Netekome kino scenaristo, žurnalisto Prano Morkaus  (1938–2022)

T. Venclovos knygos pristatymas 2017 m.: autorius su Pranu Morkumi ir istoriku Alvydu Nikžentaičiu

Netekome kino scenaristo, žurnalisto Prano Morkaus  (1938–2022). Jo kūrybinis palikimas itin gausus ir įvairus. Paminėtini scenarijai filmams „Pelėdų kalnas“ (2018), „Česlovo Milošo amžius“ (dokumentinis filmas, 2012), „Baubas“ (1987; scenarijus kurtas kartu su Ilja Bereznicku ), „Amerikoniškoji tragedija“ (1981; pagal Theodore‘o Dreiserio to paties pavadinimo romaną) ir kt. P. Morkus dirbo „Šiaurės Atėnuose“, aktyviai darbavosi radijuje – jo kūrybinių pėdsakų lengvai rasite LRT mediatekoje.

P. Morkus buvo geras poeto Tomo Venclovos bičiulis. Nors viešumoje rodydavosi gan retai, prieš penkerius metus, 2017 m., dalyvavo T. Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės, kurią išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, pristatyme.

„2022 m. rugpjūčio 30-osios naktį Klaipėdos ligoninėje mirė Pranas Morkus. Šiltesnįjį metų laiką (o ir sveikatai sunkiausią šį rugpjūčio mėnesį) jis jau ne vienus metus leisdavo savo name Palangoje. Atokiau nuo perpildytų paplūdimių, bet šalia ošiančios jūros, sakingų pušų ir melancholiškų saulėlydžių. Regis, simboliška – Klaipėdoje pradėjo gyvenimą, Klaipėdoje baigė.“

Vytautas Toleikis

Ką naujo paskaityti? Publicistika, dokumentika ir kita

„Mes išsigydėmė verstinės literatūros prioriteto prieš savo literatūrą ligą“, – per vieną renginį Nacionalinėje bibliotekoje konstatavo Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė  Lolita Varanavičienė.  Pasak jos, maždaug 2000 m. Lietuvoje visi skaitė vertimus, o dabar – su leidėjų ir bibliotekų pagalba – lietuvių autorių grožinės ir negrožinės knygos populiarios, dėl jų leidyklos konkuruoja tarpusavyje.

Ankstesniuose tinklaraščio įrašuose pristatėme per antrąjį šių metų ketvirtį Nacionalinę biblioteką pasiekusias lietuvių autorių poezijos ir prozos knygas. Jeigu dairotės eseistikos, dienoraščių, atsiminimų, knygų apie Lietuvos istoriją bei kultūrą, siūlome užmesti akį į šią apžvalgą. Knygų nesiekta išvardyti pagal vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti. Čia pateko ir akademinės knygos, kurios gali sudominti platesnę skaitytojų auditoriją, ir populiarioji literatūra.


Kino operatorius Audrius Kemežys: akimirksnis spalvoms suderinti / Giedrė Beinoriūtė. – [Biruliškės, Kauno r.] : [Kopa] ; Vilnius [i.e. Karaliūnai, Trakų r.] : Monoklis, 2022. – 336 p. : iliustr., portr.. – Tiražas 700 egz.. – ISBN 978-609-8234-26-8

Kino operatorius Audrius Kemežys (1973–2018) nufilmavo daugiau kaip 50 vaidybinių ir dokumentinių filmų, dirbo drauge su Giedre Beinoriūte, Arūnu Mateliu, Giedre Žičkyte ir daugeliu kitų žymių režisierių.

„Viskas prasidėjo nuo Kemežio istorijų, pasakotų ne tik jo paties, bet ir kitų apie jį. Kino lauke tos smagios, netikėtos, beprotiškos istorijos sklandė nuo tada, kai Audrius pradėjo dirbti. Ne kartą esu pagalvojusi, kad kada nors mūsų senatvėje tas istorijas būtinai reikės užrašyti. Susiklostė taip, kaip susiklostė. Audriaus gedulingus pietus prisimenu kaip vakarėlį, kur visi nesustodami pasakojo istorijas, o aš bėgiojau nuo vienos grupelės prie kitos, kad kuo daugiau jų išgirsčiau. Rodos, tada pusiau garsiai ir pasižadėjau visas jas kokia nors forma užfiksuoti. Maniau, užrašysiu ir pasidalinsiu draugų rate. Bėgant laikui supratau, kad tos istorijos patikti gali ir tiems, kurie Audriaus visai nepažinojo“, – sako knygos idėjos ir pokalbių autorė G. Beinoriūtė. 

