Knyga „Nailono uždanga“ – kitoks žvilgsnis į Šaltojo karo istoriją

Silvija Stankevičiūtė


Iš kairės: Š. Nakas, prof. dr. R. Stanevičiūtė, prof. dr. D. Petrauskaitė, prof. dr. G. Jankevičiūtė

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas muzikologių Rūtos Stanevičiūtės, Danutės Petrauskaitės bei Vitos Gruodytės parengtas dvitomis „Nailono uždanga. Lietuvių muzika tarptautinėje Šaltojo karo istorijoje“. 2018 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išleistą dvitomį sudaro kolektyvinė monografija „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ ir laiškų knyga „Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990“.

Knygos pristatyme-diskusijoje dalyvavo knygos sudarytojos prof. dr. R. Stanevičiūtė, prof. dr. D. Petrauskaitė, taip pat kompozitorius Šarūnas Nakas ir menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.


Knygos pristatyme dalyvavo ir prof. Vytautas Landsbergis

Kolektyvinėje monografijoje, remiantis gausiais archyviniais dokumentais (laiškais, nuotraukomis), surinktais iš valstybinių archyvų, organizacijų bei privačių asmenų archyvų, plačia publikuotų šaltinių baze, analizuojama, kaip ir kokiais kanalais sovietmečiu vyko muzikinės informacijos, individų, institucijų mainai tarp Lietuvos ir užsienio, kas skatino Šaltojo karo ideologinės konfrontacijos padalytas muzikines terpes megzti tarpasmeninius ir transnacionalinius ryšius, kokie ideologiniai, ekonominiai, kultūriniai suvaržymai ir skirtumai juos ribojo, kokį poveikį tarptautiniai mainai turėjo nacionalinei muzikos scenai.

„Rašant kitas knygas, daugelį metų domintis muzikos istorija, modernėjimo temomis, į akiratį pastoviai pakliūdavo daug neskelbtos istorinės medžiagos. Vienas labai konkrečių inspiracijos šaltinių – Vytauto Bacevičiaus korespondencija, nes ji atveria daug šaltinių. Pavadinimas suponuoja, kad rašoma apie tarptautinius ryšius ir mainus Šaltojo karo politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose, tačiau mes esame meno istorikės ir istoriją rašome šiek tiek kitaip nei politikos, ekonomikos, karo istorikai“, – svarstė vakaro prelegentė R. Stanevičiūtė.

Plačiau skaitykite „Bernardinuose“ >>

Vertinga knyga apie Vilniaus senienų muziejų

Informaciją parengė Vaclava Filipovič

Muzeum Starożytności w Wilnie : historia i rekonstrukcja zbiorów malarstwa i grafiki = Museum of Antiquities in Vilna: the history and reconstruction of painting and graphics collections / Natalia Mizerniuk-Rotkiewicz. – Warszawa : Polski Instytut Studiów nad Sztuką Świata ; Toruń : Tako, 2016. – 351 p. ISBN 978-83-62737-92-5


Knygos tema – Vilniaus senienų muziejaus audringos įkūrimo ir veiklos (1856–1865), žymios jo kolekcijos dalies išgabenimo į Maskvos Rumiancevo muziejų (1868–1869) istorija. Autorė pateikia Vilniaus senienų muziejaus meno rinkinių pobūdžio, jų skaičiaus rekonstrukciją, identifikuoja dalį išvežtų meno vertybių, kurios XX a. uždarius Rumiancevo muziejų atsidūrė valstybiniuose Istorijos bei A. S. Puškino vaizduojamosios dailės muziejuose Maskvoje, aptaria eksponatų (tapybos ir grafikos) tolesnį likimą, primena, kad dalis jų vėliau buvo perkelta į Lietuvos nacionalinį muziejų Vilniuje. Ypač vertingi knygos pabaigoje pateikiami šaltiniai – korespondencijos apie išgabentus eksponatus fragmentai, išrašas iš ikonografinių vertybių priėmimo Rumiancevo muziejuje akto, archyvinių dokumentų ir literatūros bibliografija.

Nacionalinė biblioteka stiprina kultūrinės diplomatijos veiklos lauką

Sausio 22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos kultūros atašė Ukrainoje Jurgis Giedrys. Susitikime su Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore Jolanta Budriūniene ir Lituanistikos skyriaus vadovu prof. dr. Dainiumi Vaitiekūnu bibliotekai perduotas J. Giedrio 2015–2018 m. kadencijos metu sukauptas archyvas, pristatantis gausius daugiaplanės veiklos rezultatus įvairiose kultūros ir meno srityse.

Toliau skaityti „Nacionalinė biblioteka stiprina kultūrinės diplomatijos veiklos lauką“

Lituanistinė periodika atveriama tyrėjui, tvarkytojui ir kolekcininkui

Lietuvos bibliografija. Serija B, Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940. D. 1, Poligrafiniu būdu spausdinti leidiniai. K. 1–2. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2018.


