Ką naujo paskaityti? Publicistika, dokumentika ir kita

„Mes išsigydėmė verstinės literatūros prioriteto prieš savo literatūrą ligą“, – per vieną renginį Nacionalinėje bibliotekoje konstatavo Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė  Lolita Varanavičienė.  Pasak jos, maždaug 2000 m. Lietuvoje visi skaitė vertimus, o dabar – su leidėjų ir bibliotekų pagalba – lietuvių autorių grožinės ir negrožinės knygos populiarios, dėl jų leidyklos konkuruoja tarpusavyje.

Ankstesniuose tinklaraščio įrašuose pristatėme per antrąjį šių metų ketvirtį Nacionalinę biblioteką pasiekusias lietuvių autorių poezijos ir prozos knygas. Jeigu dairotės eseistikos, dienoraščių, atsiminimų, knygų apie Lietuvos istoriją bei kultūrą, siūlome užmesti akį į šią apžvalgą. Knygų nesiekta išvardyti pagal vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti. Čia pateko ir akademinės knygos, kurios gali sudominti platesnę skaitytojų auditoriją, ir populiarioji literatūra.


Kino operatorius Audrius Kemežys: akimirksnis spalvoms suderinti / Giedrė Beinoriūtė. – [Biruliškės, Kauno r.] : [Kopa] ; Vilnius [i.e. Karaliūnai, Trakų r.] : Monoklis, 2022. – 336 p. : iliustr., portr.. – Tiražas 700 egz.. – ISBN 978-609-8234-26-8

Kino operatorius Audrius Kemežys (1973–2018) nufilmavo daugiau kaip 50 vaidybinių ir dokumentinių filmų, dirbo drauge su Giedre Beinoriūte, Arūnu Mateliu, Giedre Žičkyte ir daugeliu kitų žymių režisierių.

„Viskas prasidėjo nuo Kemežio istorijų, pasakotų ne tik jo paties, bet ir kitų apie jį. Kino lauke tos smagios, netikėtos, beprotiškos istorijos sklandė nuo tada, kai Audrius pradėjo dirbti. Ne kartą esu pagalvojusi, kad kada nors mūsų senatvėje tas istorijas būtinai reikės užrašyti. Susiklostė taip, kaip susiklostė. Audriaus gedulingus pietus prisimenu kaip vakarėlį, kur visi nesustodami pasakojo istorijas, o aš bėgiojau nuo vienos grupelės prie kitos, kad kuo daugiau jų išgirsčiau. Rodos, tada pusiau garsiai ir pasižadėjau visas jas kokia nors forma užfiksuoti. Maniau, užrašysiu ir pasidalinsiu draugų rate. Bėgant laikui supratau, kad tos istorijos patikti gali ir tiems, kurie Audriaus visai nepažinojo“, – sako knygos idėjos ir pokalbių autorė G. Beinoriūtė. 

Plačiau apie knygą: https://www.bernardinai.lt/kino-operatorius-audrius-kemezys-akimirksnis-spalvoms-suderinti-knyga-tarsi-filmavimo-aiksteles-surmulys/


Viskas bus gerai : reminiscencijos / Irena Litvinaitė-Avyžienė. – Vilnius : Homo liber, 2022. – 383, [1] p. : iliustr.. –ISBN 978-609-446-268-9

Rašytojo J. Avyžiaus 100-mečio minėjimas. Daugiau nuotraukų >>

100-osios gimimo metinės – gera proga prisiminti rašytoją Joną Avyžių bei jo kūrybos kelią. Gegužę Nacionalinėje bibliotekoje pristatyta šios sukakties proga išleista rašytojo žmonos Irenos Litvinaitės-Avyžienės prisiminimų knyga „Viskas bus gerai“. „Prisiminimų knygoje „Viskas bus gerai“ rašau apie Joną Avyžių ir pažinotas to meto iškilias menines asmenybes, palikusias reikšmingą pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje (režisierius Juozas Miltinis, menotyros daktarė profesorė Jadvyga Čiurlionytė, rašytojai Mykolas Sluckis, Jonas Mikelinskas, Algimantas Baltakis, operos solistai Nijolė Ambrazaitytė, Gražina Apanavičiūtė, Virgilijus Noreika, dirigentas Saulius Sondeckis, aktoriai Henrikas Kurauskas, Eugenija Šulgaitė, Gediminas Karka, Donatas Banionis ir kt.). Kaip žurnalistei teko kalbinti rašytoją Astridą Lindgren, režisierius Andžejų Vaidą, Akirą Kurosavą, Stenlį Kramerį“, – taip knygos turinį apibrėžia J. Litvinaitė-Avyžienė. Išsamų straipsnį apie knygos pristatymą rasite „Vorutoje“: https://www.voruta.lt/nacionalineje-m-mazvydo-bibliotekoje-paminetas-jono-avyziaus-100-metis/

