K. SABALIAUSKAITĖ: literatūra suklesti santykyje su pasauliu, o ne su kaimyno gryčios tvora

Pauliaus Gasiūno nuotr.

Rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės pavardę Lietuvoje žino visi, kurie pastaruosius 10 metų bent truputį domėjosi literatūros naujienomis. Vilniaus knygų mugėje susitikimai su autore sutraukia minias, prie tetralogijos „Silva rerum“ dalių bibliotekose nusidriekdavo neįprastai ilgos eilės. K. Sabaliauskaitės kūrybos gerbėjai jau laukia rugpjūtį išeisiančio romano „Petro imperatorė“, kuriame pasakojama apie lietuvės bajorės Martos Skowrońskos – caro Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I – gyvenimą. Vis dėlto Lietuvos viešojoje erdvėje primirštama, kad istorinių romanų autorė jau senokai gyvena toli nuo buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių.

Šie metai Seimo paskelbti Pasaulio lietuvių metais, pavasarį Vilniuje įvyko pirmasis pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas. Jūs nuo 2002 m. gyvenate Londone. Ar save laikote diasporos lietuve?

Ne. Ir kiti, matyt, „diasporos lietuve“ manęs nelaiko, nes jokių kvietimų į pasaulio lietuvių renginius ar šį rašytojų suvažiavimą nesu sulaukusi. Arba nesu valdžios numylėtinė, arba priežastis paprasta – nė kiek nesu atitrūkusi nuo Lietuvos: ir mano visa kūryba ir Lietuvai ir apie Lietuvą, ir į kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą esu įaugusi. Kur nedalyvauju – tai kažkokiuose išeivių lietuvių klubuose, bet tai nėra kažkoks sąmoningas ignoravimas: tiesiog su žmonėmis bendrauju dėl jų savybių, o ne tautybių.

Toliau skaityti „K. SABALIAUSKAITĖ: literatūra suklesti santykyje su pasauliu, o ne su kaimyno gryčios tvora“

Lituanistikos skyriaus darbuotojų tekstai žurnale „Tarp knygų“

Naujausiame žurnalo „Tarp knygų“ numeryje (2019, Nr. 6) Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus tyrėja Silvija Stankevičiūtė apžvelgia antologiją „Egzodika“, išleistą Vilniuje įvykusio pirmojo Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimo proga. Lituanistikos skyriaus vadovas Dainius Vaitiekūnas prisimena pavasarinį apsilankymą Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje. Numeryje rasite ir daugiau lituanistinio pobūdžio tekstų:

Poetas ir vertėjas, 2019 m. „Poezijos pavasario“ laureatas Marius Burokas pasakoja apie skaitymo įpročius šiandien ir vaikystėje, poeziją, regionų bibliotekas ir Nacionalinę biblioteką, kurioje dirbo jo mama.

Laimutė Adomavičienė pateikia mažiau žinomų faktų apie rašytojo Algirdo Landsbergio (1924–2004) gyvenimą, veiklą ir kūrybą. Birželio 23 d. jam būtų sukakę 95 metai.

Loreta Skinkienė ir Vaiva Markevičiūtė apžvelgia Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos vardo istoriją, pristato P. Kriaučiūno asmenybę, šio šviesuolio atminimo įamžinimą.

Plačiau apie numerį >>

Nacionalinės bibliotekos LR diplomatinių atstovybių kultūros atašė archyve – nauji dokumentai iš Italijos

Čia matote tik dalelę iš to, ką Nacionalinei bibliotekai perdavė buvusi Lietuvos Respublikos kultūros atašė Italijoje Julija Reklaitė. Nacionalinė biblioteka pastaraisiais metais vis aktyviau plėtoja kultūrinės diplomatijos veiklas. Viena iš svarbių jos veiklos sričių – užsienyje sukurto lituanistinio paveldo ir mūsų šalies kultūrinės raiškos ženklus pasaulyje atspindinčių artefaktų kaupimas. 

