Nacionalinėje bibliotekoje analizuotas 2019 m. lietuvių literatūros pulsas

ais metais lietuvių literatūros lauke pasirodė daugybė naujų knygų.
Skaitytojai gali rinktis iš iki šiol neregėtos autorių, žanrų, stilių ir
literatūros krypčių įvairovės. Nepaisant gausos, kasmet išryškėja vis kitokios
skaitytojų pasirinkimų tendencijos. Gruodžio 3 d. Nacionalinės bibliotekos
Valstybingumo erdvėje vykusioje diskusijoje apie šiuolaikinę lietuvių
literatūrą ir rašytojus buvo svarstoma, koks literatūros pulsas buvo 2019
metais; kokias knygas skaitė profesionalūs skaitytojai ir mėgėjai.

Diskusijos dalyviai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos
dėstytoja, literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius, poetas Antanas Šimkus, rašytojas, vertėjas, humoristas Paulius Ambrazevičius, Vilniaus Valdorfo mokyklos dvyliktokas, knygų tinklaraščio „Knyginis Linas“ autorius Linas Kurtinaitis. Diskusijos moderatorė – Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja
dr. Dalia Cidzikaitė.

Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojos Silvijos Stankevičiūtės tekstą apie renginį rasite čia>>

 

Dainos Opolskaitės „Dienų piramidės“

Atrinko Deimantė Žukauskienė


Dienų piramidės : novelės / Daina Opolskaitė. – Vilnius : Tyto alba, 2019.

Ištrauka iš apsakymo „Grotos“

<…>

Sniegas – lipni sukarpyta juosta už ligoninės lango, kimbanti prie odos, krintantys gipso gurvuolėliai, kurie susiranda vienas kitą ir nedalomai susilieja. Visai kaip miniatiūriniai Alinos batukai, balti ir kieti, apauti jau antrąją jos gyvenimo dieną. Ji glostė tuos gipso batukus ant dukters kojyčių ir netikėdama klausėsi senyvo ortopedo, kuris kalbėjo apie jos dukrą, žiūrėjo į jo rodomas nuotraukas, tamsiai mėlynos rašalo spalvos, kuriose kaip Žemės rutulio išklotinėje bolavo daugybė salų ir pusiasalių, ilgos, ištįsusios įlankos ir sąsiauriai. Jai sakė, kad kažkas tame žemėlapyje negerai, ne viskas savo vietose, bet ji nesugebėjo įsižiūrėti tiek, kad suprastų. Paskui nuavė Alinos batukus ir parodė čiurnas ir blauzdikaulius. Ji išvydo dvi suriestas virpančias galūnes, jos kažkuo priminė užpakalines gulinčio ant nugaros katino letenėles. Paskui vėl apavė tuos pačius gipso batukus ir pasakė, kad pasekmės – galimi motorikos sutrikimai, beje, šokėja ji jau niekad nebus. Senyvo ortopedo antakiuose ji pastebėjo keletą gerokai per ilgų plaukelių, jie stirksojo atsikišę kaip ūsai, o vieno jo nykščio nagas buvo įskilęs, tuo nykščiu jis prilaikė rašiklį sulankstytu galu ir baksnojo jai į salas ir sąsiaurius nuotraukose.  

O dabar, praėjus šitiek metų, ji rankose laikė Pelenės kurpaitę. Pačią tikriausią, nusagstytą blizgančiais žvyneliais ir gausiai nupurkštą sidabrine dulksna, lengvutėliai telpančią į jos šiurkštų delną. Kurpaitės nosis gražiai smailėjo, o kulnelis buvo padarytas iš tikro porceliano. Ja, tarytum vaikas, negalėjai atsidžiaugti. Ji glostė ją pirštais, nedrąsiai lytėjo nusagstytus žvynelius ir akmenėlius, nekantriai laukė tos valandos, kai Alina perkirps kaspiną, atidarys kartoninę dėželę ir pasidės kurpaitę ant savo švelnaus delno. Pagalvojusi apie tą akimirką net suvirpėjo. Paskui Alina pašoks ir ims suktis iš džiaugsmo aplinkui, o jos gražios ir grakščios kojos, nuostabios kojos, judės mažais baleto žingsneliais. Ji tikroji Pelenė, jos mergytė, įvyko stebuklas.