Per antrąjį metų ketvirtį Nacionalinę biblioteką pasiekė ir dar viena knyga, skirta J. Avyžiaus atminimui, – leidyklos „Žuvėdra“ direktoriaus Stasio Lipskio sudaryta „Jonui Avyžiui – 100 : mintys, posmai, vaizdai“ (Vilnius : Žuvėdra, 2022). Daugiau informacijos apie patarąją knygą rasite Lietuvos žurnalistų sąjungos svetainėje: http://www.lzs.lt/lt/naujienos/sukaktys_jubiliejai/rasytojas_visuomenes_veikejas_tauri_asmenybe._minint_jono_avyziaus_100-asias_gimimo_metines.html


1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo / Rolandas Maskoliūnas. – Vilnius : Vaga, 2022. – 238, [2] p. : iliustr.. –Tiražas 1300 egz.. – ISBN 978-5-415-02641-8 (įr.)

Per knygos pristatymą Mato Baltrukevičiaus paklaustas apie įkvėpimo šaltinius, Rolandas Maskoliūnas pasakojo, kad jam patiko Floriano Illieso knyga „1913. Ką būtinai norėjau dar papasakoti“. Kai jis šią knygą perskaitė, Kaunas jau ruošėsi tapti Europos kultūros sostine. R. Maskoliūnas nutarė pažiūrėti, kas Kaune ir Lietuvoje vyko prieš šimtą metų – tiek politikoje. tiek kultūroje. Juk prieš šimtą metų būtent šiame mieste telkėsi Lietuvos meno kūrėjai. Autorių pradžiugino tai, kad daug medžiagos suskaitmeninta (pvz., Epavelde), dėl to daug nuveikti pavyko per karantiną, kai bibliotekos buvo uždarytos. Su knyga susipažinti kviečia Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras.

Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Publicistika, dokumentika ir kita“

Ką naujo paskaityti? Romanai, apysakos, novelės…

Prieš savaitę pristatėme pastaraisiais mėnesiais Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pasiekusias naujas poezijos knygas. Šią savaitę siūlome pasidomėti prozos knygomis. Nors pavadinime pavartotas žodis „naujo“, į šį sąrašą pateko ne tik pirmieji leidimai. Knygų nesiekta išvardyti pagal meninę vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti. Jeigu ieškote naujos knygos, apie kurią pozityviai atsiliepia literatūros kritikai, kviečiame pasidomėti recenzijomis kultūrinėje spaudoje – pavyzdžiui, „Literatūroje ir mene“, „Metuose“, „Naujajame Židinyje-Aiduose“, „Šiaurės Atėnuose“.


Penkios istorijos apie meilę su laiminga pabaiga / Rasa Aškinytė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2022]. – 183, [1] p.. – Tiražas 1000 egz.. – ISBN 978-609-480-313-0

Rasa Aškinytė šią knygą pradėjo rašyti 2014 metais. Per tą laiką išleido du romanus. „Tiesiog taip atsitiko. Parašius pirmą istoriją gavau pasiūlymą kurti „Glesum“. Po jos iškart galvoje gimė „Istorija kaip upė“. Likusios keturios istorijos turėjo palaukti savo eilės. Net rašant dalykai vyksta taip, kaip vyksta. Tiesiog turi ateiti tinkamas laikas“, – teigia rašytoja.

Natūraliai kyla klausimas, kas R. Aškinytei yra meilė. „Meilė yra kažkas neaprėpiama, nenusakoma, nevaldoma. Jos niekas negali niekaip paveikti. Jei ji yra, tai tiesiog yra ir išlieka, nesvarbu, kad ir kas atsitiktų“,  – sako R. Aškinytė.

