Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus kovo mėnesį organizuojami renginiai

Knygos „Baltijos rytai: italų žvilgsniai į Lietuvą, Latviją ir Estiją, 1918–2018“ pristatymas

Valstybingumo erdvė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras kviečia į istoriko dr. Andrea Griffante’o knygos „Baltijos rytai: italų žvilgsniai į Lietuvą, Latviją ir Estiją 1918–2018“ pristatymą.

Knygoje apžvelgiamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdis, formavęsis Italijos spaudoje nuo Baltijos valstybių susikūrimo 1918 m. iki šių dienų. Monografijos autorius su kolegomis aptars klasikiniais E. Saido ir L. Wolffo veikalais paremtą metodologinės schemos taikymą, papasakos, kodėl Baltijos šalys vaizduotos kaip „tarpinė“ erdvė – vis stengtasi jas priskirti prie Rytų ir bandyta „pasisavinti“ priartinant prie Vakarų. Knyga ir diskusija turėtų būti įdomios ir aktualios ne tik akademinei bendruomenei, bet ir platesnei visuomenei, padėti geriau suprasti Lietuvos įvaizdį užsienyje iš istorinės perspektyvos.

Diskusijoje dalyvaus knygos autorius dr. A. Griffante’as (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Violeta Davoliūtė (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Lietuvos istorijos institutas) ir dr. Tomas Balkelis (Lietuvos istorijos institutas).

Daugiau informacijos >>


Toliau skaityti „Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus kovo mėnesį organizuojami renginiai“

Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus sausio mėnesį organizuojami renginiai

Sausio 6–17 d. Lemtingas 1991 metų sausis: Juozo Kazlausko fotografijų paroda Laisvės gynėjų dienai atminti

Laisvės gynėjų dienai paminėti eksponuojama 30 reportažinių Juozo Kazlausko (1941–2002) fotografijų iš lemtingųjų 1991 m. sausio akimirkų, atrinktų iš gausaus fotografo palikimo. Parodos fotografijos atspindi pačius tragiškiausius istorijos įvykius, perteikia tų dienų visuomenės kovos ir pasipriešinimo okupacijai dvasią. Tai Spaudos rūmų, Radijo ir televizijos komiteto pastato užėmimas, barikadų statymas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo, agresijos aukų laidotuvės. Dalis šių J. Kazlausko fotografijų jau 1991 m. sausį pateko į užsienio spaudą, vėliau buvo publikuotos įvairiuose fotografijų albumuose. Nemaža dalis fotografijų eksponuojamos pirmą kartą, maloniai leidus ir atrinkus J. Kazlausko kūrybinio archyvo ir palikimo tvarkytojai žmonai Daliai Kazlauskienei. Plačiau apie parodą >>

Parodą rengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius


Sausio 7 d. 17.30 val. Prof. habil. dr. G. Michelinio paskaita „Lietuvių kalbos pranašumas kai kurių „didžiųjų“ Europos kalbų atžvilgiu“

Prof. G. Michelinis | kf.vu.lt, J. Kirkučio nuotr.

Paskaitą apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus skaitys italų kalbininkas prof. habil.dr. G. Michelinis, ne vienerius metus tyrinėjantis lietuvių kalbą, puikiai kalbantis lietuviškai ir savo pavyzdžiu įrodantis, kad lietuvių kalba užsieniečiui gali būti labai įdomi, patraukli ir artima.

Profesorius yra Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys akademikas, 1970–1974 m. Bolonijos universitete studijavo klasikinę filologiją, 1975–1976 m. Vilniaus universitete (VU) – baltų kalbotyrą. 1981 m. VU apgynė mokslų kandidato disertaciją „Teksto lingvistika ir indoeuropiečių prokalbė: pasyvas“, 1988 m. – daktaro disertaciją „Laiko, veikslo ir nuosakos kategorijos ir jų funkcionavimas baltų kalbose“.

