Parodai „Išeivijos žiniasklaidos lūžiai po 1990-ųjų“ besirengiant: „Lietuvos Vyčių“ leidinio „Vytis-The Knight“ istorija

Parengė Dalia Cidzikaitė



 „Vyties“ 30 metų jubiliejiniame viršelyje – leidinio redaktoriai nuo 1915 iki 1945, 1945 m. rugsėjo mėn.

Žurnalo „Vytis“ istorija – tai ne tik vienos iš seniausių Amerikoje lietuviškų organizacijų „Lietuvos vyčiai“ (angl. The Knights of Lithuania) istorija. Joje atsispindi ir pirmosios lietuvių emigracinės bangos Amerikoje bei lietuvius emigrantus priglaudusios šalies – Jungtinių Amerikos Valstijų – istorija. 1915 m. pradėtas leisti kaip lietuvių jaunimui skirtas laikraštis, kurį vienu metu skaitė apie 5 000 skaitytojų, savo laiku turėjęs net spaustuvę Čikagoje ir rinktinės lietuvių literatūros knygynėlį, į 105-uosius metus įžengęs „Vytis“ neketina sustoti. Nors žurnalo prenumeratorių ir skaitytojų skaičius nepalyginamai mažesnis, nei organizacijos klestėjimo laikais, kas keturis mėnesius narių ir rėmėjų pastangomis išleidžiamas spalvotas žurnalas anglų kalba toliau pasakoja „Lietuos vyčių“ Amerikoje istoriją (http://knightsoflithuania.com/).

Ačiū informaciją apie leidinį ir pačią organizaciją surinkusiems „Lietuvos vyčių“ garbės nariui, dabartiniam „Vytis-The Knight“ redaktoriui Robertui A. Martinui, jaunesniajam ir „Lietuvos vyčių“ garbės narei, Centro valdybos pirmininkei ir ryšių su visuomene komiteto pirmininkei Reginai Juškaitei-Švobienei.


Romos katalikų jaunimo organizacija „Lietuvos vyčiai“, viena iš seniausių lietuvių organizacijų JAV, buvo įsteigta 1913 m. balandžio 27 d. Lorense, Masačiusetse (Lawrence, Massachusetts). Organizacijos steigėjas Mykolas Norkūnas ir vienas iš Norkūno šalininkų, laikraščio „Draugas“ pirmasis redaktorius kun. Antanas Kaupas nutarė organizaciją pavadinti „Lietuvos sakalai“. Naujos jaunimo organizacijos globėju pasirinktas Lietuvos globėjas šv. Kazimieras. Lietuvių spaudoje pranešus apie steigiamąjį susirinkimą ir jame priimtus nutarimus, Norkūnas sulaukė gausių palankių atsiliepimų iš kunigų, vargonininkų ir studentų.

Dėl oficialaus organizacijos pripažinimo kreiptasi į centrinę organizaciją – Amerikos lietuvių katalikų federaciją (ALKF). Savo idėją kunigas Norkūnas pristatė 1913 m. Pitsburge, Pensilvanijoje (Pittsburgh, PA) vykusiame ALKF kongrese.

Organizacijos pavadinimas buvo pakeistas į „Lietuvos vyčius“, organizacijos globėju patvirtintas šv. Kazimieras, „Dievui ir Tėvynei“ tapo organizacijos šūkiu. Taip pat patvirtintas „Lietuvos vyčių“ simbolis: jojantis raitelis su iškeltu kardu, virš kardo esantis kryžius simbolizuoja „Vyčių“ idealą – Jėzų Kristų. Organizacijos ženklas užpatentuotas Norkūno vardu.