Interviu su rašytoja: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/rasytoja-rasa-askinyte-net-jei-meile-baigiasi-kartais-tai-yra-geriausia-kas-gali-nutikti-286-1687430


Džiaugsmynas : [esė] / Laura Sintija Černiauskaitė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2022]. – 171, [2] p.. – Tiražas 1500 egz.. – ISBN 978-609-480-314-7

Lauros Sintijos Černiauskaitės knygos pavadinimas, naujadaras „džiaugsmynas“, neįprastas akiai ir ausiai.  „Šį žodelį prieš kokius penkerius metus prabusdamas sučiulbėjo mūsų jauniausias sūnus, dar nė nepramerkęs akių, visas nušvitęs, tiesiai iš sapno. Man pasirodė gražu ir stipru – kaip per visai mažą vaiką intuityviai, be jo paties intelektinių pastangų, išsisako giliausia žmogaus programa. Įsidėjau tą vaiko išgriebtą naujadarą giliai į galvą, nes supratau – prireiks“,  –  juokdamasi pasakojo rašytoja per interviu.

Kiek stebina ir žanras – L. S. Černiauskaitė nėra žinoma kaip publicistė. Pati rašytoja knygos tekstus vadina „esukais“: „Esukai, nes nesu tikra, ar tikrai išsilaikau esė žanre. Ne visi teksteliai man pačiai ten atrodo išbaigti – tiesiog nebežinojau, ką dar jiems padaryti, o rašymo deguonis jau buvo išsibaigęs, tas deguonis, kurio gauni netikėtai ir ūmiai, maždaug kaip vienam eilėraščiui. Ir jei nespėji tuoj pat užrašyti – jis tiesiog pranyksta… Tad padariau tai, ko niekada sau neleidžiu rašydama romaną ar noveles, kur privalau viską sukontroliuoti – kai kuriuos (žinoma, ne visus) esukus ir palikau neišbaigtus – kaip kokią neužsegtą sagą marškiniuose ar neužrištą batą. Pasitikėdama skaitytoju ir tikėdamasi, kad neišbaigtuose teksteliuose galbūt yra daugiau natūralumo, daugiau nenušlifuotos gyvybės.“

Interviu su rašytoja:
https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/laura-sintija-cerniauskaite-apie-savo-nauja-knyga-dziaugsmynas-dziaugsmas-instaliuotas-i-musu-prigimti-286-1686104?copied


Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Romanai, apysakos, novelės…“

Ką naujo paskaityti? Poezijos knygos

Parengė Deimantė Žukauskienė


Women are poems. Lietuva / sudarė Ieva Juodelytė ir Vitalija Maksvytė ; [iliustratorė Aistė Ambrazevičiūtė]. – [Vilnius] : Dvi tylos, 2021. – 252, [1] p. : iliustr.. – Tiražas 2000 egz.. – ISBN 978-609-8232-42-4 (įr.)

Pokalbis apie knygą „Žinių radijo“ laidoje

Paskutinėmis 2021-ųjų dienomis knygų lentynas pasiekė įdomi, išskirtinė poezijos rinktinė – „Women are Poems. Lietuva“. Knygoje publikuojami lietuvių poečių klasikių, šiuolaikinių bei debiutuojančių poečių atviriausi, skaudžiausi, mieliausi ar šviesiausius eilėraščiai, kuriuos atrinko leidinio sudarytojos arba pačios autorės. Rinktinės sudarytojos apie leidinį rašo: „Kiekvienas balsas, kiekvienas šnabždesys ir pauzė liudija: nors priklausome skirtingoms kartoms, esame seserys savo patirtimi. Nesvarbu, gyvos ar mirusios, žinomos ar ne, senos ar jaunos, visos susitinkame vienoje knygoje. Eilėraštis mums yra būdas (iš)gyventi. Poezija yra vienas sparčiausiai šiuo metu augančių knygų rinkos žanrų pasaulyje. O moterys vis garsiau, vis įvairesnėmis formomis kalba apie asmenines savo istorijas. Čia ir dabar šios dvi tendencijos susilieja ir tampa viena. Kiekviena turime savo balsą, net jei esame nebylės“.