Plačiau apie knygą: https://www.bernardinai.lt/kino-operatorius-audrius-kemezys-akimirksnis-spalvoms-suderinti-knyga-tarsi-filmavimo-aiksteles-surmulys/


Viskas bus gerai : reminiscencijos / Irena Litvinaitė-Avyžienė. – Vilnius : Homo liber, 2022. – 383, [1] p. : iliustr.. –ISBN 978-609-446-268-9

Rašytojo J. Avyžiaus 100-mečio minėjimas. Daugiau nuotraukų >>

100-osios gimimo metinės – gera proga prisiminti rašytoją Joną Avyžių bei jo kūrybos kelią. Gegužę Nacionalinėje bibliotekoje pristatyta šios sukakties proga išleista rašytojo žmonos Irenos Litvinaitės-Avyžienės prisiminimų knyga „Viskas bus gerai“. „Prisiminimų knygoje „Viskas bus gerai“ rašau apie Joną Avyžių ir pažinotas to meto iškilias menines asmenybes, palikusias reikšmingą pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje (režisierius Juozas Miltinis, menotyros daktarė profesorė Jadvyga Čiurlionytė, rašytojai Mykolas Sluckis, Jonas Mikelinskas, Algimantas Baltakis, operos solistai Nijolė Ambrazaitytė, Gražina Apanavičiūtė, Virgilijus Noreika, dirigentas Saulius Sondeckis, aktoriai Henrikas Kurauskas, Eugenija Šulgaitė, Gediminas Karka, Donatas Banionis ir kt.). Kaip žurnalistei teko kalbinti rašytoją Astridą Lindgren, režisierius Andžejų Vaidą, Akirą Kurosavą, Stenlį Kramerį“, – taip knygos turinį apibrėžia J. Litvinaitė-Avyžienė. Išsamų straipsnį apie knygos pristatymą rasite „Vorutoje“: https://www.voruta.lt/nacionalineje-m-mazvydo-bibliotekoje-paminetas-jono-avyziaus-100-metis/

Per antrąjį metų ketvirtį Nacionalinę biblioteką pasiekė ir dar viena knyga, skirta J. Avyžiaus atminimui, – leidyklos „Žuvėdra“ direktoriaus Stasio Lipskio sudaryta „Jonui Avyžiui – 100 : mintys, posmai, vaizdai“ (Vilnius : Žuvėdra, 2022). Daugiau informacijos apie patarąją knygą rasite Lietuvos žurnalistų sąjungos svetainėje: http://www.lzs.lt/lt/naujienos/sukaktys_jubiliejai/rasytojas_visuomenes_veikejas_tauri_asmenybe._minint_jono_avyziaus_100-asias_gimimo_metines.html


1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo / Rolandas Maskoliūnas. – Vilnius : Vaga, 2022. – 238, [2] p. : iliustr.. –Tiražas 1300 egz.. – ISBN 978-5-415-02641-8 (įr.)

Per knygos pristatymą Mato Baltrukevičiaus paklaustas apie įkvėpimo šaltinius, Rolandas Maskoliūnas pasakojo, kad jam patiko Floriano Illieso knyga „1913. Ką būtinai norėjau dar papasakoti“. Kai jis šią knygą perskaitė, Kaunas jau ruošėsi tapti Europos kultūros sostine. R. Maskoliūnas nutarė pažiūrėti, kas Kaune ir Lietuvoje vyko prieš šimtą metų – tiek politikoje. tiek kultūroje. Juk prieš šimtą metų būtent šiame mieste telkėsi Lietuvos meno kūrėjai. Autorių pradžiugino tai, kad daug medžiagos suskaitmeninta (pvz., Epavelde), dėl to daug nuveikti pavyko per karantiną, kai bibliotekos buvo uždarytos. Su knyga susipažinti kviečia Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras.

Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Publicistika, dokumentika ir kita“

Senovės pasaulio tyrinėtoja, profesionalios egiptologijos pradininkė Lietuvoje Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė. Iš Zigmo Toliušio atsiminimų

Parengė Irmina Abramovienė


1885 m. liepos 16 d. Šaravuose, Kėdainių raj. gimė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė  –istorikė, pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė.

