Prof. Vytauto Landsbergio šventinių atvirukų paroda

Kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu išsiunčiama vis mažiau popierinių atvirukų, tačiau dažnas vyresniosios kartos žmogus yra sukaupęs didelę jų kolekciją. Ne išimtis yra ir profesorius Vytautas Landsbergis: tarp jo turimų sveikinimų yra tokių meno legendų kaip Rimtautas Gibavičius ir Petras Repšys darbų. Artėjančių šv. Kalėdų proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į profesoriaus išsaugotų atvirukų parodą.

Parodos atidarymo renginys vyks gruodžio 18 dieną (antradienį) 11 val. Valstybingumo erdvėje (II a.). Jo metu profesorius V. Landsbergis su žmona Gražina Landsbergiene pasakos apie savo šeimos švenčių tradicijas – nuo tarpukario laikų iki dabartinės Lietuvos. Renginį moderuos Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyresnysis metodininkas-tyrėjas Matas Baltrukevičius.

Paroda bus eksponuojama Valstybingumo erdvėje iki sausio 31 dienos.

Prof. V. Landsbergio gimtadienio proga atidaryta ekslibrisų paroda

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 18 d. prof. Vytautas Landsbergis minėjo savo gimtadienį. Šia proga buvo atidaryta prof. V. Landsbergiui sukurtų ekslibrisų paroda. Toliau skaityti „Prof. V. Landsbergio gimtadienio proga atidaryta ekslibrisų paroda“

Spalio 18 d. – lapkričio 5 d.: prof. Vytautui Landsbergiui sukurtų ekslibrisų paroda

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 18 d. prof. Vytautas Landsbergis minės savo gimtadienį. Šia proga kviečiame dalyvauti prof. V. Landsbergiui sukurtų ekslibrisų parodos atidaryme.

Nacionalinė biblioteka praėjusių metų spalio 11 dieną gavo brangią dovaną – prof. V. Landsbergio asmeninės bibliotekos rinkinį. Valstybingumo erdvėje saugomose prof. V. Landsbergio knygose galima rasti ne vieną ekslibrisą, patys vertingiausi unikalūs darbai bus eksponuojami tik šioje parodoje. Tai bus unikali proga susipažinti su turtinga prof. Vytauto Landsbergio ekslibrisų kolekcija, kurioje yra ir Lietuvos grafikos grandų – Vytauto Kazimiero Jonyno, Rimtauto Gibavičiaus, Vytauto Valiaus, Petro Repšio ir kitų darbų. Ekspoziciją parengti padėjo grafikas Saulius Valius.

Per pirmuosius Valstybingumo erdvės gyvavimo metus joje surengta daug renginių: diskusijų aktualiais visuomenei klausimais, knygų pristatymų, parodų. Išskirtinis dėmesys skiriamas prof. V. Landsbergiui – surengta diskusija apie prof. V. Landsbergio tėvo, architekto Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio kūrybą, pristatyta prof. V. Landsbergio  knyga „Iš signatarų balkono ir kitur: Vasario 16-oji 1989–2017“, aktyviai darbuojamasi siekiant surinkti ir išsaugoti kuo daugiau žinių apie profesoriaus biblioteką. Pats prof. V. Landsbergis yra dažnas svečias Valstybingumo erdvės renginiuose.

Norėtume informuoti, kad iki spalio 30 d. Valstybingumo erdvėje veiks ir unikali knygų instaliacija „Aktualios akademinės knygos“. Keturių lituanistikos institutų surengtoje parodoje „100 svarbiausių lituanistinių knygų“ bus galima susipažinti su prof. V. Landsbergio asmeninės bibliotekos knygomis, kurias parengė ir išleido šie institutai. Minėtos knygos pažymėtos specialiais ryškiais skirtukais. Daugiau informacijos čia >

Trumpai apie parodą

Data spalio 18 d. – lapkričio 5 d.
Laikas atidarymas – spalio 18 d. 10 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ›

Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Rusų egzodo kolekcija“

Kalba Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas

Penktadienį, rugsėjo 21 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) jaukiai pristatyta paroda „Rusų egzodo kolekcija“. Renginio pradžioje Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad biblioteka yra nacionalinė, tačiau ne nacionalistinė institucija. Iki šiol ji specializavosi lietuvių diasporos srityje, tačiau rusų egzodo literatūros kolekcija galbūt nubrėžia naują veiklos kryptį.