Pirmieji leidybos metai

Trečiame metiniame „Lietuvos vyčių“ seime, vykusiame 1915 m. liepos 1–2 d. Šv. Jurgio parapijoje, Čikagoje (Chicago, Illinois), pranešta, kad nuo organizacijos įsteigimo narių skaičius išaugo iki 30 kuopų su 3 000 narių. Suorganizuota daug vakarų su vaidinimais, koncertais, paskaitomis apie organizaciją ir kitomis temomis. Buvo steigiamos lituanistinės mokyklos, rengiamos tautinio meno parodos, ruošiamos išvykos į muziejus, kultūrines įstaigas. Dauguma lietuvių iš savo gimtojo krašto atvyko, nežinodami „anei druko anei rašto“, todėl mokyklos, vakariniai kursai, įvairios iškylos ne vienam norinčiam prasilavinti lietuviui suteikė tokią progą.

Organizacijai augant, nebuvo galima apsieiti be savo leidinio, todėl šiame seime buvo nutarta įsteigti „Vytį“. Entuziazmo kupini seimo atstovai surinko 50 JAV dol. leidiniui išleisti ir jam paremti. 1915 m. spalio 21 d. išleistas oficialus „Lietuvos vyčių“ žurnalas „Vytis“ (adresu 731 West 18th St., Chicago, IL). Leidinys buvo 24 puslapių, 6,5 x 9,5 colių dydžio. Pirmieji redaktoriai buvo dr. Aleksandras M. Račkus ir prof. Kazys Pakštas, pirmasis administracijos vadovas – Leonardas Šimutis, vėliau redagavęs „Draugą“. Pirmasis „Vyties“ numeris pasaulį išvydo geltonais viršeliais su dailininko Izidoriaus Ilekio piešiniu. Leidinys buvo nedidukas, bet vis dėlto graži pradžia lietuvių katalikiškos spaudos pasaulyje. Prie naujo leidinio greit susispietė visi anuometiniai jauni rašytojai, prisidėdami savo poezija, proza, paskaitomis. Tais pačiais metais buvo priimtas oficialus „Vyčių“ himnas, kuriam muziką parašė kompozitorius Aleksandras Aleksis (Aleksandravičius), žodžius – organizacijos garbės narys kun. dr. Motiejus Gustaitis. Leidinyje taip pat buvo spausdinami pastatyti vaidinimai ir muzikiniai spektakliai.


Pirmasis „Lietuvos vyčių“ jaunimo laikraščio „Vytis“ numeris, 1915 metai.
Toliau skaityti „Parodai „Išeivijos žiniasklaidos lūžiai po 1990-ųjų“ besirengiant: „Lietuvos Vyčių“ leidinio „Vytis-The Knight“ istorija“

Gegužės 2–31 d.: paroda „Lietuvos valstybę kūrėme kartu: JAV lietuvių bendruomenės veikla 1951–2018 m.“

2019-ieji paskelbti Pasaulio lietuvių metais, jiems skiriama gausybė renginių tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančioje parodoje atskleidžiama, kad Amerikos lietuviai visada buvo ir yra glaudžiais ryšiais susisieję su Lietuva ir joje vykstančiu gyvenimu.

Toliau skaityti „Gegužės 2–31 d.: paroda „Lietuvos valstybę kūrėme kartu: JAV lietuvių bendruomenės veikla 1951–2018 m.““

Apie kūrybingus būdus būti lietuviu išeivijoje

Šiemet JAV Lietuvių Bendruomenės  vykdoma programa jaunimui „Lietuvių išeivijos stažuotė“ (LISS) mini dešimtmetį. Sukakties proga Dalia Cidzikaitė pakalbino praėjusiais metais stažuotę Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriuje atlikusią Amerikos lietuvę, ispanų kalbos ir literatūros studentę Gabrielę Gedo.

