Trys knygos apie Vilniaus istoriją

Knygas atrinko Vaclava Filipovič

Przedwojenne Wilno : najpiękniejsze fotografie / Jolanta B. Kucharska. – Warszawa : Wydawnictwo RM, 2013. – 101, [3] p. : fotogr. – ISBN 978-83-7773-052-2

Knygoje pateikiamos profesionalų ir mėgėjų nuotraukos, kurios veda mus į nostalgišką kelionę po XIX–XX a. sandūros ir tarpukario Vilnių. Daugiau apie knygą (lenkų k.) ir kelios nuotraukos iš jos: https://culture.pl/pl/dzielo/jolanta-b-kucharska-przedwojenne-wilno-najpiekniejsze-fotografie


Toliau skaityti „Trys knygos apie Vilniaus istoriją“

Lituanistikos skyriaus pėdsakai „Draugo“ priede „Kultūra“

JAV lietuvių laikraščio „Draugas“ priede „Kultūra“, išėjusiame šį šeštadienį (rugsėjo 7 d.), rasite net kelis Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus pėdsakus.  Mūsų skyriaus darbuotoja Deimantė Žukauskienė recenzuoja keliautojos Eglės Gerulaitytės antrąją knygą, „Amerika be dangoraižių“ “ (p. 7). „Ši knyga nėra vien apie keliones. Tai ne tik išorinė kelionė į svečias šalis, bet ir kelionė po savąjį aš. Ir (galbūt) savęs atradimą“, rašo Deimantė.

Pristatydama rugpjūčio kultūrinę padangę, Astrida Petraitytė pastebi Leonardo Skirpsto parodą „(Ne)lokali istorija“, skirtą Baltijos kelio 30-mečiui (p. 2-3, 8). Paroda Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje veiks iki rugsėjo 22 d. Užsukite!

Daugiau apie parodą >>

Iš tarpukario laikraščių. Apie plaukus ir protą

Jeigu tikėsime 1930 m. vasario 20-osios „Lietuvos žiniomis“, vienas vokiečių medikas  būtų pritaręs patarlei „Ilgas plaukas, trumpas protas“ (beje, ši patarlė yra tarptautinė[1]): „Mediko nuomone, smagenys [smegenys] kliudą plaukams augti, nes atima iš jų kraują. […] Plikė esanti geriausias ir tikriausias protingumo ir išminties įrodymas. […] Kas del to, kad jo teorija prieštaraujanti faktams, medikas atsako: „nuo to tik blogiau faktams “.


[1] Giedrė Bufienė, „Boba lietuvių patarlėse ir priežodžiuose.“ Tautosakos darbai, 16(23),  2002, 63.

Dokumentinį paveldą tyrinėja studentai

Studentai visados laukiami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur jų laukia itin įvairi, dažnai – dar menkai tetyrinėta, medžiaga! 

Akimirkos iš gynimų

Šiandien džiaugiamės puikiai apgintu Justynos Sadovskos baigiamuoju bakalauro darbu „Karo patirtys Gabrielės PetkevičaitėsBitės ir Władysław’o Wielhorski’io dienoraščiuose“ (VDU Švietimo akademija, lietuvių filologijos ir istorijos pedagogikos studijų programa). 🎓✒️Darbo autorė tyrinėjo bibliotekoje saugomus Władysław’o Wielhorski’io rankraščius, o juos įskaityti padėjo ir turimomis žiniomis apie autorių pasidalino mūsų skyriaus darbuotojai. Beje, Władysław’o Wielhorski’io dienoraščius, kuriuos verčia nuostabi vertėja Irena Aleksaitė, planuojama išleisti rudenį. 

Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomi dokumentai įkvėpė ir vakar apgintą V. Budreckaitės magistro darbą „Diasporos vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį laikraštyje „The New York Times“ 1990 m.“ VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Kai kurias iškarpas iš 1990 m. Vakarų spaudos galite peržiūrėti virtualioje parodoje >>

Iš tarpukario laikraščių: vasaros mados

„Madų žurnaluose pažymėta, kad bus dėvimos ir didelės mėlynos spalvos palerinos, bet Lietuvoj madų salonuose manoma, kad ši naujiena Lietuvoj neprigysianti, nes taip apsirengusi panelė, būtų panaši į mūsų policininką,“ – rašė Modistė  „Amatininke“ (1935, nr. 15, p. 4)

Nykos-Niliūno prancūziškieji kontekstai

2019-ieji oficialiai paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Gražus sutapimas, kad šiemet minimos ir vieno žymiausių lietuvių išeivijos poetų Alfonso Nykos-Niliūno 100-osios gimimo metinės. Vienas pirmųjų rašytojui atminti dedikuotų renginių kvies susidomėjusius susiburti Nacionalinėje bibliotekoje. Minėjime bus analizuojami prancūziškieji autoriaus kūrybos kontekstai, skaitomi rašytojo dienoraščių fragmentai. Renginyje skambės eilės prancūzų ir lietuvių kalbomis, jas papildys muzikinė programa. Plačiau: http://bit.ly/2VqR8s2