„Aš tokio antreprenerio kultūros srityje seniai nesu sutikęs“, – taip Nacionalinės bibliotekos direktorius pristatė Šveicarijoje gyvenantį mecenatą Arminio Sciolli, kurio dėka rusų egzodo literatūros kolekcija atsidūrė Lietuvoje. Pats A. Sciolli kalbėjo pajuokaudamas, be pompastikos. Mecenatas teigė, kad kolekciją pristatyti Valstybingumo erdvėje, kur saugoma Vytauto Landsbergio asmeninė biblioteka, jam esanti čechoviška situacija. Kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje A. Sciolli ir jo žmonai, lietuvių diasporos narei, gimė sūnus, žmona kūdikį norėjusi pavadinti Landsbergiu (galiausiai berniukas visgi gavo įprastesnį vardą). Kalbėdamas apie kolekcijos kilmę mecenatas nedaugžodžiavo: knygas prieš kelis dešimtmečius įsigijęs iš džentelmeno, kuris – dabar jau galįs atskleisti – dirbo CŽV.

Kalba mecenatas Arminio Sciolli

Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje atidaryta paroda „Rusų egzodo kolekcija““

Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30

Kviečiame pasižiūrėti diskusiją „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ gyvai! Diskusijos tikslas – įvertinti per trisdešimt metų susiformavusią Sąjūdžio simbolinę reikšmę visuomenės istorinėje sąmonėje ir atmintyje, aptarti šiems laikams tinkamiausias metodologines ir teorines prieigas šio politinio fakto fenomenui analizuoti ir interpretuoti.

Posted by Jaunųjų konservatorių lyga on 2018 m. gegužės 31 d., ketvirtadienis

 


Sąjūdžio 30 metų sukakties proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko diskusija „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“.Į diskusiją sukviesti istorikai ir politologai bandė įvertinti, koks šiandien yra bendras Sąjūdžio reiškinio suvokimas, žinios apie faktus ir jų interpretacijos. Diskusijoje „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ dalyvavo dr. Antanas Kulakauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros profesorius; dr. Ainė Ramonaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė; dr. Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvos istorijos katedros docentas;
Vidmantas Valiušaitis, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas, Simas Čelutka, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, Europos saugumo programos direktorius, ir dr. Justinas Dementavičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.

 

Valstybingumo erdvėje balandžio mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos

Valstybingumo erdvėje vyksta kultūrinė ir edukacinė veikla, skatinanti ugdyti pilietiškumą, skirta gilintis į šalies istorijos, jos valstybės tapsmo procesus, šiandienos politinius, visuomeninius reiškinius ir aktualius įvykius.

Pristatome balandžio mėnesį Valstybingumo erdvėje vyksiančius renginius, taip pat kviečiame aplankyti čia eksponuojamas parodas, susipažinti su šioje erdvėje saugoma prof. Vytauto Landsbergio asmenine biblioteka.

Įėjimas į visus renginius laisvas.


Balandžio 3–17 d. (bibliotekos darbo valandomis): vienos knygos paroda „Thomo Hobbeso Leviatanas

Didžiuojamės, kad Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje yra saugomas politinės filosofijos teorijos kūrėjo T. Hobbeso žymiausio veikalo „Leviatanas, arba Bažnytinės ir pasaulietinės valstybės medžiaga, forma ir valdžia“ (Leviathan or the Matter, Forme and Power of a Commonwealth Ecclesiasticall and Civil), išėjusio 1651 m. anglų kalba, pirmasis leidimas. Kolegų kruopščiai restauruotas, leidinys dvi savaites bus eksponuojamas Valstybingumo erdvėje.

Ši knyga yra garsi ne tik savo turiniu, bet ir antraštiniame lape esančiu kompleksišku ir itin detaliu vario raižiniu, iliustruojančiu pagrindines veikalo temas ir problemas. Ką vaizduoja Abrahamo Bosse (1602—1676) sukurtas piešinys, prie kurio kūrybos prisidėjo ir pats knygos autorius? Ši iliustracija gali būti skaitoma vertikaliai ir horizontaliai, taip atskleisdama pasaulietinės ir religinės valdžios  komponentus bei tarp jų esantį kontrastą. Nors T. Hobbesas valstybę lygina su mitine pabaisa Leviatanu, tačiau iš pirmo žvilgsnio iliustracijoje nieko išskirtinai keisto nėra. Ar tikrai suvereno, pavadinto biblinio jūrų monstro vardu, kūnas nėra pavaizduotas monstriškai? Ką pasakoja mažiausios antraštinio lapo raižinio detalės – karo laivai, tuščios miesto gatvės, iššauti pabūklai?

Kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti T. Hobbeso Leviataną. Toliau skaityti „Valstybingumo erdvėje balandžio mėnesį vyksiantys renginiai, parodos, ekspozicijos“