Datos – Lituani(sti)ka

Spalio pirmąjį šeštadienį minima Kūno kultūros ir sporto diena

Interneto svetainėje day.lt „Sakoma: sportas – sveikata. 1934 metų spalio 1 d. pradėjo veikti pirmoji valstybinė sporto institucija – Kūno kultūros rūmai, kurie pradėjo rūpintis ir visos tautos kūno kultūra, skiepijo mintį, jog svarbiausia – sveika ir išauklėta tauta. LR Seimo sprendimu, ši diena į atmintinų datų sąrašą įtraukta 2008 m., o Kūno kultūros ir sporto dienai paminėti skirtas pirmasis spalio šeštadienis“.

Šia proga pasidairėme po Lietuvos kultūros paveldo svetainę – epaveldas.lt, kuriame aptikome įdomių, aktualių leidinių šia tema, siūlome juos pasklaidyti:

Mokslas, sveikata ir kultura / parašė Antanas Bridis. – 1908. – 31 p.

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1R0000014574

Jėga ir grožis / redaguoja Jonas Dagelis (J. Dagelis). – 1923-1928

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000764790

Fizinis lavinimas ir jo tikslai / St. Šalkauskis. – 1928

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/SAVB/C150000372337

Kūno kultūra ir sveikata / Kūno kultūros rūmai. – 1933-1934

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB010D97D1

Fiziškas auklėjimas / redaktorius Antanas Jurgelionis. – 1931-1940

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000707042

Taip pat daug periodinių leidinių, skirtų sportui:

Sportas / redaguoja Joana Šulginienė. – 1923-1928

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10000163613

Iliustruotasis sportas / redaktorius leidėjas Stasys Matulevičius. – 1929

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000726736

Sporto menturys / redaguoja Joana Šulgienė; atsakomasis redaktorius Valdemaras Gulmanas. – 1925-1927

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000856591

Stadionas / [red.] Antanas Brazauskas. – 1936

https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000858265

Rugpjūčio 12 d. gimė Birutė Pūkelevičiūtė

Parengė Deimantė Žukauskienė

Birutė Pūkelevičiūtė (1923–2004) gimė ir augo Kaune, ten ir debiutavo kaip aktorė. 1944 m., gresiant sovietų okupacijai, kaip ir nemaža dalis Lietuvos intelektualų, rašytojų bei menininkų, pasitraukė į Vokietiją, o Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, emigravo į Kanadą. Monrealyje B. Pūkelevičiūtė subūrė lietuvių teatro trupę ir parašė pirmąją poezijos knygą „Metugės“. 1965 m. persikėlė į JAV ir įsitvirtino kaip romanistė, tačiau teatrinės veiklos nenutraukė[1]. Literatūrologės Birutė Ciplijauskaitės žodžiais: „Nuo pat pirmojo eilėraščių rinkinio („Metūgės“, 1952) pasirodymo Pūkelevičiūtė išsiskyrė ryškiu originalumu ir iki tol neįprastu meilės temos pateikimu iš šiuolaikinės moters perspektyvos.“ [2] 1998 m. rašytoja grįžo į Lietuvą. Autorės kūryba apdovanota ne viena literatūrine premija išeivijoje, išversta į įvairias kalbas. B. Pūkelevičiūtė interviu literatūros kritikui Ričardui Pakalniškiui yra sakiusi: „Talentas yra duotybė; jo padidinti neįmanoma. Tačiau tik darbas padeda atsiskleisti duotybės pilnatvei ir ištesėti sau duotus pažadus: apiplaukti visą savo pasaulį, aplankyti visas savo valdas, apsėti visą savo žemę.“ [3]

Epaveldas.lt galima rasti įskaitytų rašytojos eilėraščių, nuotraukų, romaną „Aštuoni lapai“ bei poezijos rinktinę „Metūgės“.

Toliau skaityti

1921 m. birželio 5 d. gimė Vytautas Mačernis

Parengė Silvija Stankevičiūtė

Herškė Leibovičius. Nuotrauka. Vytautas Mačernis. 1939. Maironio lietuvių literatūros muziejus

1921 m. birželio 5 d. gimė jauniausias lietuvių literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vienas reikšmingiausių savo kartos poetų Vytautas Mačernis. Poetas pagarsėjo intelektualia, vidinės egzistencijos nerimą išreiškiančia kūryba. V. Mačernio poezijoje, subrendusioje didžiųjų istorinių kataklizmų, permainų laiku nebuvo eilėraščių, programuojančių konkrečius tautos veiksmus. Pasak literatūrologo Vytauto Kubiliaus, jo poetinėje leksikoje nebuvo politinių ar socialinių kategorijų, tribūnišku tonu bloškiamų kaip komandos[1]. V. Mačernio kūryba – didelių vertybių, gyvenimo prasmės ieškančios, besikankinančios, abejojančios ir vėl nušvintančios sielos istorija.

