Kategorija: Valstybingumo erdvė

Minime pirmąsias Nacionalinės bibliotekos bičiulės Gražinos Ručytės-Landsbergienės mirties metines

Šiandien minime pirmąsias Nacionalinės bibliotekos bičiulės Gražinos Ručytės-Landsbergienės mirties metines.

Būtent jos iniciatyva Landsbergių šeimos knygų, natų ir periodikos kolekcija 2017 m. spalį perduota Nacionalinei bibliotekai ir yra atvira visuomenei. Tuomet įkurta speciali Valstybingumo erdvė, kurioje saugomos Landsbergių šeimos knygos.

Vytautas Landsbergis ir Gražina Landsbergienė Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, 2017 m. ruduo

Bibliotekoje veikiančio Valstybingumo centro šaknys taip pat sietinos su kolekcijos perdavimu. Centras vykdo kultūrinę ir edukacinę veiklą, skatina visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinės modernios valstybės kūrimo procesus, prisideda prie demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo.

Valstybingumo centras glaudžiai bendradarbiavo su ponia Gražina. Ji dažnai dalyvaudavo įvairiuose renginiuose – dalinosi savo kalėdiniais receptais, iš savo pozicijų pasakojo apie Nepriklausomybės istoriją, būtent Nacionalinėje bibliotekoje vyko ir jos kartu su Agne Marcinkevičiūte sukurto filmo „Pirmininko diplomatija“ premjera.

Paskutiniais gyvenimo metais Gražinai Ručytei-Landsbergienei ypač buvo svarbu, kad išliktų užfiksuoti jos prisiminimai apie Atgimimo laiką ir intensyvų laikotarpį, kai jai teko imtis pirmosios šalies ponios pareigų. Šiuo metu spaudai rengiamas leidinys, kuriame bus galima susipažinti su šia unikalia medžiaga.

Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus vasario mėnesį organizuojami renginiai

Vasario 5 d. 17.30 val. Paskaita „Ką apžiūrėti Vilniuje. Kelionių vadovai po Lietuvos sostinę nuo XVIII a. iki mūsų dienų“

Jau ne vieną šimtmetį keliaujantys žmonės naudojasi specifiniais informaciniais leidiniais – kelionių vadovais. Tokių kūrinių ištakų galima rasti dar antikoje, bet populiariausi jie tapo XIX a. antrojoje pusėje ir turėjo didelę reikšmę iki Antrojo pasaulinio karo. Kelionių vadovų žanras populiarus iki šiol. Jie nuolat leidžiami, pastaraisiais dešimtmečiais pasirodė daug reikšmingų šio pobūdžio leidinių. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kelionių vadovus nuo XVIII a. apžvelgs Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dr. Domininkas Burba.

Paskaitoje Nacionalinėje bibliotekoje bus kalbama apie Lietuvos sostinę Vilnių, kuris įvairiais istoriniais laikotarpiais buvo svarbus miestas, jame apsistodavo daug žmonių iš įvairių kraštų. Kelionių vadovuose Vilnius pirmą kartą paminėtas dar XVIII amžiuje. Miestas buvo minimas bendruose kelionių po Abiejų Tautų Respubliką, Rusijos imperiją, tarpukario Lenkiją, Tarybų Sąjungą vadovuose. Dar 1856 m. pasirodė pirmasis kelionių vadovas po Vilnių, kurio autorius buvo Adomas Honoris Kirkoras.

Ar kiekvieną kelionių vadovu pavadintą leidinį galima tokiu ir laikyti? Kiek kelionių vadovuose mokslo, kiek – komercijos? Kaip šios tendencijos atsispindi užsienio ir Lietuvos kelionių vadovuose? Šie ir kiti klausimai bus svarstomi dr. D. Burbos paskaitoje.

Daugiau informacijos >>

Vasario 6 d. 18.00 val. Ateitininkai kviečia: filosofiniai skaitymai su prof. A. Sverdiolu

Minėdami solidžią 110-ies metų sukaktį ateitininkai kviečia į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamą viešą diskusiją apie lietuvių kultūros pašaukimą. Atspirties taškas – ištraukos iš Stasio Šalkauskio teksto „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“. Tekstą atvers filosofas, hermeneutas, S. Šalkauskio raštų sudarytojas prof. Arūnas Sverdiolas.

Profesorių S. Šalkauskį (1886–1941) drąsiai galima priskirti prie lietuviškojo filosofijos žodyno kūrėjų, jis – vienas iškiliausių Lietuvos kultūros filosofų. Prof. A. Sverdiolas kviečia išbandyti S. Šalkauskį kaip šiandienos apmąstymų partnerį. S. Šalkauskiui rūpėjo, koks yra lietuvių kultūros pašaukimas. Kaip šiandien atsakytume į šį klausimą? Ar apskritai sutinkame jį taip kelti? Gal šitaip klausti pernelyg nekorektiška? Gal primena už Atlanto skambančius šūkius padaryti šalį vėl didingą, o gal toks klausimas kaip tik labai laiku – galbūt atsakymas į jį duotų taip reikalingą postūmį švietimo sistemai ir apskritai Lietuvai? Gyvą pokalbį bei mąstymą čia ir dabar inicijuoja ateitininkai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius paskelbė Ateitininkų metais. Ateitininkų metų filosofiniai skaitymai rengiami bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centru. Kituose šių metų susitikimuose planuojama atverti ateitininkų filosofų ir mąstytojų Antano Maceinos, Juozo Girniaus, Prano Kuraičio, Stasio Ylos ir Prano Dovydaičio tekstus.