Straipsnis apie knygos pristatymą MO muziejuje: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/moteru-bendruomene-pristate-knyga-women-are-poems-lietuva-sudeta-100-metu-poeciu-kurybos-286-1621224


Poetinis Druskininkų ruduo = Druskininkai Poetic Fall : [almanachas] / sudarytojai ir redaktoriai Vytas Dekšnys, Dominykas Norkūnas. – [Vilnius] : [Vaga] ; [Druskininkai] : [Poetinis Druskininkų ruduo], 2021. – ISSN 1822-3079 2021. – 2021. – 267, [1] p.

Almanachą sudarė poetai, vertėjai Vytas Dekšnys ir Dominykas Norkūnas. Jame publikuojama net aštuonių lietuvių poetų ir jau ilgą laiką Lietuvoje gyvenančio JAV poeto Kerry Shawn Keys kūryba. Lietuvių ir anglų kalbomis almanache rasite Dainiaus Gintalo, Liudviko Jakimavičiaus, Aušros Kaziliūnaitės, Giedrės Kazlauskaitės, Laimos Kreivytės, Tomo Petrulio, Alvydo Šlepiko ir Violetos Šoblinskaitės kūrinių. Šiame almanache nėra įprastos į renginį atvykstančių svečių, poetų iš įvairių pasaulio šalių, kūrybos, tačiau jame publikuojami pasaulio poezijos klasikų (Pėtero Brūverio, Inger Kristensen, Ericho Frydo, Enės Mihkelson, Frenko O’Haros ir kt.) eilėraščiai, kurių vertimų vis dar nėra daug.


Poezijos pavasaris : [almanachas]. – Vilnius : Rašytojų sąjungos fondas, 2022. – ISSN 0235-442X 2022 / sudarė Aivaras Veiknys. – 2022. – 399 p. + 1 garso diskas (CD)

Almanacho pristatymas Rašytojų sąjungos kieme

Prasidedant tarptautiniam poezijos festivaliui Lietuvos rašytojų sąjungos fondas išleido almanachą „Poezijos pavasaris 2022“ su kompaktine plokštele. Almanachą sudarė poetas Aivaras Veiknys. Užsienio poetų kūryba atrinko poetė, vertėja Marija Mažulė. Kompaktinę plokštelę „Poezija ir balsas 2022“ parengė poetas Mindaugas Nastaravičius. Almanacho dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Leidinyje publikuojama šešiolikos Kauno poetų kūryba – Aldonos Elenos Puišytės, Algimanto Mikutos, Daivos Čepauskaitės, Donaldo Kajoko, Dovilės Zelčiūtės, Enrikos Striogaitės, Erikos Drungytės, Gintaro Patacko, Gvido Latako, Ievos Rudžianskaitės, Onos Jautakės, Tautvydos Marcinkevičiūtės, Tomo Vyšniausko, Viktoro Rudžiansko, Violetos Šoblinskaitės-Aleksos, Vytauto Stulpino. Taip pat kai kurie poetai atsako ir į atgaivintos „Poezijos pavasario“ anketos klausimus: Aldoną Eleną Puišytę kalbina Giedrius Alkauskas, Daiva Čepauskaitė atsako Mindaugui Nastaravičiui, Donaldas Kajokas – Birutei Onai Grašytei, Dovilė Zelčiūtė – Tomui Vyšniauskui, o Vytautas Stulpinas – Gvidui Latakui.

Daugiau apie leidinį:

„Poezijos pavasario“ almanacho sudarytojai Aivaras ir Marija: „Jei poezija sugebėjo paliesti, tai šventė“:  https://rasytojai.lt/poezijos-pavasario-almanacho-sudarytojai-aivaras-ir-marija-jei-poezija-sugebejo-paliesti-tai-svente/

Laikas kultūrai. Kaip Mindaugas ir Aivaras Poezijos pavasario almanachą eiliavo: https://www.spreaker.com/user/lrt.lt/2022-05-20-3460-1-p-20220520115057680

Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Poezijos knygos“

Vytauto Landsbergio „Lapkričio knygelės“ pristatymo Vilniaus knygų mugėje įrašas


Prof. Vytauto Landsbergio knygos „Lapkričio knygelė: 1989 metų pabaigos įvykių ir idėjų užrašai“, kurią pernai išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, pristatymo Vilniaus knygų mugėje įrašą pagaliau galima surasti LRT mediatekoje. Per pristatymą V. Landsbergis pabrėžė: „Aš nesu autorius. Autorius buvo tai, kas darėsi aplinkui“. 1989 metų pabaigoje užrašų knygelės puslapiuose V. Landsbergis pasižymėdavo, kur ketina dalyvauti, ko vertėtų nepamiršti, kokios mintys kyla… Skaitytojas ras ir straipsnių juodraščių – kai kurie tekstai taip ir liko nebaigti.

