Asmenybės – Lituani(sti)ka

Netekome kino scenaristo, žurnalisto Prano Morkaus (1938–2022)

T. Venclovos knygos pristatymas 2017 m.: autorius su Pranu Morkumi ir istoriku Alvydu Nikžentaičiu

Netekome kino scenaristo, žurnalisto Prano Morkaus (1938–2022). Jo kūrybinis palikimas itin gausus ir įvairus. Paminėtini scenarijai filmams „Pelėdų kalnas“ (2018), „Česlovo Milošo amžius“ (dokumentinis filmas, 2012), „Baubas“ (1987; scenarijus kurtas kartu su Ilja Bereznicku ), „Amerikoniškoji tragedija“ (1981; pagal Theodore‘o Dreiserio to paties pavadinimo romaną) ir kt. P. Morkus dirbo „Šiaurės Atėnuose“, aktyviai darbavosi radijuje – jo kūrybinių pėdsakų lengvai rasite LRT mediatekoje.

P. Morkus buvo geras poeto Tomo Venclovos bičiulis. Nors viešumoje rodydavosi gan retai, prieš penkerius metus, 2017 m., dalyvavo T. Venclovos publicistikos straipsnių rinktinės, kurią išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, pristatyme.

„2022 m. rugpjūčio 30-osios naktį Klaipėdos ligoninėje mirė Pranas Morkus. Šiltesnįjį metų laiką (o ir sveikatai sunkiausią šį rugpjūčio mėnesį) jis jau ne vienus metus leisdavo savo name Palangoje. Atokiau nuo perpildytų paplūdimių, bet šalia ošiančios jūros, sakingų pušų ir melancholiškų saulėlydžių. Regis, simboliška – Klaipėdoje pradėjo gyvenimą, Klaipėdoje baigė.“
Vytautas Toleikis

Senovės pasaulio tyrinėtoja, profesionalios egiptologijos pradininkė Lietuvoje Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė. Iš Zigmo Toliušio atsiminimų

Parengė Irmina Abramovienė

1885 m. liepos 16 d. Šaravuose, Kėdainių raj. gimė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė –istorikė, pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė.

Egiptologija susidomėjo studijuodama (1911–1916 m.) Maskvoje pas žymų orientalistą Borisą Turajevą, kuris padarė poveikį mokslininkės pasaulėžiūros formavimuisi bei apsisprendimui visą gyvenimą paskirti Egipto istorinio palikimo tyrinėjimui. Studijų metais dalyvavo Maskvos imperatoriškojo universiteto Istorijos komisijos bei Lenkų mokslo draugijos veikloje. Po studijų grįžusi į Lietuvą dirbo pedagoginį darbą Kauno mokyklose ir gimnazijose. 1922–1940 m. (su pertraukomis) dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1922 m. jos iniciatyva universitete pradėtas skaityti Egipto istorijos kursas. M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė stengėsi sudominti Lietuvos visuomenę su nepažįstama Rytų kultūra, su svarbiausiais Egipto literatūros, religijos ir meno paminklais. Dėjo pastangas parengti dirvą orientalistikos mokslui Lietuvoje. Keletą kartų (1910 m., 1924 m., 1934 m.) su ekspedicijomis lankėsi Egipte ir Palestinoje, atstovavo Lietuvai pasaulio orientalistų kongresuose, publikavo straipsnius apie Senovės Egipto kultūrą ir istoriją. Parengė populiarių mokslo leidinių seriją „Senovės Rytai“: (Egipto ieroglifai (1932 m.), „Moters būklė senovės Egipte“ (1932 m.), „Tut-Anch-Amono kapas ir Tebų paminklai“ (1933 m.), „Vardo reikšmė senovės Egipte“ (1934 m.), parašė išsamią studiją „Senovės Rytų istorija, t. 1: Aigiptas“ (1936 m.). Tačiau dar nemaža dalis parengtų knygų bei straipsnių, deja, taip ir liko neišspausdinti.

