Ką naujo paskaityti? Poezijos knygos

Parengė Deimantė Žukauskienė


Tamsa yra aštuonkojis : eilėraščiai / Dominykas Norkūnas. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2021]. – 68, [2] p. – Tiražas 400 egz. – ISBN 978-609-480-289-8

Dominykas Norkūnas lietuvių literatūros lauke žinomas kaip talentingas ir vienas produktyviausių jaunųjų vertėjų, verčiantis iš anglų, vokiečių, olandų, latvių, jidiš ir rusų kalbų. Pernai žiemą pasirodė jo debiutinė poezijos knyga „Tamsa yra aštuonkojis“, kuri iš šiuolaikinio lietuvių poezijos konteksto išsiskiria ekspresionistinėmis nuotaikomis, gausiais kultūriniais vaizdiniais, simboliais. Eilėraščiuose itin ryški įtampa tarp šių dienų kultūros ir praeities, tekstai kalba apie būtį ir užmarštį, apie tapatumo paieškas šiuolaikiniame pasaulyje.

Daugiau apie rašytoją ir jo kūrybą galima paskaityti interviu bei recenzijose:

Tomas Vyšniauskas. Raidė tamsos čiuptuvuose > https://www.slinktys.lt/naujienos/raide-tamsos-ciuptuvuose.htmla 

Marius Burokas. Šviesos drugiai ir tamsos aštuonkojai: gal ir lietuviams vertėtų grįžti prie nerėksmingos poezijos? > https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1592666/marius-burokas-sviesos-drugiai-ir-tamsos-astuonkojai-gal-ir-lietuviams-vertetu-grizti-prie-nereksmingos-poezijos

Debiutinę knygą pristatęs Dominykas Norkūnas: „Kūryboje vengiu autobiografiškumo“ >
https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/debiutine-knyga-pristates-dominykas-norkunas-kuryboje-vengiu-autobiografiskumo-286-1635816


Agar : [eilėraščiai] / Mindaugas Milašius-Montė. – [Vilnius] : M. Milašius-Montė, 2021. – 133, [1] p. – Tiražas 300 egz. – ISBN 978-609-475-827-0

Mindaugo Milašiaus-Montės poezijos knygoje gausu avangardinio džiazo, absurdo, ironijos ir tautosakos elementų. Tai gaivališka, muzikos prisodrinta, tačiau švarios, išgrynintos kalbos poezija, kurioje galima pastebėti šamanizmo, burtažodžių intonacijas.

mėnuo kovarnis

musmirės minarete

krankia azaną

(p. 99)

Knygos recenzija:

Tomas Vyšniauskas. Praaugantis gomurį žodis > https://www.menobangos.lt/praaugantis-gomuri-zodis-tomas-vysniauskas/


Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Poezijos knygos“

Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyrius 22-ojoje Vilniaus knygų mugėje

Vasario 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ po pertraukos įvyks Vilniaus knygų mugė. Joje pristatysime knygas, prie kurių rengimo vienaip ar kitaip prisidėjo mūsų skyriaus darbuotojai.  Taip pat pakviesime į akcijos „Metų knygos rinkimai 2021“ nominantų paskelbimą ir pokalbį apie vertėjo vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje.  

VASARIO 24 d. (ketvirtadienis) – Bičiulių diena

16–16.40 val., „Litexpo“, LRT salė 5.1, Vertėjo vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje.

Vertėjo vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje aptars Irena Aleksaitė, Rūta Jonynaitė ir Laimantas Jonušys. Pokalbį moderuos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovas Matas Baltrukevičius. Atsakymų į klausimus apie vertėjo vaidmenį jau kurį laiką  ieškoma Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro pokalbių su vertėjais, Šv. Jeronimo premijos laureatais, cikle (pokalbiai publikuojami interneto dienraštyje Bernardinai.lt). Renginio Knygų mugėje partnerė –  Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga.


Toliau skaityti „Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyrius 22-ojoje Vilniaus knygų mugėje“

Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjai pristatė darbus mokslinėse konferencijose

Metų pabaiga – metas, kai peržvelgiami nuveikti darbai. Džiugu, kad mokslinėse konferencijose galime šalies ir tarptautinei auditorijai pristatyti savo tyrimus, megzti dialogą ir ieškoti sąlyčio taškų, bendradarbiavimo galimybių.


Vaizdas iš Vytauto Smilgevičiaus pranešimo

Lapkričio 30  dieną Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (tiksliau jos „YouTube“ kanale) vyko konferencija „Panevėžio krašto visuomenės organizacijos XIX a. pab. – XX a. pr. ir jų poveikis pilietinės visuomenės formavimosi procesui Lietuvoje“. Prie konferencijos organizavimo prisidėjo ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, organizaciniam komitetui priklausė Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) Lituanistikos skyriaus vadovas dr. Dainius Vaitiekūnas. Šioje konferencijoje pranešimąJAV lietuvių organizacijos Tėvynės mylėtojų draugijos veikla 1896-1910 metais ir reikšmė lietuvių tautai“ perskaitė Lituanistikos skyriaus tyrėjas prof. dr. Juozas Skirius. Konferencijoje su pranešimu „Panevėžio jaunimo organizacijų veiklos atspindžiai jų periodikoje“ taip pat dalyvavo ir Dokumentinio paveldo tyrimų departamentui priklausančio Retų knygų ir rankraščių skyriaus darbuotojas Vytautas Smilgevičius.

