Knyga „Nailono uždanga“ – kitoks žvilgsnis į Šaltojo karo istoriją

Silvija Stankevičiūtė


Iš kairės: Š. Nakas, prof. dr. R. Stanevičiūtė, prof. dr. D. Petrauskaitė, prof. dr. G. Jankevičiūtė

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas muzikologių Rūtos Stanevičiūtės, Danutės Petrauskaitės bei Vitos Gruodytės parengtas dvitomis „Nailono uždanga. Lietuvių muzika tarptautinėje Šaltojo karo istorijoje“. 2018 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išleistą dvitomį sudaro kolektyvinė monografija „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ ir laiškų knyga „Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990“.

Knygos pristatyme-diskusijoje dalyvavo knygos sudarytojos prof. dr. R. Stanevičiūtė, prof. dr. D. Petrauskaitė, taip pat kompozitorius Šarūnas Nakas ir menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.


Knygos pristatyme dalyvavo ir prof. Vytautas Landsbergis

Kolektyvinėje monografijoje, remiantis gausiais archyviniais dokumentais (laiškais, nuotraukomis), surinktais iš valstybinių archyvų, organizacijų bei privačių asmenų archyvų, plačia publikuotų šaltinių baze, analizuojama, kaip ir kokiais kanalais sovietmečiu vyko muzikinės informacijos, individų, institucijų mainai tarp Lietuvos ir užsienio, kas skatino Šaltojo karo ideologinės konfrontacijos padalytas muzikines terpes megzti tarpasmeninius ir transnacionalinius ryšius, kokie ideologiniai, ekonominiai, kultūriniai suvaržymai ir skirtumai juos ribojo, kokį poveikį tarptautiniai mainai turėjo nacionalinei muzikos scenai.

„Rašant kitas knygas, daugelį metų domintis muzikos istorija, modernėjimo temomis, į akiratį pastoviai pakliūdavo daug neskelbtos istorinės medžiagos. Vienas labai konkrečių inspiracijos šaltinių – Vytauto Bacevičiaus korespondencija, nes ji atveria daug šaltinių. Pavadinimas suponuoja, kad rašoma apie tarptautinius ryšius ir mainus Šaltojo karo politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose, tačiau mes esame meno istorikės ir istoriją rašome šiek tiek kitaip nei politikos, ekonomikos, karo istorikai“, – svarstė vakaro prelegentė R. Stanevičiūtė.

Plačiau skaitykite „Bernardinuose“ >>

Nacionalinė biblioteka jau ketvirtą kartą surengė diasporos tyrėjų seminarą

Gegužės 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno  Mažvydo bibliotekoje įvyko jau 4-asis tarpdisciplininis diasporos tyrėjų seminaras, į kurį susirinko iš skirtingų perspektyvų į lietuvių gyvenimą bei veiklą užsienyje žvelgiantys akademikai. Iniciatyva per seminarus burti diasporos tyrėjus Nacionalinėje bibliotekoje gimė 2014 m. pavasarį, todėl šie renginiai tradiciškai vyksta antrojoje pavasario pusėje. Nacionalinės bibliotekos erdvė yra labai palanki diasporos tyrinėjimams, nes čia kaupiama lituanika – ne Lietuvoje išleista, tačiau kuriuo nors atžvilgiu su Lietuva susijusi literatūra: užsienyje išleistos lietuvių autorių knygos, lietuvių diasporos laikraščiai ir žurnalai, užsienio autorių darbai apie Lietuvą ir kt. Toliau skaityti „Nacionalinė biblioteka jau ketvirtą kartą surengė diasporos tyrėjų seminarą“

Artėja 4-asis tarpdalykinis diasporos tyrėjų seminaras

Dokumentinio paveldo tyrimų departamento

Lituanistikos skyrius

 

Organizuoja

4-ĄJĮ TARPDALYKINĮ DIASPOROS TYRĖJŲ SEMINARĄ

2017 m. gegužės 4 d.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka,

LNB Posėdžių salė (Gedimino pr. 51, 6 aukštas)

PROGRAMA

10 val. Seminaro pradžia.

10:10 val. DPTD Lituanistikos skyriaus vadovės dr. Giedrės Milerytės-Japertienės žodis.

10:30 val. Valdonė Budreckaitė supažindins su LNB DPTD Lituanistikos skyriaus veikla.

10:45 val. Šeši diasporos pjūviai (pranešimų trukmė – iki 15 min.)

