Leidiniai, kuriuos išleidome ir pristatėme skaitytojams per 2021-uosius

Gruodžio 31-ąją pasidžiaugsime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriuje parengtų leidinių „derliumi“. Visi leidiniai buvo pradėti rengti anksčiau, tačiau skaitytojus pasiekė 2021-aisiais.


Gražina tarp Landsbergių / Matas Baltrukevičius. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2021.

Knygą sudaro Vytauto ir Gražinos Landsbergių, jų vaikų ir anūkų interviu: apie knygas, skaitymą, muziką, gyvenimą dabartinėje Lietuvoje.  Būtent G. Landsbergienės iniciatyva Landsbergių šeimos knygų, natų ir periodikos kolekcija perduota Nacionalinei bibliotekai ir yra atvira visuomenei.  „Dar nebuvau nė mėnesio išdirbęs bibliotekoje, kai Žvėryno gatvėlėmis ėjau susitikti su Gražina Landsbergiene. Nežinojau, ko tikėtis. […] Jau pati pradžia nuteikė labai šviesiai. Paspaudus durų skambutį mane įsileido pati G. Landsbergienė. Ji ruoše pusryčius vyrui. Išeidamas pastebėjau, kad ant durų rankenos likęs nedidelis tešlos pėdsakas“, – autoriaus žodyje prisimena M. Baltrukevičius, itin branginantis pažintį su G. Landsbergiene.

Toliau skaityti „Leidiniai, kuriuos išleidome ir pristatėme skaitytojams per 2021-uosius”

Minime pirmąsias Nacionalinės bibliotekos bičiulės Gražinos Ručytės-Landsbergienės mirties metines

Šiandien minime pirmąsias Nacionalinės bibliotekos bičiulės Gražinos Ručytės-Landsbergienės mirties metines.

Būtent jos iniciatyva Landsbergių šeimos knygų, natų ir periodikos kolekcija 2017 m. spalį perduota Nacionalinei bibliotekai ir yra atvira visuomenei. Tuomet įkurta speciali Valstybingumo erdvė, kurioje saugomos Landsbergių šeimos knygos.

Vytautas Landsbergis ir Gražina Landsbergienė Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje, 2017 m. ruduo

Bibliotekoje veikiančio Valstybingumo centro šaknys taip pat sietinos su kolekcijos perdavimu. Centras vykdo kultūrinę ir edukacinę veiklą, skatina visuomenės poreikį pažinti šalies valstybingumo istorinę raidą ir šiuolaikinės modernios valstybės kūrimo procesus, prisideda prie demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo.

Valstybingumo centras glaudžiai bendradarbiavo su ponia Gražina. Ji dažnai dalyvaudavo įvairiuose renginiuose – dalinosi savo kalėdiniais receptais, iš savo pozicijų pasakojo apie Nepriklausomybės istoriją, būtent Nacionalinėje bibliotekoje vyko ir jos kartu su Agne Marcinkevičiūte sukurto filmo „Pirmininko diplomatija“ premjera.

Paskutiniais gyvenimo metais Gražinai Ručytei-Landsbergienei ypač buvo svarbu, kad išliktų užfiksuoti jos prisiminimai apie Atgimimo laiką ir intensyvų laikotarpį, kai jai teko imtis pirmosios šalies ponios pareigų. Šiuo metu spaudai rengiamas leidinys, kuriame bus galima susipažinti su šia unikalia medžiaga.

Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas mini trejų metų sukaktį

Šiandien, gruodžio 17 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, kurį sudaro trys – Lituanistikos, Retų knygų ir rankraščių, Judaikos – skyriai, Valstybingumo centras ir Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, mini kuklią trejų metų sukaktį. Per šį laiką nuveikta išties daug: suorganizuota parodų, seminarų, konferencijų, edukacinių renginių, diskusijų ir knygų pristatymų, parengta leidinių, katalogų ir straipsnių, dalyvauta konferencijose ir stažuotėse. Šiuos metus palydime su Retų knygų ir rankraščių skyriaus parengta bibliotekos šimtmečiui skirta paroda „Verba volant, scripta manent: iš nacionalinės bibliotekos lobyno“, kurią dar galima aplankyti iki gruodžio 31 d., o ateinančius pasitinkame pristatydami Judaikos skyriaus kolegų parengtą Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams skirtą kalendorių.

Valstybingumo centro vadovo straipsnis pasirodė žurnale „Party Politics“

Džiaugiamės kolegos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovo Mato Baltrukevičiaus pasiekimais: jo su bendraautoriais – Mažvydu Jastramskiu ir Vytautu Kuokščiu – parengtas straipsnis „Retrospective voting in Central and Eastern Europe: Hyper-accountability, corruption or socio-economic inequality?“ pasirodė žurnalo „Party Politics“ elektroninėje versijoje (ateityje pasirodys ir popieriniame formate). . Straipsnį rasite čia >>

Beje, Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamos užsienio duomenų bazės lengvai pasiekiamos ir tada, kai darbuojatės namuose (žr. pirmąjį punktą): https://www.lnb.lt/atradimai/duomenu-bazes/uzsienio

Prof. V. Landsbergio asmeninė biblioteka laukia skaitytojų

Prof. Vytautas Landsbergis Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje

1932 m. spalio 18 d. Kaune gimė Vytautas Landsbergis, viena ryškiausių Lietuvos politinio bei kultūrinio gyvenimo figūrų.  Primename, kad Nacionalinėje bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, atvirame fonde saugoma prof. V. Landsbergio asmeninė biblioteka:

  • knygos,
  • periodika,
  • natos.
Toliau skaityti „Prof. V. Landsbergio asmeninė biblioteka laukia skaitytojų”

Poetas Marius Burokas linki švaraus buvimo

veidas

tarp šokančių dulkių

pakeltas į šviesą –

viršutinę Dievo lentyną

 

ieško savo raidės

gal net žino ją –

susirado tarp minkštų

nuvartytų katalogo lapelių

Šios dvi strofos – iš Mariaus Buroko eilėraščio „Bibliotekininkė“, publikuoto rinkinyje „Švaraus buvimo“(Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018). Gruodžio 4 d.  akcijos „Metų knygos rinkimai“ susitikimą su poetais M. Buroku ir Tomu Petruliu vesianti literatūros kritikė Virginija Cibarauskė pavadinimą „Švaraus buvimo“ sieja su rašymu kaip apsivalymu: „Išpažintinius „Švaraus buvimo“ eilėraščių elementus atpažino anksčiau apie knygą rašę kritikai bei kritikės. Kitas kritikos akcentuojamas aspektas – iki šiol lietuvių poezijoje gana retos tėvystės, atsakomybės už santuoką ir apskritai santykius su aplinkiniais temos.“ [1]

Metų knygos 2018 : poezijos knygų penketukas

Toliau skaityti „Poetas Marius Burokas linki švaraus buvimo”