Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus sausio mėnesį organizuojami renginiai

Sausio 6–17 d. Lemtingas 1991 metų sausis: Juozo Kazlausko fotografijų paroda Laisvės gynėjų dienai atminti

Laisvės gynėjų dienai paminėti eksponuojama 30 reportažinių Juozo Kazlausko (1941–2002) fotografijų iš lemtingųjų 1991 m. sausio akimirkų, atrinktų iš gausaus fotografo palikimo. Parodos fotografijos atspindi pačius tragiškiausius istorijos įvykius, perteikia tų dienų visuomenės kovos ir pasipriešinimo okupacijai dvasią. Tai Spaudos rūmų, Radijo ir televizijos komiteto pastato užėmimas, barikadų statymas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo, agresijos aukų laidotuvės. Dalis šių J. Kazlausko fotografijų jau 1991 m. sausį pateko į užsienio spaudą, vėliau buvo publikuotos įvairiuose fotografijų albumuose. Nemaža dalis fotografijų eksponuojamos pirmą kartą, maloniai leidus ir atrinkus J. Kazlausko kūrybinio archyvo ir palikimo tvarkytojai žmonai Daliai Kazlauskienei. Plačiau apie parodą >>

Parodą rengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius


Sausio 7 d. 17.30 val. Prof. habil. dr. G. Michelinio paskaita „Lietuvių kalbos pranašumas kai kurių „didžiųjų“ Europos kalbų atžvilgiu“

Prof. G. Michelinis | kf.vu.lt, J. Kirkučio nuotr.

Paskaitą apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus skaitys italų kalbininkas prof. habil.dr. G. Michelinis, ne vienerius metus tyrinėjantis lietuvių kalbą, puikiai kalbantis lietuviškai ir savo pavyzdžiu įrodantis, kad lietuvių kalba užsieniečiui gali būti labai įdomi, patraukli ir artima.

Profesorius yra Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys akademikas, 1970–1974 m. Bolonijos universitete studijavo klasikinę filologiją, 1975–1976 m. Vilniaus universitete (VU) – baltų kalbotyrą. 1981 m. VU apgynė mokslų kandidato disertaciją „Teksto lingvistika ir indoeuropiečių prokalbė: pasyvas“, 1988 m. – daktaro disertaciją „Laiko, veikslo ir nuosakos kategorijos ir jų funkcionavimas baltų kalbose“.

1978–1987 m. G. Michelinis dėstė Milano katalikų universitete, 1987–1994 m. – Potencos universitete. Nuo 1994 m. dirba Parmos universitete, kur dėsto ir baltų filologiją. 1979 m. Vilniaus universiteto, 1993 m. ir 1995 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. 2000 m. Klaipėdos universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą.

Kalbininkas tiria senovės lietuvių kalbos paminklus, nagrinėja prūsų kalbos problemas. Daugiau informacijos >>

Toliau skaityti „Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus sausio mėnesį organizuojami renginiai“

Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas mini trejų metų sukaktį

Šiandien, gruodžio 17 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, kurį sudaro trys – Lituanistikos, Retų knygų ir rankraščių, Judaikos – skyriai, Valstybingumo centras ir Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, mini kuklią trejų metų sukaktį. Per šį laiką nuveikta išties daug: suorganizuota parodų, seminarų, konferencijų, edukacinių renginių, diskusijų ir knygų pristatymų, parengta leidinių, katalogų ir straipsnių, dalyvauta konferencijose ir stažuotėse. Šiuos metus palydime su Retų knygų ir rankraščių skyriaus parengta bibliotekos šimtmečiui skirta paroda „Verba volant, scripta manent: iš nacionalinės bibliotekos lobyno“, kurią dar galima aplankyti iki gruodžio 31 d., o ateinančius pasitinkame pristatydami Judaikos skyriaus kolegų parengtą Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams skirtą kalendorių.