Paklausta apie netikėtus atradimus, Gabrielė prisimena: „Buvo malonu matyti, kad bibliotekoje yra mano senelio (politologo Thomo Remeikio, –  aut.) knygų ir kad jo idėjos turi savo vietą Lietuvos intelektualiniame pasaulyje. Netikėtai suradau vieną iš jo redaguotų knygų, išverstą į ispanų kalbą. Tai buvo maloni staigmena.“

Anot merginos, universitete puoselėti lietuviškumą sunku, nors kartais jis išnyrąs visai netikėtai: „Kartą skaičiau straipsnį apie pasakas, jame buvo paminėtos ir lietuviškos pasakos. Kai palyginti lengvai išmokau vokiečių kalbos linksnius, supratau, kad taip nutiko dėl to, kad moku lietuvių kalbą. Antra vertus, manau, galima ugdyti lietuviškumą Amerikoje. Esu dalyvavusi šokių grupėse ir skautuose, kartais dalyvauju Lietuvos ambasados JAV renginiuose. Manau, kad lietuviai draugai, bendravimas su jais, jų vestuvių šventimas ir pan. toliau stiprina tą ryšį. <…> Labai verta keliauti į Lietuvą ir taip palaikyti ryšį, tačiau taip pat manau, kad jei nėra įmanoma važiuoti į Lietuvą, yra daug kūrybingų būdų būti lietuviu išeivijoje.“

Visą interviu rasite naujausiame žurnalo „Pasaulio lietuvis“ numeryje (2018 gegužė 5/567).

 

Paroda „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius“

Balandžio 18 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankytojams atverta Lietuvos ir JAV bičiulystės šimtmečio puslapius atskleidžianti paroda „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius“. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą drauge kūrė JAV ambasada Lietuvoje ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.  Toliau skaityti „Paroda „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius““

Naujas leidinys apie JAV lietuvių muzikinę kultūrą

Prof. dr. Danutė Petrauskaitė Lituanistikos tyrimų skyriuje
Prof. dr. Danutė Petrauskaitė Lituanikos skaitykloje

Balandžio 19 dieną Lituanistikos tyrimų skyriuje apsilankiusi Klaipėdos universiteto prof. dr. Danutė Petrauskaitė Lituanikos archyvui padovanojo praėjusiais metais Vilniaus dailės akademijos leidyklos išleistą savo monografiją Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1870–1990: tautinės tapatybės kontūrai.

Balandžio 28 dieną LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyrius kviečia į šios knygos pristatymą, kurioje dalyvaus ir monografijos autorė. Renginys vyks Lietuvos edukologijos universiteto II rūmuose, 318 kab. (T. Ševčenkos g. 31), pradžia – 14 val.

Gyvūnas racionaliame gyvūne 

31b5rLvTsqL._SY344_BO1,204,203,200_Ar žmogus iš tiesų yra „racionalus gyvūnas“? Klasikiniai Vakarų tekstai teigia būtent taip, bet kasdienybė dažnai prieštarauja. Knygoje „The rational animal“ (New York : Basic Books, 2013) psichologas Douglasas T. Kenrickas ir rinkodaros ekspertas Vladas Griškevičius aiškina, kad mūsų elgesio motyvai glūdi evoliucijoje. Anot knygos autorių, už sprendimų priėmimą smegenyse atsakingi keli skirtingi „aš“, žiūrintys į skirtingas puses. Poelgis, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo absurdiškas, evoliucine prasme gali būti išmintingas. 

V. Griškevičius į JAV išvyko 1987 m., su tėvais. Iki šiol pamena, kokį didžiulį įspūdį jam, sovietmečio vaikui, padarė prekių gausa, ir pirmąjį pirkinį arbūzų skonio kramtomąją gumą. Studijavo psichologiją ir ekonomiką Kalifornijos universitete, vėliau įgijo daktaro laipsnį Arizonos valstijos universitete. Dabar dėsto Minesotos universitete. Domisi žaliuoju marketingu ir evoliucinėmis vartotojų elgesio šaknimis. 

Video interviu su V. Griškevičiumi:

https://www.youtube.com/watch?v=sZV9SyOEIAI
https://www.youtube.com/watch?v=-9KFvWNxeiU