Toliau skaityti

Artėjant Žemaitės 175-osioms gimimo metinėms

Rašytoja Žemaitė su globėjais A. ir A. Bulotomis. Maironio lietuvių literatūros muziejus

1845 m. smulkiųjų bajorų šeimoje Bukantiškės palivarke (dabar Plungės raj.) gimė būsimoji rašytoja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė Žemaitė. Artėjant rašytojos 175-osioms gimimo metinėms, kviečiame pasklaidyti jos gausų, turtingą, įdomų kūrybinį palikimą virtualiai, Epavelde:

Toliau skaityti

Rašytojos Renatos Šerelytės sukakčiai

*R. Šerelytė per K. Bradūno knygos „Kertinė paraštė“ pristatymą Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, 2018 m.*

Šiandien penkiasdešimtmetį švenčia prozininkė, eseistė, dramaturgė, literatūros kritikė Renata Šerelytė. Sveikiname!!! Jeigu namuose neturite R. Šerelytės knygų, kelias rasite Epavelde:

Prakeiktas kardas / Renata Šerelytė. – 1997: https://bit.ly/2WN1UHx
Ledynmečio žvaigždės / Renata Šerelytė. – 1999: https://bit.ly/2WjlhJu
Krakatukų pievelė / Renata Šerelytė. – 2007: https://bit.ly/3clW6vf

Taip pat siūlome atkreipti dėmesį į mūsų bičiulių, mėnraščio „Metai“, publikuotą interviu. Rašytoją Renatą Šerelytę kalbina Daina Opolskaitė:

Gyvenimas – keistas ir pribloškiantis, jo nebūtina užrašinėti. Kartais svarbiau tiesiog gyventi, savo laikinumą, pasaulio laikinumą ir meno laikinumą suvokti ne kaip bausmę, o kaip malonę. Mano mylimas C. S. Lewisas knygoje „Didžiosios skyrybos“ pavaizdavo du menininkus, susitikusius dangaus prieangyje, – vienas iš jų buvo visiškai ramus ir jam net juoką kėlė tai, kad jo kūrinių žemėje jau niekas neprisimena, o antrasis su tuo negalėjo susitaikyti ir grįžo atgal, į pasaulį, kad primintų visiems apie save. Taigi, dėl kūrybos jis atsisakė dangaus.
O juk kūryba nėra dangus. Tai tik būdas išreikšti nepasotinamą tobulybės ilgesį, o kadangi tobulybės pasiekti neįmanoma, tai, vadinasi, mes ne tik visą laiką alkstame, bet ir išeiname alkani.
R. Šerelytė. Iš interviu „Nepasotinamas tobulumo ilgesys“ >>

Apie du alegorinius piešinius „Šešupės bangose“

Pastebėjo Arida Riaubienė

1925–1928 m. knygų leidimo ir platinimo bendrovė „Dirva“ Marijampolėje leido savaitraštį „Šešupės bangos“. Periodiniame leidinyje buvo rašoma krašto socialinio, kultūrinio gyvenimo klausimais, informuojama apie tarptautinę padėtį, primenami Lietuvai nusipelnę žmonės, spausdinami grožinės literatūros kūriniai. 1925 m. laikraštis, reaguodamas į kai kurių Lietuvoje leidžiamų periodinių leidinių redaktorių sulaikymus, savo puslapiuose spausdino piešinėlius su trumpais juos paaiškinančiais tekstais. Pirmajame piešinėlyje matomas vyro veidas už grotų vaizdavo sulaikytą „Šiaulių naujienų“ (1923–1928) redaktorių Leoną Vitkauską, kuris laikraštį redagavo 1924–1925 m. Apie Leoną Vitkauską buvo sakoma, kad jis „<…> spausdino drąsiai, atvirai ir tiesiai, kas tik jo plunksnai pasipynė <…>“.

1925 m. rudenį už valdžią kritikuojančius tekstus policija suėmė „Lietuvos žinių“ (1922–1940) redaktorę Feliciją Bortkevičienę. Dėl šios priežasties viename iš „Šešupės bangose“ spausdinamų piešinėlių buvo pavaizduotas moters veidas už kalėjimo grotų. „Šešupės bangų“ redakcija rašė, kad simbolinis piešinėlis vaizduoja ne suimtą redaktorę, o Lietuvos laisvę ir spaudą kalėjime. Feliciją Bortkevičienę šis laikraštis vadino „spaudos laisvės pioniere“.

Tiesa, ir pats savaitraštis „Šešupės bangos“ dėl cenzūros buvo uždarytas 1928 m.