Tomo Venclovos kolekciją papildė naujos knygos užsienio kalbomis

1989 m. Miunchene pradėjo veikti Lyrikos kabinetas (Lyrik Kabinett).  Trisdešimties metų sukakties proga 2019 m. išleista antologija „Im Grunde wäre ich lieber Gedicht“ („Iš principo mieliau būčiau eilėraštis“) sutalpina apie pustrečio šimto eilėraščių iš šioje erdvėje vykusių skaitymų.  Knygoje rasite T. Venclovos eilėraščio „Dvilypė nuotrauka“ vertimą į vokiečių kalbą. Savo eiles šioje įdomioje Miuncheno vietoje skaitė ir daugiau lietuvių –  paminimi Gintaras Grajauskas, Antanas A. Jonynas, Sigitas Parulskis… Apie kabineto istoriją galima pasiskaityti čia (vokiečių k.) >>

Kita knyga atkeliavo iš Maskvos: tai yra 2019 m. išėjusi Liudmilos Sergejevos atsiminimai „Жизнь оказалась длинной“ („Gyvenimas pasirodė ilgas“). Pasak L. Sergejevos, jai teko laimė susipažinti ir artimai bendrauti su įdomiais, talentingais žmonėmis. T. Venclovos bičiulė prisimena pažintis su Ana Achmatova, Nadežda Mandelštam, Josifu Brodskiu…

Lenkų kalba išleistoje knygoje „Draugas : szkice do biografii Franciszka Ancewicz“ (2004) Zenowiuszius Ponarskis pasakoja apie vingraus likimo žurnalistą, teisininką Praną Ancevičių, kuris iki šiol prisimenamas kaip vienas žymiausių Lenkijos sovietologų. Neseniai Lietuvos knygynuose pasirodė jo straipsnių ir atsiminimų knyga „Varšuva–Vilnius: 1939 ruduo“ (Bonus Animus). Ištraukų, kuriose užfiksuoti pokalbiai su ekscentriškuoju Juozapu Albinu Herbačiausku, neseniai publikavo portalas „15min“ >> (Kaip ir galima tikėtis, pašnekesiai buvo gan spalvingi.)

Tomo Venclovos kolekcija papildyta naujais leidiniais

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kaupiama ir saugoma poeto, viešojo intelektualo, literatūros tyrinėtojo prof. Tomo Venclovos kolekcija – tarytum gyvas, nuolatos augantis organizmas.  Net tada, kai gyveno JAV, T. Venclova naujus leidinius dažnai atnešdavo pats, viešnagių Lietuvoje metu. Dabar, visam laikui sugrįžęs į Lietuvą, poetas dažnai užsuka į Nacionalinę biblioteką kaip lankytojas. Praėjusią savaitę jis atėjo su savo kolekcijos papildymu: dviem žurnalais ir naujutėle knyga.

Toliau skaityti „Tomo Venclovos kolekcija papildyta naujais leidiniais“

Tomo Venclovos kolekciją papildys nauji leidiniai

Naujus leidinius į Nacionalinę biblioteką atnešė pats Tomas Venclova

Čia matote leidinius, kurie papildys Nacionalinėje bibliotekoje kaupiamą bei saugomą Tomo Venclovos knygų kolekciją. Laikraščiai ir žurnalai, kuriuose publikuojami interviu su T. Venclova ir straipsniai apie jį, atkeliavo iš kaimyninių šalių – Lenkijos, Latvijos (žurnalas „Открытый город“ leidžiamas Rygoje), Baltarusijos (balandžio mėnesį Venclova lankėsi Minske). Šiemet „Peter Lang“ leidyklos išleistos knygos „Kaliningrad and Cultural Memory“ („Kaliningradas ir kultūrinė atmintis“) autorius Edward Saunders gausiai remiasi T. Venclovos įžvalgomis, žvelgdamas į Kaliningrado miestą per kultūros ir literatūros šaltinių, vizualinių reprezentacijų prizmę.


Daugiau apie Tomo Venclovos knygų kolekciją Nacionalinėje bibliotekoje:

Tomo Venclovos knygų kolekcija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje / Jolanta Budriūnienė. – Bibliogr.: 3 pavad. // Knygotyra. – ISSN 0204-2061. – T. 65 (2015), p. 244-247.

Rugsėjo 11-oji – Tomo Venclovos gimimo diena

1937 m. rugsėjo 11 d. gimė Tomas Venclova – poetas, vertėjas, eseistas, publicistas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Sveikiname ir dalijamės emigracijoje parašytu T. Venclovos eilėraščiu!

Tomo Venclovos 80-metis Nacionalinėje bibliotekoje: diskusija „Apie laiką, viltį ir poeziją“ .
Diskusijos fragmentai žurnale „Literatūra ir menas“ >>


Dėkoju už atsakymus, kurių
Bemiegis protas vytis nebespėja,
Už tai, kad naują vandenį geriu,
Už būsimas žoles. Už kantrų vėją
Virš jų. Už kapą svetimoj šaly.
Už svetimo akmens nebaisų svorį,
Už nebūtį. Už tai, kad Tu gali
Iš jos atkurti būtį. Jeigu nori.

Už juodą sferų muziką. Už tai,
Kad ši diena ją visą sutalpino,
Įpratę būti prieblandoj, daiktai
Atsikartoja šiapus vandenyno.
Trys laikrodžiai sustoja į kertes.
Tinklainė, nebijodama suklysti,
Atranda spyną, staltiesę, žvaigždes
Ten pat, kur jas atrasdavo vaikystėj.


Venclova, Tomas. Tankėjanti šviesa: Eilėraščiai. – Chicago: Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondas, 1990.