Egiptologija susidomėjo studijuodama (1911–1916 m.) Maskvoje pas žymų orientalistą Borisą Turajevą, kuris padarė poveikį mokslininkės pasaulėžiūros formavimuisi bei apsisprendimui visą gyvenimą paskirti Egipto istorinio palikimo tyrinėjimui. Studijų metais dalyvavo Maskvos imperatoriškojo universiteto Istorijos komisijos bei Lenkų mokslo draugijos veikloje. Po studijų grįžusi į Lietuvą dirbo pedagoginį darbą Kauno mokyklose ir gimnazijose. 1922–1940 m. (su pertraukomis) dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1922 m. jos iniciatyva universitete pradėtas skaityti Egipto istorijos kursas. M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė stengėsi sudominti Lietuvos visuomenę su nepažįstama Rytų kultūra, su svarbiausiais Egipto literatūros, religijos ir meno paminklais. Dėjo pastangas parengti dirvą orientalistikos mokslui Lietuvoje. Keletą kartų (1910 m., 1924 m., 1934 m.) su ekspedicijomis lankėsi Egipte ir Palestinoje, atstovavo Lietuvai pasaulio orientalistų kongresuose, publikavo straipsnius apie Senovės Egipto kultūrą ir istoriją. Parengė populiarių mokslo leidinių seriją „Senovės Rytai“: (Egipto ieroglifai (1932 m.), „Moters būklė senovės Egipte“ (1932 m.), „Tut-Anch-Amono kapas ir Tebų paminklai“ (1933 m.), „Vardo reikšmė senovės Egipte“ (1934 m.), parašė išsamią studiją „Senovės Rytų istorija, t. 1: Aigiptas“ (1936 m.). Tačiau dar nemaža dalis parengtų knygų bei straipsnių, deja, taip ir liko neišspausdinti.

Moters būklė senovės Egipte : (pirmoji moteris soste – faraonė Chatšepsut) / doc. M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė. – Kaunas : [s.n.], 1932
Toliau skaityti „Senovės pasaulio tyrinėtoja, profesionalios egiptologijos pradininkė Lietuvoje Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė. Iš Zigmo Toliušio atsiminimų“

Ką naujo paskaityti? Romanai, apysakos, novelės…

Prieš savaitę pristatėme pastaraisiais mėnesiais Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekusias naujas poezijos knygas. Šią savaitę siūlome pasidomėti prozos knygomis. Nors pavadinime pavartotas žodis „naujo“, į šį sąrašą pateko ne tik pirmieji leidimai. Knygų nesiekta išvardyti pagal meninę vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti. Jeigu ieškote naujos knygos, apie kurią pozityviai atsiliepia literatūros kritikai, kviečiame pasidomėti recenzijomis kultūrinėje spaudoje – pavyzdžiui, „Literatūroje ir mene“, „Metuose“, „Naujajame Židinyje-Aiduose“, „Šiaurės Atėnuose“.


Penkios istorijos apie meilę su laiminga pabaiga / Rasa Aškinytė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2022]. – 183, [1] p.. – Tiražas 1000 egz.. – ISBN 978-609-480-313-0

Rasa Aškinytė šią knygą pradėjo rašyti 2014 metais. Per tą laiką išleido du romanus. „Tiesiog taip atsitiko. Parašius pirmą istoriją gavau pasiūlymą kurti „Glesum“. Po jos iškart galvoje gimė „Istorija kaip upė“. Likusios keturios istorijos turėjo palaukti savo eilės. Net rašant dalykai vyksta taip, kaip vyksta. Tiesiog turi ateiti tinkamas laikas“, – teigia rašytoja.

Natūraliai kyla klausimas, kas R. Aškinytei yra meilė. „Meilė yra kažkas neaprėpiama, nenusakoma, nevaldoma. Jos niekas negali niekaip paveikti. Jei ji yra, tai tiesiog yra ir išlieka, nesvarbu, kad ir kas atsitiktų“,  – sako R. Aškinytė.

Interviu su rašytoja: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/rasytoja-rasa-askinyte-net-jei-meile-baigiasi-kartais-tai-yra-geriausia-kas-gali-nutikti-286-1687430


Džiaugsmynas : [esė] / Laura Sintija Černiauskaitė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2022]. – 171, [2] p.. – Tiražas 1500 egz.. – ISBN 978-609-480-314-7

Lauros Sintijos Černiauskaitės knygos pavadinimas, naujadaras „džiaugsmynas“, neįprastas akiai ir ausiai.  „Šį žodelį prieš kokius penkerius metus prabusdamas sučiulbėjo mūsų jauniausias sūnus, dar nė nepramerkęs akių, visas nušvitęs, tiesiai iš sapno. Man pasirodė gražu ir stipru – kaip per visai mažą vaiką intuityviai, be jo paties intelektinių pastangų, išsisako giliausia žmogaus programa. Įsidėjau tą vaiko išgriebtą naujadarą giliai į galvą, nes supratau – prireiks“,  –  juokdamasi pasakojo rašytoja per interviu.

