Kuo Vilniui svarbus kovo mėnuo?

Parengė Rima Dirsytė


1387 metų kovo 22 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Merkinėje pasirašė privilegiją, pagal kurią Vilniaus miestui buvo suteikta Magdeburgo teisė. Magdeburgo teisės pagrindą sudarė garsusis XIII a. pr. vokiečių paprotinės teisės rinkinys, žinomas ,,Saksų veidrodžio“ pavadinimu. Per kelis šimtmečius Magdeburgo teisę gavo tūkstančiai miestų Europos valstybėse, o XIV a. pab. Magdeburgo teisė paplito ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Magdeburgo teisė suteikė galimybę miestui turėti savivaldą, t.y.  nepriklausomumą nuo valdovo, bažnytinės hierarchijos ir galingų feodalų. Savivaldos institucijos buvo vaitas, miesto taryba (ją sudarė iki gyvos galvos iš miestiečių renkami burmistrai ir tarėjai) ir suolininkų teismas. Aukščiausią miesto valdžios pareigūną – vaitą skirdavo valdovas (privačiuose miestuose – savininkas). Taigi, vaitas buvo didžiojo kunigaikščio vietininkas mieste, jis pirmininkavo per miesto tarybos posėdžius, jam priklausė baudžiamųjų bylų teismas. Miesto taryba skelbdavo miesto vidaus gyvenimo nuostatus, turėjo vykdomąją valdžią, nagrinėjo dalį miestiečių bylų. Miestų savivaldos institucijų rezidencija būdavo rotušė.

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero privilegija, kuria Vilniaus raštininkas Juozas Piotrovičius skiriamas Vilniaus miesto vaitu vietoje mirusio Tomo Bildziukevičiaus. Varšuva, 1649 m. gruodžio 3 d.

Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomoje Pergamentų kolekcijoje (F101) yra ne vienas su Vilniaus miestu susijęs dokumentas. Šiame tekste pristatome dvi Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos (1609–1672) privilegijas, kuriomis skiriami Vilniaus miesto vaitai – 1649 m. miesto tarybos raštininkas Juozapas Piotrovičius (?–1659 ar 1662?) skiriamas Vilniaus miesto vaitu vietoje mirusio Tomo Bildziukevičiaus  (F101–70), o 1667 m. po Stepono Karolio Bylinskio mirties vaitu paskirtas LDK sekretorius ir Vilniaus burmistras Povilas Boima (~1610–680) (F101–78).  Raštuose pažymėti patvirtinto vaito nuopelnai ir nurodomi jo įgaliojimai. Abu dokumentai rašyti pergamente lotynų kalba, patvirtinti LDK didžiuoju antspaudu, patalpintu metalinėje dėžutėje ir pritvirtinti prie pergamento. 1997 m. Dokumentų konservavimo ir restauravimo centre pergamentus restauravo  D. Veselauskienė ir S. Sprindienė.

Toliau skaityti „Kuo Vilniui svarbus kovo mėnuo?“

Tomo Hobso „Leviatanas“: Viliaus Dranseikos paskaita ir leidinio ekspozicija

Minėdami 430-ąsias žymaus anglų mąstytojo T. Hobso (Thomas Hobbes, 1588–1679) gimimo metines, balandžio 5 dieną 17. 30 val. kviečiame į filosofo Viliaus Dranseikos (Vilniaus universitetas) paskaitą „Tomas Hobsas ir jo „Leviatanas“ Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Didžiuojamės, kad Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių fonduose saugomas originalus vieno žymiausių politinės filosofijos veikalų leidimas: 1651 metais Londone išleistas „Leviatanas, arba Bažnytinės ir pasaulietinės valstybės medžiaga, forma ir valdžia“ („Leviathan or the Matter, Forme and Power of a Commonwealth Ecclesiasticall and Civil“). Kolegų kruopščiai restauruotas, leidinys balandžio 3–8 dienomis bus eksponuojamas Valstybingumo erdvėje. Toliau skaityti „Tomo Hobso „Leviatanas“: Viliaus Dranseikos paskaita ir leidinio ekspozicija“

Lietuvos ir Prancūzijos poetas, filosofas, diplomatas ir pranašas Oskaras Milašius

Parengė Vaclava Filipovič


Ex libris Oskaras Milašius. In memoriam Lietuvos rašytojai. / P. Šiaučiūnas. – 1988

Šiemet  sukanka 140 metų nuo žymaus Prancūzijos ir Lietuvos elitinės kultūros atstovo, poeto, filosofo ir Lietuvos diplomato Oskaro Milašiaus gimimo (1877 05 28 – 1939 03 02).

