veidas
tarp šokančių dulkių
pakeltas į šviesą –
viršutinę Dievo lentyną
ieško savo raidės
gal net žino ją –
susirado tarp minkštų
nuvartytų katalogo lapelių
Šios dvi strofos – iš Mariaus Buroko eilėraščio „Bibliotekininkė“, publikuoto rinkinyje „Švaraus buvimo“(Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018). Gruodžio 4 d. akcijos „Metų knygos rinkimai“ susitikimą su poetais M. Buroku ir Tomu Petruliu vesianti literatūros kritikė Virginija Cibarauskė pavadinimą „Švaraus buvimo“ sieja su rašymu kaip apsivalymu: „Išpažintinius „Švaraus buvimo“ eilėraščių elementus atpažino anksčiau apie knygą rašę kritikai bei kritikės. Kitas kritikos akcentuojamas aspektas – iki šiol lietuvių poezijoje gana retos tėvystės, atsakomybės už santuoką ir apskritai santykius su aplinkiniais temos.“ [1]
Dailininkės Deimantės Rybakovienės sukurtas knygos viršelis yra išskirtinis: jame galima atpažinti vaizdą iš Naujamiesčio (Vilnius) – ten per baltą pastato sieną vinguriuoja rašalo spalvos Neris. Retai į literatūrą patenkanti Vilniaus vieta, esanti ties Savanorių ir Gerosios Vilties gatvėmis, išnyra rinkinio tekstuose: „rajono žiauna, prismaigstyta paraudonijusių sovietinių / dantų; pridvisusių urnų darnios eilės; liūdesys čia paklotas / tvarkingai, seniai – suskilusiom pilkom plytelėm; net / žalumos ryškumas prisuktas“.
„Aš lankiau Gerosios Vilties gatvėje esantį darželį, mokiausi 21-ojoje vidurinėje Skroblų gatvėje, su šia gatve susiję daug prisiminimų – daugiau niūrių, nei džiugių, nes sovietmečiu šis rajonas, vadinamoji „Krasnūcha“ buvo baisokas. Kita vertus, ta nupiešta upė, kaip tik toks pokštas, kokį gali iškrėsti Vilnius: ženklais įvilioti tave dar giliau į savo labirintą, įklampinti savo istorijoje ir nebepaleisti“, [2] – pasakoja M. Burokas.
[1] http://www.skaitymometai.lt/index.php?2042871706
[2] https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/nespecialus-tyrimas-kiek-neriu-teka-vilniumi-286-1048932?c=286&copied