Valstybingumo centro vadovo straipsnis pasirodė žurnale „Party Politics“

Džiaugiamės kolegos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovo Mato Baltrukevičiaus pasiekimais: jo su bendraautoriais – Mažvydu Jastramskiu ir Vytautu Kuokščiu – parengtas straipsnis „Retrospective voting in Central and Eastern Europe: Hyper-accountability, corruption or socio-economic inequality?“ pasirodė žurnalo „Party Politics“ elektroninėje versijoje (ateityje pasirodys ir popieriniame formate). . Straipsnį rasite čia >>

Beje, Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamos užsienio duomenų bazės lengvai pasiekiamos ir tada, kai darbuojatės namuose (žr. pirmąjį punktą): https://www.lnb.lt/atradimai/duomenu-bazes/uzsienio

Prof. V. Landsbergio asmeninė biblioteka laukia skaitytojų

Prof. Vytautas Landsbergis Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje

1932 m. spalio 18 d. Kaune gimė Vytautas Landsbergis, viena ryškiausių Lietuvos politinio bei kultūrinio gyvenimo figūrų.  Primename, kad Nacionalinėje bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, atvirame fonde saugoma prof. V. Landsbergio asmeninė biblioteka:

  • knygos,
  • periodika,
  • natos.
Toliau skaityti „Prof. V. Landsbergio asmeninė biblioteka laukia skaitytojų“

Poetas Marius Burokas linki švaraus buvimo

veidas

tarp šokančių dulkių

pakeltas į šviesą –

viršutinę Dievo lentyną

 

ieško savo raidės

gal net žino ją –

susirado tarp minkštų

nuvartytų katalogo lapelių

Šios dvi strofos – iš Mariaus Buroko eilėraščio „Bibliotekininkė“, publikuoto rinkinyje „Švaraus buvimo“(Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018). Gruodžio 4 d.  akcijos „Metų knygos rinkimai“ susitikimą su poetais M. Buroku ir Tomu Petruliu vesianti literatūros kritikė Virginija Cibarauskė pavadinimą „Švaraus buvimo“ sieja su rašymu kaip apsivalymu: „Išpažintinius „Švaraus buvimo“ eilėraščių elementus atpažino anksčiau apie knygą rašę kritikai bei kritikės. Kitas kritikos akcentuojamas aspektas – iki šiol lietuvių poezijoje gana retos tėvystės, atsakomybės už santuoką ir apskritai santykius su aplinkiniais temos.“ [1]

Metų knygos 2018 : poezijos knygų penketukas

Toliau skaityti „Poetas Marius Burokas linki švaraus buvimo“

Spalio 18 d. – lapkričio 5 d.: prof. Vytautui Landsbergiui sukurtų ekslibrisų paroda

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 18 d. prof. Vytautas Landsbergis minės savo gimtadienį. Šia proga kviečiame dalyvauti prof. V. Landsbergiui sukurtų ekslibrisų parodos atidaryme.

Nacionalinė biblioteka praėjusių metų spalio 11 dieną gavo brangią dovaną – prof. V. Landsbergio asmeninės bibliotekos rinkinį. Valstybingumo erdvėje saugomose prof. V. Landsbergio knygose galima rasti ne vieną ekslibrisą, patys vertingiausi unikalūs darbai bus eksponuojami tik šioje parodoje. Tai bus unikali proga susipažinti su turtinga prof. Vytauto Landsbergio ekslibrisų kolekcija, kurioje yra ir Lietuvos grafikos grandų – Vytauto Kazimiero Jonyno, Rimtauto Gibavičiaus, Vytauto Valiaus, Petro Repšio ir kitų darbų. Ekspoziciją parengti padėjo grafikas Saulius Valius.

Per pirmuosius Valstybingumo erdvės gyvavimo metus joje surengta daug renginių: diskusijų aktualiais visuomenei klausimais, knygų pristatymų, parodų. Išskirtinis dėmesys skiriamas prof. V. Landsbergiui – surengta diskusija apie prof. V. Landsbergio tėvo, architekto Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio kūrybą, pristatyta prof. V. Landsbergio  knyga „Iš signatarų balkono ir kitur: Vasario 16-oji 1989–2017“, aktyviai darbuojamasi siekiant surinkti ir išsaugoti kuo daugiau žinių apie profesoriaus biblioteką. Pats prof. V. Landsbergis yra dažnas svečias Valstybingumo erdvės renginiuose.

Norėtume informuoti, kad iki spalio 30 d. Valstybingumo erdvėje veiks ir unikali knygų instaliacija „Aktualios akademinės knygos“. Keturių lituanistikos institutų surengtoje parodoje „100 svarbiausių lituanistinių knygų“ bus galima susipažinti su prof. V. Landsbergio asmeninės bibliotekos knygomis, kurias parengė ir išleido šie institutai. Minėtos knygos pažymėtos specialiais ryškiais skirtukais. Daugiau informacijos čia >

Trumpai apie parodą

Data spalio 18 d. – lapkričio 5 d.
Laikas atidarymas – spalio 18 d. 10 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Trukmė 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ›