Rašytoja Jutta NOAK: „Nuoširdžiausią savo knygų skaitytoją randu tik Lietuvoje“

Rašytoja J. Noak. Asmeninio archyvo nuotr.

Parengė Silvija Stankevičiūtė

Kaune gimusi, tačiau jau kelis dešimtmečius Vokietijoje gyvenanti ir kurianti gydytoja, rašytoja Jutta Noak (tikr. Vaitkienė) nuo Lietuvos neatitolsta. Savo kūrybą leidžia lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis, taip pat dažnai lankosi gimtajame mieste, mielai pristato savo knygas Lietuvos skaitytojams, dalyvauja literatūros vakaruose. Rašytojos kūrybinėje biografijoje – novelių, poezijos knygos, romanai, keletas eseistinių darbų. Jos kūrybai būdingas psichologizmas, poetiškumas, sąlygiškumas, subtiliai įprasminta būtis. Jutta Noak augo dviejų kultūrų – lietuvių ir vokiečių – apsuptyje, sukaupė išskirtinę gyvenimo patirtį, todėl jos kūryboje dažnai šmėžuoja dviejų tėvynių poliai, vienu metu praturtinantys asmenybę, tačiau taip pat supainiojantys identiteto paieškose. Romanu „Raudonos pelytės“ rašytoja atvėrė lietuvių literatūroje mažai tyrinėtą temą – Lietuvos vokiečių likimus bei Antrojo pasaulinio karo padarinius žmonėms, atsidūrusiems svetimose valstybėse, jų pastangas pritapti, išgyventi, susivokti savyje. Koks J. Noak santykis su Lietuva, lietuvių literatūra bei kultūra ir kokia rašytojos laikysena tapatybės paieškose? Kodėl gydytoja pasuko rašytojos keliu? Atsakymai į šiuos ir daugiau klausimų – interviu su J. Noak.

Toliau skaityti „Rašytoja Jutta NOAK: „Nuoširdžiausią savo knygų skaitytoją randu tik Lietuvoje““

Iš tarpukario laikraščių. Jaunystės godos

1924 m. Šiaulių gimnazijos mokiniai ėmėsi laikraščio „Jaunystės godos“ leidybos. Panašu, kad pirmąjį numerį pastebėjo ir gimnazistų humoru maloniai nusistebėjo būsimasis Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, dažnai pasirašinėdavęs tiesiog K .


[Recenzija] / K.. – Rec. leid.: Jaunystės godos. Šiauliai : [Šiaulių gimnazijos meno kuopelės „Varpo“ organizacijos moksleiviai], 1924 // Lietuvos žinios. – ISSN 1822-1637. – 1924,  vas. 9 (Nr. 34), p. 4.

Paminėta Dubingių tilto atidarymo sukaktis

Parengė Rima Dirsytė


Apie 50 km nuo Vilniaus nutolusį Dubingių miestelį garsina Radvilų giminė ir ilgiausias Lietuvos ežeras – Asveja. Ir dar – pirmasis medinis tiltas per ežerą Lietuvoje.


Dubingių tilto atidarymo iškilmės 1934 m.
Nuotr. iš : albumas Molėtai 1918-2018.

Iki tilto pastatymo per Asvejos ežerą grafo Tiškevičiaus rūpesčiu buvo įrengtas keltas  ir keltininko namelis. 1933 m. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona atvykęs į Dubingius negalėjo per ežerą persikelti į miestelį. Ši priežastis bei dubingiečių prašymas lėmė, kad būtų leista pastatyti tiltą. Jau kitais, 1934 metais, birželio 3 d., dalyvaujant Lietuvos prezidentui tiltas buvo iškilmingai atidarytas. Statinys buvo 87 metrų ilgio, 4,5 m pločio ir 15 m aukščio. Tiltą projektavo vienas žymiausių to meto Lietuvos inžinierių Anatolijus Rozenbliumas (1902-1973), o 1995 m. Dubingių tiltas paskelbtas technikos ir istorijos paminklu.


Dubingių tilto atidarymo iškilmės 1934 m.
Nuotr. iš : albumas Molėtai 1918-2018.

Įvykį paminėjo to meto šalies spauda (pirmiausia, neabejotinai, oficiozas „Lietuvos aidas“, kariuomenės žurnalas Karys“ ir kiti.  Minėtų leidinių skaitmeninius vaizdus galima rasti portale  www.epaveldas.lt adresu:  https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003846283 ,  1934, birželio 4 d.; https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003824101, 1934, Nr. 24, p. 466), liko liudininkų (keli jų dar tebegyvena miestelyje) atsiminimų. Iš jų sužinome, kad Prezidentą ir jį lydėjusius vyriausybės narius, spaudos atstovus bei kitus svečius toli už miestelio pasitiko raitelių eskadronas ir atlydėjo iki garbės vartų, išpuoštų gėlių vainikais ir vėliavomis; šalia jų stovėjo staliukas su duona ir druska. Prezidentas, išklausęs gausiai susirinkusiųjų sveikinimus, pasakė kalbą, perkirpo juostą ir perėjęs naująjį tiltą, su palyda pajudėjo miestelio link. Tada bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, miestelio mokykloje suruošti pietūs prezidento garbei. 15 val. aukštieji svečiai išvyko atgal į Kauną.

Toliau skaityti „Paminėta Dubingių tilto atidarymo sukaktis“

Birželio mėnesio renginiai Valstybingumo erdvėje

Birželio 6 d.,  17:30 val.

100 pakilių akimirkų: tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės: knygos pristatymas ir parodos atidarymas

Lietuvos atkūrimo šimtmečio sukakties kontekste įdomu atsigręžti į valstybės kūrimosi pradžią, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai ir pasidomėti tarpukariu, kai, paskelbusi nepriklausomybę, Lietuva galėjo ir norėjo ŠVĘSTI. Pasitelkus senąsias fotografijas su šventinių renginių vaizdais, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatoma kilnojamoji paroda bei leidinys „100 pakilių akimirkų: tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“.

Renginyje dalyvaus parodos ir leidinio sudarytoja Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotoja Rimantė Tamoliūnienė, bus rodoma archyvinė kino kronika „Laisvę švenčianti Lietuva“. Maloniai kviečiame į susitikimą. Jame bus galima įsigyti leidinį.

Paroda Valstybingumo erdvėje bus eksponuojama iki birželio 27 d.


Birželio 10 d. , 17:30 val. Juliaus Sasnausko knygos „Kraujomaiša“ pristatymas

Nacionalinėje bibliotekoje vyks kunigo ir publicisto Juliaus Sasnausko OFM knygos „Kraujomaiša“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius Julius Sasnauskas OFM, poetė, „Šiaurės Atėnų“ vyriausioji redaktorė Giedrė Kazlauskaitė ir dailininkas Mikalojus Vilutis.

Naujoje kunigo J. Sasnausko knygoje tęsiama postilių tradicija, paprastai tariant, Šventojo Rašto eilučių aidas žmonių gyvenime. Bet šie tekstai kiek skiriasi, juose nėra tiesioginio Biblijos ištraukų interpretavimo ir pritaikymo – visa tai tarsi paskandinta kasdienių įvykių ir emocijų sraute, prisiminimų fragmentuose, dvasininko patirties detalėse.

Toliau skaityti „Birželio mėnesio renginiai Valstybingumo erdvėje“