Pristatyme dalyvavo autorius, Matas Baltrukevičius, Kęstutis Girnius, Justinas Žilinskas. Deja, knygelės pristatymas vyko Rusijai ką tik užpuolus Ukrainą: diskusijos dalyviai svarstė apie istorinę tąsą, paraleles tarp intensyvių laikotarpių.

Knygą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir registracijos punkte (Gedimino pr. 51, Vilnius, II a.) arba kreiptis el. p. pardavimai@lnb.lt.

Knygos ištraukų rasite interneto dienraštyje „Bernardinai“: https://www.bernardinai.lt/vytauto-landsbergio-lapkricio-knygele-1989-metu-pabaigos-ivykiu-ir-ideju-uzrasai/

Tomo Venclovos eilėraščių rinktinė išėjo vokiečių kalba

Früh am Morgen drangen Jasmin schon und Staub in das Zimmer…

Tai yra eilutė iš Tomo Venclovos eilėraščio. Tiksliau – eilėraščio vertimo į vokiečių kalbą. Šiemet išėjo T. Venclovos eilėraščių rinktinė „Variation über das Thema Erwachen“ („Variacija nubudimo tema“). Knygą iš rinkinių „Visi eilėraščiai: 1956-2010“ (LLTI leidykla, 2010) ir „Eumenidžių giraitė“ (Versus Aureus, 2016) bei periodikoje publikuotų kūrinių su autoriumi suderinęs atrinko ir į vokiečių kalbą išvertė Cornelius Hellis.

Naująją T. Venclovos rinktinę (trečiąją jo poezijos knygą vokiečių kalba) išleido leidykla „Hanser“ kartu su literatūros namais ir fondu Lyrik Kabinett Miunchene.  Lyrik Kabinnet yra ypatinga institucija – ir literatūros namai, ir Europoje antroji pagal dydį poezijos bei dailininkų knygų biblioteka (apie 65 tūkst. tomų), laisvai prieinama skaitytojams. Leisdami poezijos knygas, „Hanser“ ir Lyrik Kabinett ypatingą dėmesį skiria apipavidalinimui.[1] Gegužę Vokietijoje vyksta eilėraščių rinktinės pristatymai, ji aptariama šalies žiniasklaidoje.

Džiugu, kad knygą „Variation über das Thema Erwachen“  jau turime Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Taip pat turime  Lyrik Kabinnett trisdešimties metų sukakties proga 2019 m. išleistą antologiją „Im Grunde wäre ich lieber Gedicht“(„Iš principo mieliau būčiau eilėraštis“), kurioje publikuotas T. Venclovos eilėraščio „Dvilypė nuotrauka“ vertimą į vokiečių kalbą.[2] Primename, kad Nacionalinėje bibliotekoje kaupiama, naujais leidiniais nuolat papildoma Tomo Venclovos knygų kolekcija. [3]

Toliau skaityti „Tomo Venclovos eilėraščių rinktinė išėjo vokiečių kalba“

Ką naujo paskaityti? Publicistika, dokumentika ir kita

Ankstesniuose tinklaraščio įrašuose pristatėme per pirmąjį šių metų ketvirtį Nacionalinę biblioteką pasiekusias poezijos ir prozos knygas. Jeigu dairotės eseistikos, dienoraščių, atsiminimų, knygų apie Lietuvos istoriją, siūlome užmesti akį į šią apžvalgą.

Knygų nesiekta išvardyti pagal vertę – ši apžvalga yra būtent apžvalga: kvietimas apsižvalgyti, ką naujo galima paskaityti. Čia pateko ir akademinės knygos, kurios gali sudominti platesnę skaitytojų auditoriją, ir populiarioji literatūra.