Moters būklė senovės Egipte : (pirmoji moteris soste – faraonė Chatšepsut) / doc. M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė. – Kaunas : [s.n.], 1932

Toliau skaityti

Mirė ilgametė Nacionalinės bibliotekos bičiulė dr. Regina G. Narušienė

Dr. Regina Gytė Narušienė (kairėje) su Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vadove Silvija Vėlavičiene, 1997 metai. Nacionalinės bibliotekos archyvas.

2022 m. balandžio 25 d., eidama 85 metus, Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė teisininkė, buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė, mecenatė, visuomenininkė dr. Regina Gytė Narušienė. R. G. Narušienė buvo ilgametė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bičiulė, su biblioteka pradėjusi bendradarbiauti nuo pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metų.

Aktyvi JAV lietuvių bendruomenės veikėja, 1995–2002 metais Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narė, 2006–2012 metais PLB valdybos pirmininkė, Valdovų rūmų paramos JAV komiteto pirmininkė dalyvavo ne viename Nacionalinėje bibliotekoje vykusiame renginyje, iš kurių pirmiausia paminėtinas ilgametės Lietuvos nacionalinės bibliotekos Lituanistikos, vėliau Lituanikos skyriaus vadovės Silvijos Vėlavičienės 2011 metais išleisto straipsnių rinkinio „Draustosios spaudos pėdsakais“ (Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011) pristatymas.

2018 m. spalio 3 d. dr. R. G. Narušienė į Nacionalinę biblioteką sugrįžo su savo sudaryta knyga „Lai gyvuoja laisva Lietuva! JAV lietuvių indėlis atkuriant Lietuvos valstybingumą“ (Vilnius: Vaga, 2018). Beveik 600 puslapių knygoje skaitytojai supažindinami su įvairių JAV lietuvių institucijų, tarp jų – ir JAV LB, ilgamete veikla Lietuvos labui. 2020 m. pasirodžiusi dar viena dr. R. G. Narušienės knyga, „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt. Pilietybės išsaugojimo pagrindai ir argumentai“ (Vilnius: Mažoji leidykla, 2020), Nacionalinėje bibliotekoje buvo pristatyta virtualiai.

Dr. Regina Gytė Narušienė per knygos pristatymą Nacionalinėje bibliotekoje, 2018 m. Vygaudo Juozaičio nuotrauka

Toliau skaityti

Linksmas nuotykis su liūdnu epilogu

Romainas Gary (Romanas Kacewas) autobiografiniame romane „Aušros pažadas“ aprašė savo motiną Miną Kacewą, tarpukario Viniuje turėjusią mados saloną „Maison Nouvelle“. Jeigu tikėsime R. Gary pasakojimu, mama buvo ugningo, ekscentriško charakterio moteris ir neretai patekdavo į komiškas situacijas. Senuose laikraščiuose beieškant medžiagos parodai „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ paaiškėjo, kad tarpukario Vilniuje drabužių prekyba vertėsi dar viena Kacewa, galbūt R. Gary giminaitė. Ji taip pat patirdavo komiškų nuotykių. Siūlome trumpą straipsnį iš laikraščio „Gazeta Wileńska Wieczorna“, publikuotą 1936 m.

Mina Kacewa su sūnumi Romanu iš Vilniaus išvyko 1925 m., iki 1928 m. gyveno Varšuvoje, o 1928 m. išvyko į Prancūziją.

Paroda „Romain Gary: sugrįžimas į Vilnių“ iki balandžio 21 d. eksponuojama Nacionalinės bibliotekos Pažinimo erdvėje (V a.). Parodoje išvysite fragmentų iš lenkiškų laikraščių, kurie liudija, kad Vilniuje iš tiesų veikė „Maison Nouvelle“, o rašytojo tėvas ir senelis vertėsi kailių prekyba.