Toliau skaityti „Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus vasario mėnesį organizuojami renginiai”

Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus sausio mėnesį organizuojami renginiai

Sausio 6–17 d. Lemtingas 1991 metų sausis: Juozo Kazlausko fotografijų paroda Laisvės gynėjų dienai atminti

Laisvės gynėjų dienai paminėti eksponuojama 30 reportažinių Juozo Kazlausko (1941–2002) fotografijų iš lemtingųjų 1991 m. sausio akimirkų, atrinktų iš gausaus fotografo palikimo. Parodos fotografijos atspindi pačius tragiškiausius istorijos įvykius, perteikia tų dienų visuomenės kovos ir pasipriešinimo okupacijai dvasią. Tai Spaudos rūmų, Radijo ir televizijos komiteto pastato užėmimas, barikadų statymas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo, agresijos aukų laidotuvės. Dalis šių J. Kazlausko fotografijų jau 1991 m. sausį pateko į užsienio spaudą, vėliau buvo publikuotos įvairiuose fotografijų albumuose. Nemaža dalis fotografijų eksponuojamos pirmą kartą, maloniai leidus ir atrinkus J. Kazlausko kūrybinio archyvo ir palikimo tvarkytojai žmonai Daliai Kazlauskienei. Plačiau apie parodą >>

Parodą rengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius

Sausio 7 d. 17.30 val. Prof. habil. dr. G. Michelinio paskaita „Lietuvių kalbos pranašumas kai kurių „didžiųjų“ Europos kalbų atžvilgiu“

Prof. G. Michelinis | kf.vu.lt, J. Kirkučio nuotr.

Paskaitą apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus skaitys italų kalbininkas prof. habil.dr. G. Michelinis, ne vienerius metus tyrinėjantis lietuvių kalbą, puikiai kalbantis lietuviškai ir savo pavyzdžiu įrodantis, kad lietuvių kalba užsieniečiui gali būti labai įdomi, patraukli ir artima.

Profesorius yra Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys akademikas, 1970–1974 m. Bolonijos universitete studijavo klasikinę filologiją, 1975–1976 m. Vilniaus universitete (VU) – baltų kalbotyrą. 1981 m. VU apgynė mokslų kandidato disertaciją „Teksto lingvistika ir indoeuropiečių prokalbė: pasyvas“, 1988 m. – daktaro disertaciją „Laiko, veikslo ir nuosakos kategorijos ir jų funkcionavimas baltų kalbose“.

1978–1987 m. G. Michelinis dėstė Milano katalikų universitete, 1987–1994 m. – Potencos universitete. Nuo 1994 m. dirba Parmos universitete, kur dėsto ir baltų filologiją. 1979 m. Vilniaus universiteto, 1993 m. ir 1995 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. 2000 m. Klaipėdos universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą.

Kalbininkas tiria senovės lietuvių kalbos paminklus, nagrinėja prūsų kalbos problemas. Daugiau informacijos >>

Toliau skaityti „Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus sausio mėnesį organizuojami renginiai”

Diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Įgavus pagreitį „Metų knygos rinkimams“ ir vis netylant pokalbiams ir svarstymams, kurios knygos verčiausios aukščiausių skaitytojų ir literatūros kritikų įvertinimų, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“

Toliau skaityti „Diskusija „Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ką skaitėme 2019 metais?“”

Metų knygos rinkimai | Susitikimas su poezijos knygų autoriais

Ruduo – tinkamiausias sezonas poezijai. Šį kartą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia Valstybingumo erdvėje susitikti su šiemet „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų geriausių poezijos knygų autoriais. Lapkričio 12 d. 18 val. vyksiančiame renginyje dalyvaus Vaiva Grainytė, Jurgita Jasponytė, Vytautas Kaziela, Giedrė Kazlauskaitė ir Alvydas Šlepikas. Renginį ves literatūros tyrinėtoja ir kritikė dr. Donata Mitaitė. Bus galima įsigyti visų penkių autorių nominuotų knygų. Visą šiųmetiniuose „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų lietuvių autorių knygų sąrašą rasite čia>>

Už labiausiai patikusią knygą balsuoti galima iki 2020 m. vasario 14 d. vienu iš trijų būdų: interneto svetainėje (iš vieno įrenginio balsuoti galima ne daugiau kaip penkis kartus), el. paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 01504 Vilnius.

Toliau skaityti „Metų knygos rinkimai | Susitikimas su poezijos knygų autoriais”

Parodą „Kanados lietuvių bendruomenė“ papildė Valstybingumo centro darbuotojų parengtas vaizdo įrašas

Kviečiame suskubti aplankyti Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojamą parodą „Kanados lietuvių bendruomenė“, kurią papildo specialiai šiai parodai Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro darbuotojų parengtas vaizdo įrašas. Jame savo patirtimis ir mintimis apie lietuvybės puoselėjimą Kanadoje, Lietuvos ir Kanados santykių raidą ir kitus svarbius klausimus dalijasi Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto Lituanistinių studijų katedros docentė Loreta Vilkienė; lietuvių kilmės Kanados rašytojas, literatūros kritikas Antanas Šileika; Kanados lietuvė, vertėja, žurnalistė, redaktorė Karla Gruodis; pirmojo Kanados lietuvių bendruomenės pirmininko Jono Matulionio anūkas, Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų prezidentas Rimas Čuplinskas; Kanados lietuvių muziejaus-archyvo vadovė Danguolė Juozapavičiūtė-Breen.

Daugiau informacijos apie parodą >>