Poetė A. HALBERSTADT: „Tekstuose privalo glūdėti atskiras pasaulis“

„Kai vėl čia grįžtu / šis miestas regis pusiau tikras, pusiau haliucinacija“,  – eilėraštyje „Vilniaus dienoraštis“ rašo čia gimusi ir užaugusi, Maskvoje studijavusi, jau beveik keturiasdešimt metų Niujorke gyvenanti poetė Anna Halberstadt.  2017 m.  pasirodė Mariaus Buroko iš anglų į lietuvių kalbą išversta jos poezijos knyga „Vilniaus dienoraštis“ (Vilnius: LRS leidykla), A. Halberstadt  kūryba įtraukta į šiemet išėjusią pasaulio lietuvių rašytojų antologiją „Egzodika“ (Vilnius: LLTI).

Dažnai minite, kad turėjote nuostabią literatūros mokytoją Rozą Glinterščik. Gal galėtumėte papasakoti apie ją ir jos literatų būrelį?

Roza atėjo mus mokyti rusų literatūros, kai buvau septintokė Salomeikoje (Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje). Dabar suprantu, kad ji buvo jauna, trisdešimt šešerių metų, moteris, tačiau tada atrodė labai rimta – tamsiais kostiumėliais ir baltomis palaidinėmis, su akiniais ant malonaus, protingų akių veido. Ji tuojau pat pakėlė mūsų mokslų lygį. Kalbėjosi su mumis taip, lyg mes būtume suaugę, visiškai netoleravo vidutiniškumo. Jos parašytas puikus pažymys pakylėdavo – kaip tą kartą, kai ji prieš visą klasę perskaitė mano rašinį apie mano tėvo studijų laikų bičiulį, šviesaus atminimo Zigmuntą Balevičių. Tačiau kitąkart ji parašydavo ką nors triuškinančio – tarkime, „cukruotas vanduo“ po sakiniu rašinyje. Ji įkūrė rusų literatūros būrelį, kai man buvo keturiolika, mano bendraklasė Aldona Murauskaitė taip pat jam priklausė. Skaitėme Mandelštamo, Cvetajevos, Achmatovos, Pasternako ir kitų didžių poetų kūrybą. Jų darbai sovietmečiu beveik nebuvo publikuoti, o išleistieji prieš revoliuciją juodojoje rinkoje kainavo nepaprastai daug.

Vienas iš mūsų svečių buvo jaunas disidentas, aukštas šviesiaplaukis vyriškis su juoda berete, – Tomas Venclova. Jis kalbėjo mums, kad puikiausi Sidabro amžiaus poetai nemirė sava mirtimi lovose, o pražuvo GULAGe, nusižudė ar mirė nuo bado arba depresijos. Jis taip pat pasakė šį tą, kas privertė mane išsižioti iš nuostabos: kad literatūros nebuvo, kol Pasternakas neprisėdo ir neparašė „Daktaro Živagos“. (Knyga buvo apdovanota Nobelio premija, tačiau sovietų valdžia privertė Pasternaką premijos atsisakyti.) Ne per seniausiai priminiau Tomui tą jo kalbą, o jis atsakė: „Ar aš tikrai tai sakiau?“.

Po kurio laiko mūsų klubą panaikino, o Rozai buvo uždrausta dirbti mokyklose dėl antisovietinio jos veiklų pobūdžio. Aš ir toliau pas ją lankydavausi, kai jau studijavau psichologiją Maskvos universitete ir vėliau, iki pat mano išvykimo iš Sovietų Sąjungos. Sykį jai pasiskundžiau, kad negaliu rasti darbo, nors baigiau patį prestižiškiausią universitetą šalyje ir dar retą profesiją. Žinoma, dėl vadinamojo penktojo paragrafo sovietiniame pase – tautybės. Roza, kurios šeima iškentė Stalino valymus, atsakė man: „Žmonės dažnai kaltina aplinkybes dėl gyvenimo nesėkmių, tačiau aplinkybės dažniausiai nėra palankios. Prašau, nesakyk man, kad ieškai darbo, kol neieškai jo kiekvieną dieną!“ Ir aš pradėjau ieškoti.

Toliau skaityti „Poetė A. HALBERSTADT: „Tekstuose privalo glūdėti atskiras pasaulis““

Poeto Tomo Venclovos viešnagė Nacionalinėje bibliotekoje

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi žinomas poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas profesorius Tomas Venclova. Pokalbyje su bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore Jolanta Budriūniene T. Venclova išsakė norą perduoti Nacionalinei bibliotekai šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose esančią jo asmeninės knygų kolekcijos dalį ir taip papildyti bibliotekoje jau esančią daugiau nei dviejų tūkstančių egzempliorių jo kolekciją. Didžiąją numatomo perduoti knygų rinkinio dalį sudarys slavistikos tematikos literatūra: grožinės literatūros tekstų rinkiniai ir žinomų Vakarų pasaulio literatūrologų darbai. Naujoji kolekcijos dalis neabejotinai praturtins ir praplės slavistikos krypties tyrimų lauko perspektyvas, suteiks naujų galimybių pažinti iki šiol mažiau nagrinėtų autorių kūrybą.

Susitikime T. Venclova bibliotekai padovanojo 2018 m. Kinijoje išleistą poezijos rinkinį, kuriame publikuojami poeto eilėraščių vertimai.

T. Venclovą su Nacionaline biblioteka sieja ilgametė bičiulystė, prasidėjusi dar šalies Nepriklausomybės priešaušryje. 2012 m. Nacionalinė biblioteka yra išleidusi Tomo Venclovos bibliografijos rodyklę, o 2016 m. jo publicistikos straipsnių rinkinį „Prarasto orumo beieškant“.