Tradicijos karantino fone: įteikta Jurgos Ivanauskaitės premija

Vasario 17 d.  jaunai rašytojai Linai Simutytei įteikta Jurgos Ivanauskaitės premija (buvo įprasta premiją įteikti per Vilniaus knygų mugę, tačiau pandemija šiek tiek pakoregavo įprastinį ritmą).  L. Simutytei premija skirta už apsakymų rinkinį „Miesto šventė“. „Nuo pat paauglystės man Jurga buvo svarbi kaip laisva menininkė, kūrėja. Jurgos asmenybė man atrodė nepažabojama, norėjosi ir pačiai išsilaisvinti. Man labai patinka Jurgos ilgi sakiniai, klampumas, metaforiškas kalbėjimas. Rašymas atsirado, siekiant užpildyti tuštumą. Šiandien Pelenų diena – ir pelenai, ir sniegas, viskas labai simboliška. Jos literatūrinė galia tęsiasi“, – kalbėjo L. Simutytė.[1]

Jurgos Ivanauskaitės atminimo formų novatoriškumas atskleidžiamas parodoje „Exegi monumentum: Lietuvos rašytojų įamžinimas“. Joje užsimenama apie tradiciją, susijusią su premijos teikimu: laureatas gauna simbolinį sėkmės drambliuką iš rašytojos sukauptos kolekcijos. Apmaudu, kad parodos dabar neįmanoma apžiūrėti gyvai. Siūlome peržiūrėti videogidą (J. Ivanauskaitei skirta parodos dalis pasirodo nuo apytikriai 07:30 min.)


[1] https://www.vz.lt/laisvalaikis/pomegiai/2021/02/17/paskirta-j-ivanauskaites-premija; https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1346492/ivanauskaites-premija-iteikta-linos-simutytes-knygai-isdrisus-baime-neatsitraukia

Nacionalinė biblioteka prisideda prie Nacionalinės moksleivių akademijos žiemos sesijos

Nacionalinės moksleivių akademijos dalyviai © Mindaugo Meilučio nuotr.

Vasario 17–19 d. vyksta tradicinė Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) žiemos sesija. Dėl šalyje paskelbto karantino šiemet ji persikelia į virtualią erdvę. Septynių sekcijų vadovai paruošė įdomias dalykines biochemijos, chemijos, fizikos, informatikos, ekonomikos, matematikos bei lietuvių filologijos mokslų programas. Jau ne pirmą kartą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrius prisideda prie lietuvių filologijai skirtos dalies įgyvendinimo.

Šį kartą Lietuvių filologijos sekcijoje, kurios veiklose dalyvaus dvi dešimtys gabių mokinių iš visos Lietuvos, dominuos kūrybiškumo tema. Filologams dalykinius užsiėmimus ves Liutauras Degėsys (Vytauto Didžiojo universitetas), Regimantas Tamošaitis (Vilniaus universitetas) ir Vytautas V. Landsbergis. Penktadienį baigiamąją diskusiją apie kūrybiškumą surengs Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus darbuotojos Deimantė Žukauskienė, Valda Budreckaitė ir Silvija Stankevičiūtė, 2020-ųjų pabaigoje ir šių metų pradžioje NMA dalyviams paruošusios kelias nuotolines užduotis.

Toliau skaityti „Nacionalinė biblioteka prisideda prie Nacionalinės moksleivių akademijos žiemos sesijos“

Saulė DANIULAITYTĖ. „Atsitraukimas“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos literatūrinių imitacijų konkurso „Pasimatuok klasiko akinius!“ dalyvės darbas

Pagal Jurgio Savickio novelę „Kova“

Moksleivių kategorija (dalyvės amžius – 18 m.)


Knygos, kuria remiantis rašyta literatūrinė imitacija, nuotrauka

Vitnė – aukšta džiūsna gandro kojomis, vaikščiodavo iškėlusi galvą it povas, didžiuodamasi savimi. Tėvų pavadinta Vitne, nes, tėvui vaiko gimimo belaukiant, seselės leido visą Whitney Houston albumą, kol vyras įsiminė dainas through and through. Jorūnė buvo vidutinybė, o ir vardą tėvai parinko senamadiškai – močiutės garbei.

Vos pabaigusios mokyklą, abi Vilniaus naktiniame klube „Pantera“ suviliojo identiškus dvynius: Mindaugą ir Matą.  Tarp prakaituotų ir uždususių studentų šie išsiskyrė tuo, kad atrodė kaip iš paveiksliuko – jų ryškiai balti dantys blizgėjo, turbūt ten pat „nupoliruoti“, o prakaitas jiems suteikė populiarų „šlapių plaukų“ įvaizdį.

Aplinkiniai stebėjosi kaip Jorūnė, užsidėjusi pusės centimetro storio akinius ir apsirengusi lyg eidama šieno pjauti, patraukė savojo Mato akį. Jie atrodė kaip iš skirtingų planetų. Jei vaikinas priminė taurųjį Neptūną, tai Jorūnė – kraterių išvagotą Mėnulį, kuris kaip tikras palydovas nuo vaikystės sekiojo paskui savąją Žemę – Vitnę.

