Gegužės 2–31 d.: paroda „Lietuvos valstybę kūrėme kartu: JAV lietuvių bendruomenės veikla 1951–2018 m.“

2019-ieji paskelbti Pasaulio lietuvių metais, jiems skiriama gausybė renginių tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančioje parodoje atskleidžiama, kad Amerikos lietuviai visada buvo ir yra glaudžiais ryšiais susisieję su Lietuva ir joje vykstančiu gyvenimu.

Toliau skaityti „Gegužės 2–31 d.: paroda „Lietuvos valstybę kūrėme kartu: JAV lietuvių bendruomenės veikla 1951–2018 m.““

Imbieriaus pyragas Kalėdoms

Artėjančių Kalėdų proga siūlome išsikepti Amerikos lietuvaitės (tikrasis autorės vardas – Joana Baltrušaitienė (1873-1950)) imbierinį pyragą. Pirmą kartą receptas paskelbtas 1919 metais Worcester, Mass (JAV) leidyklos „Amerikos lietuvis“ išleistoje knygoje Valgių gaminimas ir namų prižiurėjimas. Šis receptas paimtas iš trečiojo papildyto knygos leidimo, išėjusio 1932 metais – Valgių gaminimas ir namų prižiurėjimas su dviem priedais: kaip gaminti vaisių vynas ir patarimai ir paaiškinimai apie maistą ir sveikatą.


Imbieriaus pyragas[1]

½ puoduko sviesto

2 kiaušinius

½ puoduko rudo cukraus

1 puoduką molasses

2 puoduku miltų

2 šaukštuku imbieriaus (ground ginger)

1 šaukštuką druskos

¾ šaukštuko sodos.

 

Išplak sviestą iki bus smetonuotas; povaliai pridėk cukrų, gerai išplaktus kiaušinius ir molasses. Sumaišyk ir išsijok miltus, imbierių, druską ir sodą. Sumaišyk su pirmu mišiniu. Leisk pastovėti 5 ar 10 minutų šaltoje vietoje. Tada išvoliok, kad butų ½ colio storio. Sudėk į ištaukuotus pajų blėtas. Kepk vidutiniai karštame pečiuje.

Skanaus!

P.S. Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus konditerė spėja, kad tai gali būti ne pyragas, o meduolis. Planuojame hipotezę patikrinti empiriškai.

[1] Kalba netaisyta.

Kaune įvyko konferencija „Nužemintųjų generacijos kodai“

Lapkričio 24 d., penktadienį, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje muziejuje, Kaune, vykusi išeivijos poetų Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus jubiliejinėms sukaktims skirta konferencija „Nužemintųjų generacijos kodai“ subūrė gausų skaičių lietuvių diaspora besidominčių tyrėjų. Konferencijoje svarstyti Liūnės Sutemos ir Algimanto Mackaus kūrybos ir veiklos metmenys, iš naujo brėžtos žemininkų ir nužemintųjų generacijų ribos ir sąsajos, gilintasi į Liūnės Sutemos rašymo tradiciją ir išeivijos moterų poezijos slinktis šalia ir tarp „nužemintųjų“.

Konferencijoje su pranešimu „Liūnė Sutema ir Marius Katiliškis: (ne)kasdieniški liudijimai apie bendraminčius ir save“ dalyvavo ir mūsų skyriaus vyr. tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė. Savo pranešime ji pristatė mažai kam žinomą Maros ir Kazio Almenų sakytinės istorijos medžiagą „Maros ir Kazio Almenų surinkti pokalbiai, 1965–1977“, saugomą Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje (JAV). Tarp Almenų pakalbintųjų yra ir Zinaida Nagytė-Katiliškienė (Liūnė Sutema) ir Marius Katiliškis. 1965 metų birželio 14-ą ir liepos 23 dieną Kazio Almeno kalbinti sutuoktiniai dalijosi mintimis apie 1961 metais žuvusį Antaną Škėmą, 1964 metais žuvusį Algimantą Mackų ir tais pačiais metais netikėtai mirusį Julių Kaupą. Visi trys buvo Katiliškių pažįstami, o Mackaus ir Kaupo atveju – geri bičiuliai. Pokalbiuose gausu kasdieniškų ir nekasdieniškų detalių iš rašytojų (ne tik čia paminėtų) gyvenimo Vokietijoje ir Amerikoje. Ilgėliau sustojama ties Škėma – jo asmenybe ir kūryba. Būtent kalbėdami apie Škėmos kūrinius, Katiliškiai įvardija ir savo estetinius principus literatūroje. Užrašyti pokalbiai leidžia pažvelgti į Katiliškius ne tik kaip į kūrėjus, bet ir kaip į sutuoktinius, pajusti jų santykių dinamiką, pagarbą kito nuomonei, požiūrį į vienas kito kūrybą.