Kiek stebina ir žanras – L. S. Černiauskaitė nėra žinoma kaip publicistė. Pati rašytoja knygos tekstus vadina „esukais“: „Esukai, nes nesu tikra, ar tikrai išsilaikau esė žanre. Ne visi teksteliai man pačiai ten atrodo išbaigti – tiesiog nebežinojau, ką dar jiems padaryti, o rašymo deguonis jau buvo išsibaigęs, tas deguonis, kurio gauni netikėtai ir ūmiai, maždaug kaip vienam eilėraščiui. Ir jei nespėji tuoj pat užrašyti – jis tiesiog pranyksta… Tad padariau tai, ko niekada sau neleidžiu rašydama romaną ar noveles, kur privalau viską sukontroliuoti – kai kuriuos (žinoma, ne visus) esukus ir palikau neišbaigtus – kaip kokią neužsegtą sagą marškiniuose ar neužrištą batą. Pasitikėdama skaitytoju ir tikėdamasi, kad neišbaigtuose teksteliuose galbūt yra daugiau natūralumo, daugiau nenušlifuotos gyvybės.“

Interviu su rašytoja:
https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/laura-sintija-cerniauskaite-apie-savo-nauja-knyga-dziaugsmynas-dziaugsmas-instaliuotas-i-musu-prigimti-286-1686104?copied


Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Romanai, apysakos, novelės…“

Ką naujo paskaityti? Poezijos knygos

Parengė Deimantė Žukauskienė


Women are poems. Lietuva / sudarė Ieva Juodelytė ir Vitalija Maksvytė ; [iliustratorė Aistė Ambrazevičiūtė]. – [Vilnius] : Dvi tylos, 2021. – 252, [1] p. : iliustr.. – Tiražas 2000 egz.. – ISBN 978-609-8232-42-4 (įr.)

Pokalbis apie knygą „Žinių radijo“ laidoje

Paskutinėmis 2021-ųjų dienomis knygų lentynas pasiekė įdomi, išskirtinė poezijos rinktinė – „Women are Poems. Lietuva“. Knygoje publikuojami lietuvių poečių klasikių, šiuolaikinių bei debiutuojančių poečių atviriausi, skaudžiausi, mieliausi ar šviesiausius eilėraščiai, kuriuos atrinko leidinio sudarytojos arba pačios autorės. Rinktinės sudarytojos apie leidinį rašo: „Kiekvienas balsas, kiekvienas šnabždesys ir pauzė liudija: nors priklausome skirtingoms kartoms, esame seserys savo patirtimi. Nesvarbu, gyvos ar mirusios, žinomos ar ne, senos ar jaunos, visos susitinkame vienoje knygoje. Eilėraštis mums yra būdas (iš)gyventi. Poezija yra vienas sparčiausiai šiuo metu augančių knygų rinkos žanrų pasaulyje. O moterys vis garsiau, vis įvairesnėmis formomis kalba apie asmenines savo istorijas. Čia ir dabar šios dvi tendencijos susilieja ir tampa viena. Kiekviena turime savo balsą, net jei esame nebylės“.

Straipsnis apie knygos pristatymą MO muziejuje: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/moteru-bendruomene-pristate-knyga-women-are-poems-lietuva-sudeta-100-metu-poeciu-kurybos-286-1621224


Poetinis Druskininkų ruduo = Druskininkai Poetic Fall : [almanachas] / sudarytojai ir redaktoriai Vytas Dekšnys, Dominykas Norkūnas. – [Vilnius] : [Vaga] ; [Druskininkai] : [Poetinis Druskininkų ruduo], 2021. – ISSN 1822-3079 2021. – 2021. – 267, [1] p.

Almanachą sudarė poetai, vertėjai Vytas Dekšnys ir Dominykas Norkūnas. Jame publikuojama net aštuonių lietuvių poetų ir jau ilgą laiką Lietuvoje gyvenančio JAV poeto Kerry Shawn Keys kūryba. Lietuvių ir anglų kalbomis almanache rasite Dainiaus Gintalo, Liudviko Jakimavičiaus, Aušros Kaziliūnaitės, Giedrės Kazlauskaitės, Laimos Kreivytės, Tomo Petrulio, Alvydo Šlepiko ir Violetos Šoblinskaitės kūrinių. Šiame almanache nėra įprastos į renginį atvykstančių svečių, poetų iš įvairių pasaulio šalių, kūrybos, tačiau jame publikuojami pasaulio poezijos klasikų (Pėtero Brūverio, Inger Kristensen, Ericho Frydo, Enės Mihkelson, Frenko O’Haros ir kt.) eilėraščiai, kurių vertimų vis dar nėra daug.