(p. 20-21)

Danutė Kalinauskaitė: „Man Dainos Opolskaitės novelės – be visų kitų jų turtų – protingas sakinys, tiksli frazė, saikas, švara. Šiais skubėjimo laikais, kai svarbiausia kūrinyje yra tapusi istorija, o kalbos valyvumas, stilius – nebe pirmos būtinybės dalykai, jos proza išsiskiria puikiu, išlavintu kalbos pojūčiu ir geru stiliumi.“

Lituanistikos skyriaus vadovas dalyvavo Hélène de Penanros habilitacinio darbo gynime Paryžiuje

Šią savaitę Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovas Dainius Vaitiekūnas vieši Paryžiuje. Pirmadienį Nacionaliniame rytų kalbų ir kultūrų institute dalyvavo šio instituto Lietuvių kalbos sekcijos vadovės docentės Hélène de Penanros habilitacinio darbo „Mikrolingvistika: tarp teorijos ir praktikos“ gynime. Šiame darbe daug vietos skirta lietuvių kalbos lingvistinei analizei. Pasak Dainiaus, buvo įdomu ir smagu, nes lietuvių kalbai buvo skirtas ypatingas akademikų dėmesys, ir ji, be abejonės, susilauks dar daugiau tyrinėtojų dėmesio ateityje.

Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus gruodžio mėnesį organizuojami renginiai

Iki gruodžio 31 d. (bibliotekos darbo valandomis)

Valstybingumo erdvė, II a.

Paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“

Netrukus minėsime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įkūrimo 100-ąsias metines.

Dar XIX amžiuje gyvavusią nacionalinės bibliotekos kūrimo idėją pradėta įgyvendinti 1919 metais: po tam tikro pasirengimo 1919 m. gruodžio 20 d. buvo išleistas Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno, pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. Ši data laikoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos įkūrimo diena.

Valstybingumo erdvėje eksponuojama paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“ skirta bibliotekos vedėjams ir direktoriams. Ekspozicijoje pateikti autentiški dokumentai iš Retų knygų ir rankraščių skyriaus, Periodikos ir Bendrųjų fondų, iš bibliotekoje saugomų knygų kolekcijų, bylos iš bibliotekos archyvo, renginių nuotraukos, surinktos ir išsaugotos buvusių ir esamų bibliotekos darbuotojų. Filmuotą medžiagą – pokalbius su bibliotekos direktoriais Vytautu Gudaičiu ir prof. dr. Renaldu Gudausku – parengė Vilija Baublytė.


Gruodžio 3 d. 17.30 val.

Valstybingumo erdvė, II a.

Diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Šiais metais lietuvių literatūros lauke pasirodė daugybė naujų knygų. Skaitytojai gali rinktis iš iki šiol neregėtos autorių, žanrų, stilių ir literatūros krypčių įvairovės. Nepaisant gausos, kasmet išryškėja vis kitokios skaitytojų pasirinkimų tendencijos, lemiamos teksto meistriškumo, temos aktualumo, siužeto paveikumo ir daugybės kitų tiek individualiomis nuomonėmis, tiek literatūros kritikos terminais pagrįstų vertinimų. Diskusijoje apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir rašytojus bus svarstoma, koks literatūros pulsas buvo 2019 metais, kokias knygas skaitė profesionalūs skaitytojai ir mėgėjai, kurios knygos pateko ar nepateko į „Metų knygos rinkimus“.

Diskusijos dalyviai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, žurnalo „Metai“ vyriausiasis redaktorius, poetas Antanas Šimkus, rašytojas, vertėjas, humoristas Paulius Ambrazevičius, Vilniaus Valdorfo mokyklos dvyliktokas, knygų tinklaraščio „Knyginis Linas“ autorius Linas Kurtinaitis. Diskusijos moderatorė – Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.


Toliau skaityti „Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus gruodžio mėnesį organizuojami renginiai“

Diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Įgavus pagreitį „Metų knygos rinkimams“ ir vis netylant pokalbiams ir svarstymams, kurios knygos verčiausios aukščiausių skaitytojų ir literatūros kritikų įvertinimų, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Toliau skaityti „Diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?““