1823 m. Tilžėje pasirodęs lietuvių periodikos pirmtakas „Nusidavimai Dievo karalystėje“ pradėjo mūsų periodinės spaudos istoriją. Poligrafiniu būdu iki 1940 m. visame pasaulyje (nuo Kinijos iki Urugvajaus) buvo išleisti net 1782 periodiniai leidiniai lietuvių kalba. Šį skaičių nacionalinės bibliografijos rengėjai pateikė po ilgus dešimtmečius trukusio bibliografinio tyrimo. Išleidus naują „Lietuvos bibliografijos“ tomą į mokslo apyvartą įvesta daug nežinomų senosios periodikos leidinių, atskleista gausybė pavardžių (redaktorių, leidėjų, spaustuvininkų ir kt.), paskelbtos leidinių saugojimo vietos. Svarbiausia: paklotas rimtas pagrindas tyrėjams pažinti periodiką kaip istorijos šaltinį, atminties institucijoms – suvokti saugomų leidinių vertę, kolekcininkams – perprasti kryptingų paieškų galimybes. Su lietuvių spaudos istorija supažindina dr. Tomas Petreikis studijoje „Profesionalioji lietuvių periodika: leidybos ir spaudos 1823–1940 m. raidos istorija“. Studijoje apibendrinami naujausi bibliografiniai duomenys, pateikiamas nuoseklus lietuvių periodikos profesionalizacijos portretas. Kiekvienas skaitytojas su šia knyga dirbs individualiai, bet jų dėmesiui yra parengtos asmenvardžių, chronologinė, kolektyvų, leidėjų, publikavimo vietų, spaustuvių ir nerastų leidinių rodyklės. Rodyklę papildo reikšmingiausių periodinių leidinių iliustracijos.

Leidinį platina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/isigykite

Pasirodė naujas laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris

Beje, tarp kitko, mielas Simanai, / jeigu susitiktumei Stanevyčią, / – siunčiu linkėjimų ir pasakyk, / kad jojo tėviškėj svečiai. / Čia daug praeivių ėjo ir praėjo, / palikdami nualintus laukus ir pievas. / Tur būt užmiršo mus gerasis Dievas, / kad mes to vargo klumpėm nebeišbrendam…

(Petras Gintalas. Atviras laiškas Simanui Daukantui Anapilyje)


Mus pasiekė naujas Simono Daukanto bibliofilų klubo laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris (Nr. 8). Natūralu, kad daugiausia dėmesio skiriama Simonui Daukantui: 2018-aiais minėjome 225-ąsias istoriko gimimo metines. „Knygių aplinkoje sakoma, kad žmogus, draugaujantis su knyga, myli šviesą. Toks žmogus buvo Simonas Daukantas“, –  taip prasideda „Redakcijos žodis“.

Toliau skaityti „Pasirodė naujas laikraščio „Žemaičių bibliofilas“ numeris“

Naujos lietuvių autorių knygos užsienio kalbomis

Pas  mus jau atėjo Kalėdos: su naujutėlėmis lietuvių autorių knygomis iš užsienio! Smagu, kad mūsų rašytojų kūrybą gali skaityti ir kitų šalių skaitytojai. 

POEZIJA

New Baltic poetry : [anthology] / Marius Burokas, Benediktas Januševičius, Antanas Jonynas, Aušra Kaziliūnaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Kęstutis Navickas; edited by Jayde Will ; [translation R. Uzgiris … [et al.]. – Cardigan : Parthian, 2018. – 214, [2] p. – ISBN 978-1-9121-0905-0

Now I understand / Marius Burokas ; translated from Lithuanian by Rimas Uzgiris. – Cardigan : Parthian, 2018. – 80 p. – ISBN 978-1-9121-0944-9

Stalo kalnas = Stół góra ołtarna / Vladas Braziūnas ; z języka litewskiego przełożyła Agnieszka Rembiałkowska. – Sejny : Pogranicze, 2018. – 240, [10] p. – (Seria Poetycka Inicjał). – ISBN 978-83-61388-95-1

The moon is a pill / Aušra Kaziliūnaitė ; translated from Lithuanian by Rimas Uzgiris. – Cardigan : Parthian, 2018. – 66 p. – ISBN 978-1-9121-0945-6

Then what : selected poems / Gintaras Grajauskas ; translated from the Lithuanian by Rimas Uzgiris. – Hexham : Bloodaxe Books, 2018. – 95 p. – ISBN 978-1-78037-213-6

Εφτα Λιθουανοι ποιητεσ στον 21° αιωνα / Daiva Čepauskaitė, Agnė Žagrakalytė, Giedrė Kazlauskaitė, Aušra Kaziliūnaitė, Gytis Norvilas, Marius Burokas, Aivaras Veiknys ; eπιμέλεια χαι σύνταξη: Dalia Staponkutė ; mετάφραση: Σ. Σουλιώτης. – Θεσσαλονίκόν : Σαιζπηρικόν, 2018. – 204, [3] p. – ISBN 978-618-5274-30-6

Toliau skaityti „Naujos lietuvių autorių knygos užsienio kalbomis“