Gimė Čerėjos dvare (dab. Baltarusijos teritorija), Lietuvos bajorų palikuonių šeimoje. 1889 m. išvažiavo mokytis  į Paryžių. Baigęs Žonsono de Saji licėjų studijavo Rytų kalbas. Jis laisvai kalbėjo anglų, vokiečių, italų, ispanų, rusų ir lenkų kalbomis, mokėjo baskų, skaitė lotyniškai ir hebrajiškai.  Jo šnekamoji ir rašytinė prancūzų kalba prilygo XVIII a. prancūzų enciklopedistų kalbai. O. Milašius, nors nemokėjo lietuviškai, tapatino save su lietuvių tauta. Lietuvių kalbą išmoko tarpukariu  –  lankydamasis Lietuvoje. Visą sąmoningą gyvenimą jis pabrėždavo būtent lietuviškąją tapatybę ir ne tik kaip literatas, bet ir kaip lietuvių diplomatas. Toliau skaityti „Lietuvos ir Prancūzijos poetas, filosofas, diplomatas ir pranašas Oskaras Milašius“

Lietuvos katalikų bažnyčios kronika užsienyje

2017-ieji žymi Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos 45 metų sukaktį. LKB kronika – pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972-1989 m. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. LKB kronika pirmiausia asocijuojasi su Lietuva, tačiau  tarnavo kaip svarbus informacijos apie įvykius Lietuvoje šaltinis Vakarams, leidimo metais buvo verčiama į pagrindines užsienio kalbas. Siūlome pasižvalgyti, kas saugoma Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fonduose.


Angliškai


Chronicle of the Catholic Church in Lithuania
. – No. 1 (1972)-no. 79 (1988). – Brooklyn : The Lithuanian Roman Catholic Priests’ League of America, 1972-1988


Įvairaus dažnumo. – Tekstas angl.. – Aprašyta iš nepilnų komplektų. – Išleid. vieta: New York

ISSN 0197-0348

The Chronicle of the Catholic Church in Lithuania : underground journal of human rights violations / translated and edited by Nijolė Gražulis. – Chicago, Ill. :

Loyola University Press : Society for the Publication of the Chronicle of the Catholic Church, 1981-1989. – 6 t.. – Kita laida: Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika. Chicago, Ill., 1974-1997. ISSN 1052-1771
Vol. 1, Nos. 1-9, 1972-74 / with an introduction by V. Stanley Vardys. – 1981. – xlii, 457 p. : žml.. – R-klė: p. 415-457

Vol. 6, Nos. 40-49, 1979-81 / with an introduction by J. Cardinal Bernardin. – 1989. – XXII, [1], 678 p. : iliustr., žml.. – R-klė: p. 615-678 Toliau skaityti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika užsienyje“

Antano Vaičiulaičio kūrybos populiarinimo konkursas

 

Rašytojas Antanas Vaičiulaitis / Antanas Vaičiulaitis. – 1938.06.30-

Antano Vaičiulaičio šeima – Danutė Vaičiulaitytė-Nourse, Aldona Vaičiulaitytė-DeBold, Joana Vaičiulaitytė-Buivys – siekdama populiarinti Antano Vaičiulaičio atmintį ir kūrybą, paremti universitetines studijas ir mokslinius tyrimus apie A. Vaičiulaitį, kviečia visų Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų pirmosios ir antrosios pakopų studijų studentus teikti vienkartinėms premijoms gauti baigiamuosius darbus, skirtus Antano Vaičiulaičio gyvenimui, kūrybai ir atminimui.

Konkurse gali dalyvauti studentai, tyrinėjantys Antano Vaičiulaičio gyvenimą ir kūrybą bei tyrimo rezultatus pristatę: baigiamajame darbe, moksliniame straipsnyje, respublikinės ar tarptautinės konferencijos pranešime, seminare, kultūriniame renginyje. Toliau skaityti „Antano Vaičiulaičio kūrybos populiarinimo konkursas“

Dokumentinio filmo „Kazys Bradūnas“ peržiūra

Sausio 27 dieną, penktadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į renginį, skirtą poeto, publicisto, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kazio Bradūno gimimo 100-mečiui paminėti. Renginio metu bus parodytas 1992 metais Algimanto Kezio ir Arvydo Reneckio skurtas dokumentinis filmas apie Bradūną (Čikaga: Budrio lietuvių fotoarchyvas). Reginyje dalyvaus ir prisiminimais pasidalins poeto dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė.

Renginio vieta – LNB Kino salė (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.

Numatoma renginio trukmė – 1,5 val.

K. Bradūnas „Draugo“ redakcijoje. Iš leidinio „Kazys Bradūnas.  Archyvai“ (Maironio lietuvių literatūros muziejus, 2016).