Plačiau apie naujuosius dokumentus iš Italijos: http://bit.ly/2RptIyB

Rašytojo ir diplomato Luiso Francisco Martínezo Monteso knygos „Spain, a Global History“ pristatymas.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks rašytojo ir diplomato Luiso Francisco Martínezo Monteso neseniai ispanų bei anglų kalbomis išleistos knygos „Spain, a Global History“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius ir istorikas dr. Artūras Vasiliauskas. Renginį moderuos Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje ambasadorius José María Roblesas Fraga. Diskusija-pristatymas vyks anglų kalba.

Toliau skaityti „Rašytojo ir diplomato Luiso Francisco Martínezo Monteso knygos „Spain, a Global History“ pristatymas.“

Kultūros diplomatės Vidos Gražienės archyvas liudys lietuviškus pėdsakus Prancūzijoje

Vida Gražienė, buvusi Lietuvos Respublikos kultūros atašė Prancūzijoje, perdavė Lietuvos nacionalinei  Martyno Mažvydo bibliotekai savo 2014–2018 m. kadencijos metu sukauptą archyvą, kuris atskleidžia įvairius Lietuvos ir Prancūzijos kultūrinių ryšių aspektus, Lietuvos ambasados Prancūzijoje iniciatyvas pristatant ir populiarinant Lietuvos kultūrą Prancūzijoje, dinamišką atašė veiklos kontekstą. Archyve – V. Gražienės surengtų kultūrinių renginių ambasadoje ir už jos ribų nuotraukos, ataskaitos, su Lietuva susijusių parodų, koncertų ir kitokių renginių Prancūzijoje katalogai, programėlės bei atsiliepimai apie šiuos renginius vietos spaudoje, susirašinėjimas derinant už  kultūrą atsakingų pareigūnų ir menininkų iš Lietuvos vizitų detales, susirašinėjimas su Prancūzijos kultūros institucijomis dėl renginių ir kitų bendrų veiksmų siekiant kuo veiksmingiau pristatyti Lietuvos kultūrą šioje šalyje.            

Toliau skaityti „Kultūros diplomatės Vidos Gražienės archyvas liudys lietuviškus pėdsakus Prancūzijoje“

Būti pasaulio lietuviu ir rašytoju

Gegužės 5–7 d. Vilniuje vyko pirmasis pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, kurio dalyviai trumpai apsilankė ir pas mus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Valstybingumo erdvėje, kurios veiklas kuruoja DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojai,  specialiai surengta suvažiavime dalyvavusių autorių kūrinių paroda. Rašytojai maloniai nustebo netikėtai pamatę savo darbus. „Nacionalinė biblioteka yra išskirtinė vieta, kurioje sistemingai kaupiame, renkame, fiksuojame lietuvių autorių knygas, išleistas užsienyje“, – pabrėžė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė.  

Kristina Dryža apžiūri knygų ekspoziciją Valstybingumo erdvėje

Per susitikimą Nacionalinei bibliotekai buvo padovanota specialiai šiam suvažiavimui parengta pasaulio lietuvių rašytojų antologija „Egzodika“. Antologiją rengė VDU Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Loreta Mačianskaitė, LLTI doktorantas Saulius Vasiliauskas.

 „Būti lietuviu – ne vien lemtis, bet ir apsisprendimas. <…> Nenorime žiūrėti į juos ir jas [Pasaulio lietuvių rašytojus] kaip į egzotiškus kitus, kaip ir nenorime laikyti jų nei „tremtiniais“, nei egzilais“, [1]– elegantiškoje įžangoje rašo antologijos sudarytojai. Iš viso į „Egzodiką“ atrinkti 35 už Lietuvos ribų gyvenantys rašytojai. „Į antologiją įėjo ir vaikų literatūra, ir pjesės, ir prozinės miniatūros. „Egzodikoje“ galima rasti ir jau žinomų vardų, tokių kaip Antanas Šileika, Dalia Staponkutė ir pan. Bet yra ir tokių rašytojų, kurie nežinomi arba ilgai neberašo“, – per antologijos pristatymą Rašytojų klube sakė S. Vasiliauskas.[2]

Toliau skaityti „Būti pasaulio lietuviu ir rašytoju“