*Gazeta Wileńska Wieczorna*. *1936 m. rugsėjo 21 d. , p. 4*

NEVYKUSI SLĖPTUVĖ

Linksmas nuotykis su liūdnu epilogu

Miesto Halės krautuvėlių savininkai skundžiasi netinkamais valdžios nurodymais dėl darbo valandų. Visos krautuvės, išskyrus maisto prekių, atidaromos devintą valandą ryto.

Toks darbo laikas yra labai nepalankus, nes mūsų klientai yra beveik išskirtinai į turgų atvažiuojantys kaimiečiai. Kaimietis jau 7–8 valandą ryto yra laisvas, nori kuo greičiau nusipirkti, ko jam reikia, ir grįžti į kaimą. Visą naktį nemiegojo, pavargo ir nori kuo greičiau išvykti. Tuo metu krautuvės vis dar uždarytos ir prekyba dažniausiai tiesiog nevyksta.

Toliau skaityti

Netekome Danutės Janutos

Nuotrauka iš San Fransisko lietuvių bendruomenės paskyros socialiniame tinkle „Facebook“

2022 m. kovo 14 d. mirė JAV lietuvė, aktyvi San Fransisko lietuvių bendruomenės narė Danutė Januta (Janutienė) (gimė 1942 m. rugpjūčio 6 d.)

Į JAV su tėvais atvyko dar visai mažytė. 1964 m. Los Andžele baigusi farmacijos studijas, ji pradėjo dirbti vaistinėje Berklyje, į kurią neretai užsukdavo ir Nobelio premijos laureatai, tarp jų ir Česlovas Milošas.

Lietuvą Danutė aplankė anksti – 1974 m. Vilniaus universitete lankė šešių savaičių trukmės kursus, skirtus išeivijos lietuviams. Lietuvių kalbos Danutė neapleido – vedė lietuvių kalbos pamokas, vertė, redagavo…

Danutė buvo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamosios parodos „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952 m.“ tekstų vertėja į anglų kalbą. Paroda vis dar keliauja po Lietuvos atminties institucijas, neseniai ji sugrįžo iš Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso.

Interviu su Danute tinklaraštyje „Mano Amerika“>>

„Gyvenime verta turėti prie savęs kelis pyrago trupinius“

Nors šiemet pavasario pradžios nuotaika nėra pakili, prasidėjo tradicinė Kaziuko mugė. Kovas asocijuojasi ir su frankofonija. Ar žinojote, kad Vilniuje iškeptas aguonų pyragas aprašytas puikiame prancūziškame romane? Šio Romano autorius – Vilniuje gimęs rašytojas Romainas Gary (tikrasis vardas – Romanas Kacewas; 1914–1980).

Ekscentriškos motinos pastatytas į kvailą padėtį, aštuonmetis Romanas ketino pasidaryti sau galą. Jį išgelbėjo aguonų pyragas ir katinas.

Namo kieme buvo toks malkų sandėlis […] įdėmiai apžiūrėjau pliauskas viršuj, aplink, kad šiukštu neapsirikčiau ir parinkčiau būtent tas, kurias reikia ištraukti, kad viskas galiausiai baigtųsi suvisai, kad medinė mano tvirtovė užgriūtų […] Staiga prisiminiau turįs kišenėje gabalą aguonų pyrago, kurį iš ryto nugvelbiau mūsų name įsikūrusioje konditerijos gaminių parduotuvėje, kai konditeris buvo užsiėmęs su klientais. Suvalgiau jį. […] Mane išgelbėjo katinas. Jo snukutis išniro priešais mane tarp pliauskų, ir valandėlę mudu nustebę žiūrėjome vienas į kitą. […] nė trupučio nesudvejojęs, ėmė laižyti man veidą. Neturėjau jokių iliuzijų dėl tokios netikėtos meilės priežasčių. Nuo ašarų aguonų pyrago trupiniai prilipo man prie skruostų ir smakro. Glamonės buvo savanaudiškos. Bet man buvo vis vien.
Aušros pažadas : [romanas] / Romain Gary ; iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė. Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, [2021]. P. 45-47