1978–1987 m. G. Michelinis dėstė Milano katalikų universitete, 1987–1994 m. – Potencos universitete. Nuo 1994 m. dirba Parmos universitete, kur dėsto ir baltų filologiją. 1979 m. Vilniaus universiteto, 1993 m. ir 1995 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. 2000 m. Klaipėdos universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą.

Kalbininkas tiria senovės lietuvių kalbos paminklus, nagrinėja prūsų kalbos problemas. Daugiau informacijos >>

Toliau skaityti „Valstybingumo centro ir Lituanistikos skyriaus sausio mėnesį organizuojami renginiai“

Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas mini trejų metų sukaktį

Šiandien, gruodžio 17 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, kurį sudaro trys – Lituanistikos, Retų knygų ir rankraščių, Judaikos – skyriai, Valstybingumo centras ir Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, mini kuklią trejų metų sukaktį. Per šį laiką nuveikta išties daug: suorganizuota parodų, seminarų, konferencijų, edukacinių renginių, diskusijų ir knygų pristatymų, parengta leidinių, katalogų ir straipsnių, dalyvauta konferencijose ir stažuotėse. Šiuos metus palydime su Retų knygų ir rankraščių skyriaus parengta bibliotekos šimtmečiui skirta paroda „Verba volant, scripta manent: iš nacionalinės bibliotekos lobyno“, kurią dar galima aplankyti iki gruodžio 31 d., o ateinančius pasitinkame pristatydami Judaikos skyriaus kolegų parengtą Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams skirtą kalendorių.

Valstybingumo centro vadovo straipsnis pasirodė žurnale „Party Politics“

Džiaugiamės kolegos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovo Mato Baltrukevičiaus pasiekimais: jo su bendraautoriais – Mažvydu Jastramskiu ir Vytautu Kuokščiu – parengtas straipsnis „Retrospective voting in Central and Eastern Europe: Hyper-accountability, corruption or socio-economic inequality?“ pasirodė žurnalo „Party Politics“ elektroninėje versijoje (ateityje pasirodys ir popieriniame formate). . Straipsnį rasite čia >>

Beje, Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamos užsienio duomenų bazės lengvai pasiekiamos ir tada, kai darbuojatės namuose (žr. pirmąjį punktą): https://www.lnb.lt/atradimai/duomenu-bazes/uzsienio

Prof. V. Landsbergio asmeninė biblioteka laukia skaitytojų

Prof. Vytautas Landsbergis Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje

1932 m. spalio 18 d. Kaune gimė Vytautas Landsbergis, viena ryškiausių Lietuvos politinio bei kultūrinio gyvenimo figūrų.  Primename, kad Nacionalinėje bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, atvirame fonde saugoma prof. V. Landsbergio asmeninė biblioteka:

  • knygos,
  • periodika,
  • natos.
Toliau skaityti „Prof. V. Landsbergio asmeninė biblioteka laukia skaitytojų“

Poetas Marius Burokas linki švaraus buvimo

veidas

tarp šokančių dulkių

pakeltas į šviesą –

viršutinę Dievo lentyną

 

ieško savo raidės

gal net žino ją –

susirado tarp minkštų

nuvartytų katalogo lapelių

Šios dvi strofos – iš Mariaus Buroko eilėraščio „Bibliotekininkė“, publikuoto rinkinyje „Švaraus buvimo“(Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018). Gruodžio 4 d.  akcijos „Metų knygos rinkimai“ susitikimą su poetais M. Buroku ir Tomu Petruliu vesianti literatūros kritikė Virginija Cibarauskė pavadinimą „Švaraus buvimo“ sieja su rašymu kaip apsivalymu: „Išpažintinius „Švaraus buvimo“ eilėraščių elementus atpažino anksčiau apie knygą rašę kritikai bei kritikės. Kitas kritikos akcentuojamas aspektas – iki šiol lietuvių poezijoje gana retos tėvystės, atsakomybės už santuoką ir apskritai santykius su aplinkiniais temos.“ [1]

Metų knygos 2018 : poezijos knygų penketukas

Toliau skaityti „Poetas Marius Burokas linki švaraus buvimo“