų galima papasakoti kaip trilerį. Visada sakydavau, kad Lietuvos visuomenės santykis su partizanų karu bus sveikas tik tuomet, kai apie tuos įvykius bus parašytas trileris, kai jausimės laisvi naudoti tą foną pramoginei literatūrai ar kinui. Tai kartodamas tikrai niekada negalvojau, kad pats tą trilerį parašysiu, bet, matyt, kaip tik toks sumanymas kažkur pasąmonėje brendo. Užtruko daugiau negu 15 metų, kol subrendo“, – apie knygą pasakojo autorius.

Daugiau autoriaus minčių: https://www.auksozuvys.lt/blogs/istorijos/bernardas-gailius-kraujo-kvapas-trileris


Tomas Mūras : romanas / Marius Ivaškevičius. – Vilnius : Tyto alba, 2022. – 319, [1] p. – Tiražas 3000 egz.– ISBN 978-609-466-623-0 (įr.)

Rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus pavardė dažnam asocijuojasi su teatro pasauliu, pjesėmis „Mistras“, „Madagaskaras“, „Išvarymas“.  Pagrindinis romano „Tomas Mūras“ veikėjas – rašytojas, buvęs teatralas, negalintis atsiriboti nuo savo garsiausio kūrinio „Išsiveržimas“ šlovės.  „Rašydamas tu neišvengiamai remiesi savo patirtimi ir į tą personažą, kuris yra absoliučiai ne tu – kito sudėjimo, kitos logikos žmogus – vis tiek dedi kažkokias savo gyvenimo detales, kurios yra arčiausiai tavęs. Na, kam ten ieškoti toli, jeigu jos guli po ranka“, – per interviu portalo „Delfi.lt“ žurnalistei Jūratei Žuolytei pasakojo M. Ivaškevičius.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/romana-tomas-muras-pristatantis-marius-ivaskevicius-blogiausia-butu-jei-jis-nugrimztu-nepastebetas.d?id=89476609

Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Romanai, apysakos, novelės“

Linksmas nuotykis su liūdnu epilogu

Romainas Gary (Romanas Kacewas) autobiografiniame romane „Aušros pažadas“ aprašė savo motiną Miną Kacewą, tarpukario Viniuje turėjusią mados saloną „Maison Nouvelle“. Jeigu tikėsime R. Gary pasakojimu, mama buvo ugningo, ekscentriško charakterio moteris ir neretai patekdavo į komiškas situacijas. Senuose laikraščiuose beieškant medžiagos parodai „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ paaiškėjo, kad tarpukario Vilniuje drabužių prekyba vertėsi dar viena Kacewa, galbūt R. Gary giminaitė. Ji taip pat patirdavo komiškų nuotykių.  Siūlome trumpą straipsnį iš laikraščio „Gazeta Wileńska Wieczorna“, publikuotą 1936 m.

Mina Kacewa su sūnumi Romanu iš Vilniaus išvyko 1925 m., iki 1928 m. gyveno Varšuvoje, o 1928  m. išvyko į Prancūziją.

Paroda „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ iki balandžio 21 d. eksponuojama Nacionalinės bibliotekos Pažinimo erdvėje (V a.). Parodoje išvysite fragmentų iš lenkiškų laikraščių, kurie liudija, kad Vilniuje iš tiesų veikė „Maison Nouvelle“, o rašytojo tėvas ir senelis vertėsi kailių prekyba.

Gazeta Wileńska Wieczorna. 1936 m. rugsėjo 21 d. , p. 4

NEVYKUSI SLĖPTUVĖ

Linksmas nuotykis su liūdnu epilogu

Miesto Halės krautuvėlių savininkai skundžiasi netinkamais valdžios nurodymais dėl darbo valandų. Visos krautuvės, išskyrus maisto prekių, atidaromos devintą valandą ryto.

Toks darbo laikas yra labai nepalankus, nes mūsų klientai yra beveik išskirtinai į turgų atvažiuojantys kaimiečiai. Kaimietis jau 7–8 valandą ryto yra laisvas, nori kuo greičiau nusipirkti, ko jam reikia, ir grįžti į kaimą. Visą naktį nemiegojo, pavargo ir nori kuo greičiau išvykti. Tuo metu krautuvės vis dar uždarytos ir prekyba dažniausiai tiesiog nevyksta.

Toliau skaityti „Linksmas nuotykis su liūdnu epilogu“