Plačiau apie konferenciją>>


Konferencijos akimirka: kalba dr. Milda Kvizikevičiūtė. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Gruodžio 1–3 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Theatrum libri: spauda, skaitymas ir sklaida ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje“, skirta paminėti pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje šimtmetį. Konferencijoje susibūrę tyrėjai iš Europos šalių, Azijos, Jungtinių Amerikos Valstijų skaitė pranešimus ir dalijosi įžvalgomis knygos istorijos tyrimų, skaitmeninės humanitarikos ir kompiuterinės istorijos taikymo temomis, kitais įdomiais atradimais. Net keturis pranešimus skaitė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento tyrėjai: direktorė Jolanta Budriūnienė („Kreivų veidrodžių karalystėje arba neįprasti XX a. vidurio Lietuvos ir lietuviškų knygų keliai“), DPTD Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė („Bibliofilija kaip filantropija. Mato Strašuno kolekcijos keliais“), Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji tyrėja dr. Milda Kvizikevičiūtė („Visi keliai veda į „Filosofiją“: duomenų atvėrimas dokumentinio paveldo tyrimuose“) ir vyriausioji metodininkė-tyrėja Jadvyga Misiūnienė („Grafų Hutten-Czapskių biblioteka Beržėnuose: rekonstrukcijos bandymas“). Per tris dienas vien virtualiai konferenciją stebėjo daugiau nei 350 žmonių iš viso pasaulio.

Plačiau apie konferenciją>>


Skaidrė iš Valdos Budreckaitės pranešimo. Alix de Choiseul-Gouffier publikavo knygų kaip vikontienė de Janzé ir kaip princesė de Faucigny-Lucinge

Gruodžio 2–3 dienomis dvi Lituanistikos skyriaus tyrėjos, dr. Dalia Cidzikaitė ir Valda Budreckaitė, dalyvavo konferencijoje  „Moterų savivokos slenksčiai: XIX amžius–XX amžiaus pirma pusė“. Dr. Cidzikaitė perskaitė pranešimą „Unė Babickaitė-Graičiūnienė-Baye – pirmasis „režisorius-mergina“ Lietuvoje, viena pirmųjų lietuvių meno vadybininkių“.  Dokumentinio paveldo tyrimų departamente ši ryški asmenybė sulaukia nemažai dėmesio:  Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas jos fondas.  Vykdant projektą „Migracija mene ir moksle – migracijos tematikos kolekcijos sukūrimas „Europeanoje“,  Cidzikaitė atrinko įdomius objektus, kad šie, jau suskaitmeninti, taptų prieinami per „Epaveldo“ ir „Europeanos“ platformas. 2019 m. Unė Baye suspindėjo kaip „Europeanos“ rubrikos „Kovas – moterų istorijų mėnuo“ herojė. Budreckaitė perskaitė pranešimą „Pamirštoji Alix: Vilniuje gimusios autorės Alix de Choiseul-Gouffier (1832–1915) pėdsakais“.  Pernai Budreckaitė šią Lietuvoje menkai žinomą asmenybę pristatė žunale „Naujasis Židinys-Aidai“ (2020, Nr. 5) . Pranešime tyrėja pateikė naujos medžiagos: apie aristokratės biografiją, jos namus Paryžiuje,  kuriuos amžininkai prilygindavo muziejui,  turėtą literatūrinį, meninį saloną…  Atsižvelgdama į konferencijos temą,  Budreckaitė taip pat papasakojo, kaip rašytoja matė kitas moteris, kaip ją pačią matė amžininkai.

Plačiau apie konferenciją >>


Prof. dr. Juozo Skiriaus pranešimo akimirka. Organizatorių nuotr.

Gruodžio 7 d., minint 150-ąsias palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo ir 130-ąsias enciklikos „Rerum novarum“ paskelbimo metines, Nacionalinėje bibliotekoje veikiantis Adolfo Damušio demokratijos studijų centras kartu su Lietuvių katalikų mokslo akademija ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir tyrimų klasteriu „Bažnyčios santykiai su valstybe ir visuomene Lietuvoje“ pakvietė visus besidominčiuosius į mokslinę konferenciją „Katalikiškas socialinis mokymas Lietuvoje: istorija ir aktualumas šiandien“. Šioje konferencijoje Lituanistikos skyriaus tyrėjas prof. dr. Skirius savo pranešimu priminė nuo 1961 m. iki šiol veikiančią lietuvių išeivijos labdaros organizaciją „Lietuvių katalikų religinė šalpa“ ir jos materialinę bei kultūrinę paramą Lietuvos katalikų bažnyčiai ir visai Lietuvos visuomenei atkūrus nepriklausomybę.

