Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Parengė Dalia Cidzikaitė
Vienas iš Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomų dr. Antano Kučo knygos Shenandoah lietuvių Šv. Jurgio parapija / St. George‘s Parish Shenandoah, PA, išleistos 1968 m. tėvų pranciškonų spaustuvėje Brukline parapijos deimantinio jubiliejaus proga, egzempliorių yra su autografu: „Petrukui: Pagarbos ženklan. – Rabinas J. Neverauskas.“
Lenkų kalba rašiusio publicisto, Lietuvos tyrinėtojo Wladyslawo Wielhorskio dienoraštis, rašytas Pirmojo pasaulinio karo metais Balčių dvare (dab. Raseinių r. Nemakščių seniūnija),saugomas Nacionalinėje bibliotekoje, Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Pirmą kartą publikuojamas dienoraštis įdomus ir kaip istorinis dokumentas, ir kaip karo metų išgyvenimų liudijimas. Anot knygos sudarytojo Tomaszo Błaszczako, autorius neabejotinai buvo viena svarbiausių asmenybių, kurios formavo Lietuvos įvaizdį tarpukario Lenkijoje. Kilęs iš Žitomiro apylinkių, studijavęs Kijeve bei Krokuvoje, prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą vedė Celiną Lewoniewską iš Balčių. Baigiantis karui W. Wielhorskis įsitraukė į „didžiąją politiką“, o jo dienoraštis „yra puiki proga tiek grąžinti lituanistikai jo asmenybę, tiek susipažinti su Žemaitijos kasdienybe Pirmojo pasaulinio karo metais“. Dalyvaus Tomaszas Błaszczakas, Irena Aleksaitė, Asta Miltenytė, Rimantas Miknys.
Knygos pristatymas vyks vasario 22 d. (šeštadienį, Atvirų pasimatymų dieną) 16 val. Konferencijų salėje 3.1
Šiandien pas mus, į Nacionalinę biblioteką, užsuko japonė Aya Kimura ir padovanojo į japonų kalbą išverstą Salomėjos Nėries poezijos knygą „Anksti rytą“. Naujutėlį vertimą rasite šiandien prasidėjusioje Vilniaus knygų mugėje – Japonijos ambasados stende (trečiojoje salėje, stendo numeris – 3.19.). Pasak japonės, būtent Nėries eilėraščius išversti nutarė, nes jie gražūs be konteksto. Be to, pasirodė tinkantys japoniškiems hieroglifams. Vertėja rėmėsi suskaitmeninta knyga „Anksti rytą“ (1927), kuri visam pasauliui prieinama svetainėje EPAVELDAS; štai čia: http://bit.ly/2PbRaQh
Parengė Deimantė Žukauskienė
Lietuvių literatūros tyrinėtojai jau gali susipažinti su rašytojo, publicisto, redaktoriaus Algimanto Zurbos archyviniais dokumentais, kuriuos 2019 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius gavo iš Algimanto Zurbos našlės Laimos Zurbienės.
Toliau skaityti „Tyrėjų dėmesio laukia A. Zurbos archyvas“Visame pasaulyje minint šią datą, vertėtų prisiminti ir pirmąją lietuviškąją radijo stotį Kaune, kai 1926 m. birželio 12 d. į eterį pirmą kartą buvo prabilta lietuviškai : „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“, o diktorius tuo metu perskaitė trumpas žinias iš šalies ir užsienio. Vakare Kauno radijo stotis pradėjo transliuoti ir nuolatinę radiofoninę programą.
Kaip byloja išlikę dokumentai, didžiąją dalį programos sudarė informaciniai pranešimai, spaudoje skelbtos publikacijos ir kitos žinios tuo metu aktualiomis Lietuvos gyventojams temomis. O jau gruodžio mėnesį programa buvo papildyta Šv. Mišių iš sakralinių institucijų ir netgi operų iš Valstybės teatro Kaune tiesioginėmis transliacijomis. Darbo dienų vakarais, dažniausiai apie 20 val., buvo skaitomos paskaitos populiariomis švietėjiško pobūdžio temomis. Ypač daug klausytojų dėmesio sulaukdavo užsienio kalbų mokymosi valandėlės, humoristinio turinio nuotaikingos laidos, kelionių įspūdžiai, kuriais dalindavosi įžymūs tarpukario keliautojai – Antanas Poška, Vincas Uždavinys, Matas Šalčius ir kiti. Siekiant išplėsti klausytojų ratą, buvo ilginamas transliacijų laikas, įvedamos naujos valandėlės. Į talką, rengiant naujas programas, buvo kviečiami įžymūs to meto Lietuvos rašytojai, mokslininkai. Kaune kūrėsi ir mėgėjiškos radijo stotys, kurių dėka buvo galima užmegzti tiesioginius ryšius su užsienyje gyvenančiai tautiečiais, aptarti daugelį jiems rūpimų klausimų.
Lietuvos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje yra saugoma dalis Kauno radijo stoties ir Valstybės radiofono archyvinių dokumentų (F157).
Vasario 8 d. „Draugo“ šeštadieniniame priede „Kultūra“ p. 7 rasite Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus tyrėjos Aridos Riaubienės žinutę „Tiltas tarp Lietuvos ir Pietų Amerikos“, kurioje rašoma apie prieškariu į Buenos Aires emigravusį tolimą giminaitį Kostą Staigį. Sename močiutės albume Arida rado atviruką ir nuotrauką, susijusius su šio žmogaus kai kuriais gyvenimo momentais.
1932 m. šv. Velykų proga emigrantas artimiesiems išsiuntė atviruką, kurio vaizdo pusėje matomas „Nicolás Avellaneda“ tiltas per Riačuelo (Río Riachuelo) upę. Šis 1650 metrų ilgio, dviejų eismo juostų keliamasis tiltas buvo atidarytas 1914 m. gegužės 30 d. Toks tilto pavadinimas pasirinktas siekiant pagerbti Nicolás Avellaneda, kuris 1874–1880 m. buvo Argentinos prezidentas. Laiškelyje Kostas Staigis ne tik sveikino brolį ir seserį švenčių proga, bet ir norėjo, kad artimieji bent šiek tiek susipažintų su ta aplinka, kurioje jis gyveno.
Albume rastoje nuotraukoje matomos Kosto Staigio laidotuvės, įvykusios 1934 m. spalį. Būrelis gedulingai apsirengusių žmonių palydi bičiulį į amžinojo poilsio vietą. Nuotraukoje dėmesį patraukia karstą vežanti ištaiginga karieta.