Jeigu dairotės knygos, kuri paliko įspūdį literatūrologams, literatūros kritikams, kitiems kultūros lauko atstovams, siūlytume atsižvelgti į akcijos „Metų knygos rinkimai“ ekspertų komisijos nuomonę. Publicistikos ir dokumentikos penketuką rasite štai čia, už knygas vis dar galima balsuoti (iki balandžio 25 dienos): https://skaitymometai.lnb.lt/index.php?3531751070


Weekendų miestai ir priemiesčiai : kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje : monografija / Viltė Migonytė-Petrulienė ; [moksliniai recenzentai Marija Drėmaitė, Vasilijus Safronovas, Rasa Žukienė]. – [Vilnius] : Lapas, [2021]. – 399, [1] p. : iliustr., faks.. – Tiražas 800 egz.. – ISBN 978-609-8198-46-1 (įr.)

Ši knyga kviečia susipažinti su kosmpolitiškais tarpukario Lietuvos kurortų miestais ir miesteliais, to meto reklamose vadintais „weekendais“ – nuo Birštono ir Palangos iki Aukštosios Panemunės, Likėnų, Lampėdžių ar Kulautuvos. Tarpukariu užgimusi poilsio kultūra ir architektūra pasakoja apie modernų miesto žmogų, čia randantį prieglobstį savaitgaliais po darbų.

Trumpą knygos ištrauką rasite štai čia: https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/kurortai-tarpukario-lietuvoje-atskiri-vyru-ir-moteru-pliazai-bei-tukstantines-baudos.d?id=89147875


Kaimo pasaka / Marius Jonutis. – [Kaunas] : Žalias kalnas, [2021]. – [82] p. : iliustr.. – Tiražas 1000 egz.. – ISBN 978-609-8310-01-6 (įr.)

„Kaimo pasaka“ – tai žinomo menininko Mariaus Jonučio medžio drožinių ir trumpučių esė knyga, kviečianti skaitytojus į kaimą, kur gyvenimas gali būti erdvus ir gražus.

„Gyvenu ant žemės po dangumi su paukščiais ir gyvūnais, audromis, liūtimis, saulėmis, miglomis, rasomis ir vaivorykštėmis. Esu čia laimingas ir žinau, kad ne vienas toks, visiems širdyje kaimiečiams ir paišau paveiksliukus“, – per vieną interviu teigė menininkas.

Parodos „Kaimo pasaka“ įkvėptą pokalbį su M. Jonučiu rasite štai čia: https://www.lrytas.lt/kultura/daile/2021/06/10/news/menininkas-marius-jonutis-savo-nama-kaime-stato-ir-is-paveikslu-19684593


Laiko jungtys / Dalia Kuizinienė ; Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių išeivijos institutas. – Vilnius : Versus, [2021]. – 199, [1] p. : iliustr., faks., portr.. – Tiražas 500 egz.. – ISBN 978-9955-829-43-0 (įr.)

Naujausioje prof. dr. D. Kuizinienės knygoje, kurią sudaro dvi dalys, skelbiami skirtingų lietuvių (e)migrantų bangų interviu ir straipsniai apima daugiau nei trisdešimties metų laikotarpį. Pirmoje dalyje pateikiami 1992–2005 m. rengti interviu su išeivijos rašytojais, leidėjais ir žurnalistais, kai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jie pirmą kartą atvyko į Lietuvą. Tai pokalbiai su rašytojais Jurgiu Jankumi, Kazimieru Barėnu, Birute Pūkelevičiūte, Vytautu Volertu, literatūros kritikais Birute Ciplijauskaite, Rimvydu Šilbajoriu, Broniumi Vaškeliu, leidėju Gintautu Vėžiu. Antrą knygos dalį sudaro pokalbiai su šiuo metu svetur gyvenančiomis ir kuriančiomis lietuvių rašytojomis, mokslininkėmis ir menininkėmis: Birute Putrius, Violeta Kelertiene, Lina Ever, Jolita Herlyn, Almyra Weigel.

Gegužės 5 d. 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks šios knygos pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorė prof. dr. D. Kuizinienė, žurnalistė Birutė Garbaravičienė. Renginį ves dr. Dalia Cidzikaitė.


Toliau skaityti „Ką naujo paskaityti? Publicistika, dokumentika ir kita“