Kaip bebūtų keista, broliai draugėms pasipiršo vienu metu ir karališkas vestuves, kaip priklauso Mindaugui, atšventė kartu. Abu jautėsi pamišę iš meilės – nešė išrinktąsias, rungdamiesi tiltų skaičiumi. Pasisekė, kad vaikinų bicepsai  buvo ištreniruoti – nebūtų pernešę nei Jorūnės, Mato pyragais lepintos, nei Vitnės, vis mažiau beprimenančios popdaininkę, kurios garbei pavadinta.

Brolių keliai išsiskyrė, baigus universitetą: Matas buvo kiek didesnis romantikas ir svaičiojo apie vaikų drabužių liniją (žmonos pilvelyje gyveno nemenkas „žirnis“) , Mindaugas – apie ką nors panašaus į „Topo centrą“. Šiojo viltims buvo lemta išsipildyti.

Toliau skaityti „Saulė DANIULAITYTĖ. „Atsitraukimas““

Jurgita PAULIUKĖNAITĖ. „Kasdienybė“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos literatūrinių imitacijų konkurso „Pasimatuok klasiko akinius!“ dalyvės darbas

Pagal Henriko Radausko eilėraštį „Dainos gimimas“.

Moksleivių kategorija (dalyvės amžius – 11 m.)


Knygos, kuria remiantis rašyta literatūrinė imitacija, nuotrauka

Neinu aš iš namų, aš laukiu pamokos,
Aš sėdžiu prie kompiuterio ekrano visados.

Ir Teams skambutis jau į pamoką pakviečia,
O pirštai prie klavišų niekaip nesiliečia.

Ir skamba ta pati melodija tyli,
Jau taip giliai įstrigus atminty.

Ir įsijungus aš ekraną sau kartoju,
Kaip išgyvent pandemijos laiku klaikiuoju.

Vėl stringa garsas, taip juk nuolatos,
Kai laukiu aš kasdieną pamokos.


Kalba neredaguota

Emilija KLIMAŠAUSKAITĖ. „Ši žiema“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos literatūrinių imitacijų konkurso „Pasimatuok klasiko akinius!“ dalyvės darbas

Pagal Henriko Radausko eilėraštį „Žiemos darbai“

Suaugusiųjų kategorija


Knygos, kuria remiantis rašyta literatūrinė imitacija, nuotrauka

Žiema girgžda sniegu po kojom
Ir nuskamba vėjo juoku,
Ji vakaru tampa juoduoju
Nubėgančiu sniego taku.

Ji šaldo upes ir kojas
Ir stato besmegenius.
Vaikai jai linksmai pamoja,
O ji jiems atsako snygiu…

Ji švaistosi snaigių kristalais
Ir puošia medžius šerkšnu.
Jos akys – snieguoti ovalai
Pakimba ties juodu skliautu.

Ji sukas pūgoj apgaulės –
Žvaigždės dūžta šviesioj nakty.
Ir be meilės gyvenąs pasaulis
Sušąla žiemos širdy.


Kalba neredaguota

Eimantas RIMKUS. „Po šimtą!“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos literatūrinių imitacijų konkurso „Pasimatuok klasiko akinius!“ dalyvio darbas

Pagal Žemaitės kūrinį  „Dvejos laidotuvės, dveji palaikai“

Suaugusiųjų kategorija


Knygos, kuria remiantis rašyta literatūrinė imitacija, nuotrauka

Vieną žiemos rytą, tropniai pripustytą, viduryje sausio mėnesio, kuomet žemelė dar padengta pusnimis, nes kas naktį spaudžia šalna, o saulelė vos kaitina, pustė ir vėl. Javai, bulbės ir daržai –  viskas seniai nuvalyta, moteriškos ir vyrai triobose žiemavoja. Nuo Advento lig Velykų – pačios strugosios dienos… O ir šaltis toks, kad rytmetį pabudęs pagalvę turi plėšti nuo sienos, nes per naktį prišalo. Laikas jau kelti, o bobos dvi, samagono aną vakarą prilakusios, vis dar pučia į akį. Nori atsikelti – atgal akis merkiasi, širdis salsta, miegas be jokios soties.

Lauke pusto, sninga, vėjas ūžia: tai didžiau, tai vėl mažiau, bet visiškai nesustoja. Tokiu laiku labai maigu miegoti – miegti, miegti ir kaskart daugiau nori. Bet norėk nenorėdamas –  bildin į triobos duris Aldona.

– Dieve saugok, kokia diena! Ar tvanas jau bus, ar pasaulio galas, – kalbėjo moteriškė.

– A! Kad miegojau, tai miegojau, sakyk, Alde, kas buvo? – pabudusi iš miego paklausė Jonienė.

– Gerai pūtei į akį, – tarė kaimynė, – ir aš taip norėjau, bet su tais bieso zakonais ir prikazais savo… Važiavom su gaspadorium į miestą – žaltys žandaras neišleido, sako, karantinas, turit savo krautuvę. Apsisukom su gaspadorium ir grįžom namo, kiaulės ėsti ko neturi, šunes loja… Tiek tatai naujienų, kaimyne, kai žinosi ką – užsuk.

– Agne, lipk iš lovos! – atsiduso Jonienė.

– Aldė buvo, ko norėjo? – paklausė ta.

– Mus uždarė, neišvažiuosim į miestą –  stovi su milinėm žandarai ir nei įleidžia, nei išleidžia…

– Ar pablūdo! Padėk, Dieve…

Toliau skaityti „Eimantas RIMKUS. „Po šimtą!““