Poezijos pavasaris : [almanachas]. – Vilnius : Rašytojų sąjungos fondas, 2022. – ISSN 0235-442X 2022 / sudarė Aivaras Veiknys. – 2022. – 399 p. + 1 garso diskas (CD)

Almanacho pristatymas Rašytojų sąjungos kieme

Prasidedant tarptautiniam poezijos festivaliui Lietuvos rašytojų sąjungos fondas išleido almanachą „Poezijos pavasaris 2022“ su kompaktine plokštele. Almanachą sudarė poetas Aivaras Veiknys. Užsienio poetų kūryba atrinko poetė, vertėja Marija Mažulė. Kompaktinę plokštelę „Poezija ir balsas 2022“ parengė poetas Mindaugas Nastaravičius. Almanacho dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Leidinyje publikuojama šešiolikos Kauno poetų kūryba – Aldonos Elenos Puišytės, Algimanto Mikutos, Daivos Čepauskaitės, Donaldo Kajoko, Dovilės Zelčiūtės, Enrikos Striogaitės, Erikos Drungytės, Gintaro Patacko, Gvido Latako, Ievos Rudžianskaitės, Onos Jautakės, Tautvydos Marcinkevičiūtės, Tomo Vyšniausko, Viktoro Rudžiansko, Violetos Šoblinskaitės-Aleksos, Vytauto Stulpino. Taip pat kai kurie poetai atsako ir į atgaivintos „Poezijos pavasario“ anketos klausimus: Aldoną Eleną Puišytę kalbina Giedrius Alkauskas, Daiva Čepauskaitė atsako Mindaugui Nastaravičiui, Donaldas Kajokas – Birutei Onai Grašytei, Dovilė Zelčiūtė – Tomui Vyšniauskui, o Vytautas Stulpinas – Gvidui Latakui.

Daugiau apie leidinį:

„Poezijos pavasario“ almanacho sudarytojai Aivaras ir Marija: „Jei poezija sugebėjo paliesti, tai šventė“:  https://rasytojai.lt/poezijos-pavasario-almanacho-sudarytojai-aivaras-ir-marija-jei-poezija-sugebejo-paliesti-tai-svente/

Laikas kultūrai. Kaip Mindaugas ir Aivaras Poezijos pavasario almanachą eiliavo: https://www.spreaker.com/user/lrt.lt/2022-05-20-3460-1-p-20220520115057680

Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Poezijos knygos“

Joninės — Šv. Jonas Krikštytojas ir Kaltinėnai

Parengė Rima Dirsytė


Bendrovės „Malda“ išleistas paveikslėlis. Kaunas, [apie 1936]. Saugoma NPDAF

Jonas – vienas populiariausių vardų krikščioniškose šalyse. Ir šventųjų Jonų yra daug, juos bažnyčia mini ištisus metus. Birželio 24-ąją švenčiame Šv. Jono Krikštytojo gimimą. Jis laikomas paskutiniu Senojo Testamento pranašu ir pirmu Naujo Testamento šventuoju. Dalį jaunystės praleidęs vienas dykumoje, Jordano žemėje buvęs pranašu, skelbęs artėjančią Dievo karalystę, upėje krikštijęs atgailaujančiuosius, pakrikštijęs ir Jėzų, pavadinęs jį Mesiju. Krikšto metu Šventoji dvasia balandžio pavidalu nusileidusi iš dangaus. Vėliau karalius Erodas Antipas Joną Krikštytoją įkalino už tai, kad šis pasmerkė neteisėtas karaliaus vedybas su brolio žmona Erodiada ir nukirsdino, Erodiados dukters Salomės prašymu. Šv. Jono Krikštytojo atributas yra nendrinis kryžius ilgu plonu stiebu, rečiau jis vaizduojamas ir su krikšto indeliu.[1]

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra oficialus 37 Lietuvos bažnyčių titulas. Be to, kartu su kito šventojo vardu jį turi dar 3 Lietuvos bažnyčios. Tarp paminėtų keturių dešimčių bažnyčių yra Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

Toliau skaitytiJoninės — Šv. Jonas Krikštytojas ir Kaltinėnai