Plačiau apie konferenciją>>

Sveikiname kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ laureatus!

Parengė Silvija Stankevičiūtė


Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ir viešosiomis bibliotekomis, antrą kartą surengė kūrybiškiausios anotacijos konkursą. Visos Lietuvos ir ne tik skaitytojai buvo kviečiami pristatyti savo mėgstamiausią knygą. Beveik tris mėnesius knygų mylėtojai siuntė kūrybiškus mėgstamiausių knygų pristatymus. Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiesiems ir palaikiusiesiems už originalius darbus, kūrybišką žvilgsnį į tekstą ir meilę knygoms.

Konkursui prasidėjus dar vasaros atostogų įkarštyje, sulaukėme beveik 40 darbų, parašytų esė, eilėraščio, interviu ir kitomis formomis. Anotacijas konkursui siuntė ne tik suaugusieji, bet ir jauni skaitytojai. Jų dėmesį traukė ir lietuvių, ir užsienio autorių darbai, tiek naujausi, tiek klasika tapę grožinės literatūros, kraštotyros, filosofijos ir kitų sričių kūriniai. Į antrą etapą pateko dvylika komisijos aukščiausiai įvertintų darbų iš dviejų amžiaus grupių: iki 15 metų ir nuo 16 metų.

Viso konkurso metu Nacionalinės bibliotekos skaitytojai galėjo susipažinti su įvairių rašytojų pasidalytomis knygų rekomendacijomis, mintimis apie skaitymą ir mėgstamus autorius, pamatyti jų knygų lentynų fragmentus. Svarstymais apie įtraukusias knygas dalijosi Daina Opolskaitė, Ilona Ežerinytė, Julius Keleras, Giedrė Kazlauskaitė, Saulius Vasiliauskas, Akvilina Cicėnaitė-Charles, Antanas Šileika. Internetinėje erdvėje taip pat pasirodė mintys apie knygas, išrinktos iš Algirdo Juliaus Greimo, Alfonso Nykos-Niliūno, Kęstučio Kasparavičiaus interviu, straipsnių, dienoraščių.

Kadangi skaitytojai aktyviai palaikė ne vieną dalyvį, remiantis jų balsais išrinkti net 4 laimėtojai (po du iš kiekvienos kategorijos). Dar du laimėtojus išrinko vertinimo komisija. Džiaugiamės gražia ir turininga draugyste su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, įsteigusia prizus ir atskirą nominaciją už kūrybiškiausią Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje išleistos knygos anotaciją. Specialaus prizo laimėtoją išrinko leidyklos atstovai.

Skelbiame ir sveikiname laureatus.

Toliau skaityti „Sveikiname kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ laureatus!“

Rusnė GEDGAUDAITĖ (11 M.): Danguolės Kandrotienės knygos „Pasaiba ir receptų vagys“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvės darbas

Kategorija IKI 15-os METŲ


Dalyvė atsiuntė tekstą su iliustracija

Toliau skaityti „Rusnė GEDGAUDAITĖ (11 M.): Danguolės Kandrotienės knygos „Pasaiba ir receptų vagys“ anotacija“

Radvilas BUTKUS (10 M.): Vytauto Račicko knygos „Geriausias draugas“ anotacija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kūrybiškiausios anotacijos konkurso „Pasaulis mano knygų lentynoje“ dalyvio darbas

Kategorija IKI 15-os METŲ


Autoriaus knygų lentyna

Aš mėgstu skaityti knygas. Mano vienas mėgstamiausių rašytojų yra Vytautas Račickas. Jo knygos man labai patinka. Esu perskaitęs daug šio rašytojo darbų. Šiandien noriu jums pristatyti Vytauto Račicko kūrinį „Geriausias draugas“. Ši knyga man taip patiko, kad ją skaičiau net kelis kartus.

Pagrindiniai knygos herojai – kaimo bei miesto vaikai: gyvas išdykėlis Vaciukas, geraširdis Adomukas, jų mokytojai, tėvai. Adomukas, miesto vaikas, vasaras praleisdavo kaime pas savo dėdę ir tetą. Ten berniukas atlikdavo įprastus kaimo darbus – melždavo karves ir rinkdavo vištų kiaušinius. Atėjus rudeniui, Adomukas grįždavo į miestą – eidavo į mokyklą, susitikdavo su draugais, kartais iškrėsdavo šunybių. Adomukas buvo geras vaikas, stropiai mokėsi, bet mėgo ir paišdykauti. Kartą, visai netyčia, iškūlė kaimyno langą.

Toliau skaityti „Radvilas BUTKUS (10 M.): Vytauto Račicko knygos „Geriausias draugas“ anotacija“