Visą konferencijos programą rasite čia >>


Ištrauka iš 1965 metų birželio 14 d. pokalbio su Katiliškiais:

MK: Dabar einam su Julium [Kaupu] senamiesčio gatvėm, nueinam į gasthaus „zum Stork“, ten išgeriam šnabės vokiškos su žuvelėm… Einam. Jau po pinigų reformos, jau vokiečių krautuvės buvo išstačiusios prekes, pavyzdžiui, prekių, ypatingai maisto: vaisių, daržovių, tokie stendai lauko pusėj. O, žinai, šaligatviai siauri, kaip viduramžių gatvėse. Tai dabar Julius vienoj, žinai: „Čia persikai, ką tu mėgsti?“ „Nu, aš dabar obuolį mėgstu.“ Tai jis pasiima obuolį ir graužia. „Pasiimk tu!“ Aš – ne. Tai dabar šeimininkė krautuvės žiūri iškišus galvą. Julius: „Tu ne?“ Aš ne, man nejauku. „Tu nekreipk dėmesio.“ Einam toliau. Sako dabar: „Čia puikūs persikai, mano manymu, jie iš Italijos, paragaukim. Paimk!” „Nu, – sakau, ne, neimsiu.“ Julius paėmė, gražiausią. Dabar šeimininkė sako vokiškai, klausia: „Ką jūs ten darot?“ „Ooo, nieko, mes ragaujam jūsų prekes. Jūsų prekės, reikia pasakyt, yra visai neblogos.“ Ir mes einam toliau. Julius pasiima vynuogių kekę prie trečios gatvelės krautuvės. Sakau: „Velnio aky, Juliau, taip nebedarykim.“ „Ko tu, – sako, – jaudinies? Jeigu  tos prekės išstatytos, tai yra jos išstatytos praeivių dėmesiui.“ Sako, mes domimės. Bet, matai, kad jis tą atlikdavo, kad tu nieko negali sakyt…

Nuotraukose: Konferencijos pranešėjai ir klausytojai.

Prez. Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus nuotr.

Gabrielė Gedo: „Buvo nuostabi proga toliau pažinti savo lietuviškas šaknis“

„Su mama visada bandome kalbėti lietuviškai (nors ne visada sekasi), o kai buvau maža, pas mus gyveno lietuvaitės auklės. Žinoma, daug metų mokiausi lituanistinėje mokykloje, o po to kelerius metus ten dirbau mokytojos padėjėja. Bebaigiant gimnaziją, vieną vasarą, kelias savaites dirbau „Drauge”, kur buvo smagu daugiau sužinoti apie rašymą ir spaudą. Todėl stažuotė M. Mažvydo bibliotekoje, atrodo, buvo natūrali to lietuviško švietimo dalis“, – taip apie santykį su lietuvybe JAV lietuvių laikraščiui „Draugas“ pasakojo ispanistikos studentė Gabrielė Gedo, politologo Tomo Remeikio anūkė, kuri šią vasarą stažavosi Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriuje.

Audronės V. Škiudaitės interviu su Garbriele Gedo skaitykite „Draugo“ puslapyje >>

Susivienijimo Lietuvių Amerikoje dovanos iš Niujorko

Šiandien į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką atkeliavo dar keturios dėžės siuntinių iš Amerikos. Niujorke iki šiol veikianti seniausia Amerikos lietuvių organizacija Susivienijimas Lietuvių Amerikoje (SLA) atsiuntė dovanų – per šimtmetį išsaugotų leidinių, kurie liudija mūsų tėvynainių kultūrinę veiklą, atspindi jų kasdienybės rūpesčius ir švenčių džiaugsmus.

Toliau skaityti „Susivienijimo Lietuvių Amerikoje dovanos iš Niujorko“