  • Prof. dr. Rūta Stanevičiūtė ir prof. dr. Danutė Petrauskaitė „Projektas „Nailono uždanga? Lietuvių muzikos kultūra Šaltojo karo politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose“
  • Egidijus Balandis „Bandant pažvelgti į sportą rimtai“
  • Kęstutis Kilinskas „Diasporos archyvai karo tyrinėtojo akimis“
  • Marija Bražienė „Trauminė atmintis ir jos įveika memuaruose: lietuvių pasitraukimas į Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metais“
  • Kristina Dūdaitė „Požiūris į emigraciją lietuvių ir žydų tarpukario periodikoje ir literatūroje“
  • Rūta Lazauskaitė „Juozo Ambrazevičiaus archyvo paieškos“

12:15 val. dr. Gražina Sviderskytė „Didysis pasakojimas apie Lituanicą – kaip dingstis moksliniam tyrimui: nauji metodai, atradimai ir sprendimai“.

12:45 val. Prof. dr. Giedrius Subačius – apie AABS organizaciją ir JAV leidžiamą žurnalą Lituanus.

13:30 val. Pietūs

15 val. Dokumentinio filmo apie operos solistą Arnold Voketaitį Prisimenu motinos balsą / Remembering My Mother‘s Voice (2015) peržiūra. Filmą pristatys filmo režisierė Agnė Marcinkevičiūtė. PASTABA: Peržiūra vyks Kino salėje (LNB, 5 aukštas).

 

Naujausiame žurnale „Durys“ – straipsnis apie AABS renginius Filadelfijoje

unnamed1Klaipėdoje leidžiamo kultūrinio žurnalo „Durys“ liepos numeryje pasirodė prof. dr. Danutės Petrauskaitės straipsnis apie draugijos AABS (The Association for the Advancement of Baltic Studies) renginius, gegužės 26-28 d. vykususius JAV, Filadelfijoje. Autorė rašinyje primena AABS istoriją bei misiją, paaiškina, kodėl šiemet pasirinkta Filadelfija, ir trumpai papasakoja, kas nuveikta per konferenciją bei kitus renginius.

Visą žurnaloDurys“ liepos numerį su prof. dr. D. Petrauskaitės straipsniu (p. 40-42) rasite čia: http://issuu.com/diena/docs/durys_07_28/41?e=0

unnamedPati prof. dr. D. Petrauskaitė tyrinėja JAV lietuvių muzikinio gyvenimo istoriją. Šį pavasarį jos išsami monografija „Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1870–1990: tautinės tapatybės kontūrai“ (Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015) buvo pristatyta per IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus surengtą jaunųjų diasporos tyrėjų seminarą.

Įvyko trečiasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras

Kalba LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė
Kalba LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė

Balandžio 28 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento (IMD) Lituanistikos tyrimų skyrius surengė trečiąjį tarpdalykinį jaunųjų diasporos tyrėjų seminarą. Šiemet seminaras iš Nacionalinės bibliotekos, mininčios Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, persikėlė į Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultetą, su kuriuo IMD Lituanistikos tyrimų skyrius glaudžiai bendradarbiauja.

Seminaro pradžioje IMD Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovė Jolanta Budriūnienė išreiškė mintį, kad seminarus rengti vis kitoje institucijoje galėtų tapti tradicija ir trumpai priminė pavasarį vykstančių diasporos tyrėjų seminarų priešistorę. Paprastai judama nuo nacionalinio lygmens prie tarptautinio, o šiuo atveju nutiko atvirkščiai: idėja rengti tarpdalykinius lietuviškosios diasporos tyrėjų seminarus, kurių dalyviai dalintųsi mintimis apie vykdomus tyrimus ir padėtų vieni kitiems atrasti reikiamus šaltinius, kilo po to, kai Nacionalinėje bibliotekoje buvo surengtas tarptautinis Baltijos šalių paveldo tinklo (The Baltic Heritage Network, BaltHerNet) seminaras. LEU Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė prisiminė Prancūzijoje gyvenančio rašytojo Valdo Papievio romaną „Eiti“: jame pasakojama apie savotišką keliautojų, vaikštinėtojų bendruomenę, kurios nariai instinktyviai atpažįsta vienas kitą, – taip pat vienas kitą atpažįstą ir diasporos tyrinėtojai, vienijami specifinių aktualijų.

Toliau skaityti „Įvyko trečiasis tarpdalykinis jaunųjų diasporos tyrėjų seminaras“

Naujas leidinys apie JAV lietuvių muzikinę kultūrą

Prof. dr. Danutė Petrauskaitė Lituanistikos tyrimų skyriuje
Prof. dr. Danutė Petrauskaitė Lituanikos skaitykloje

Balandžio 19 dieną Lituanistikos tyrimų skyriuje apsilankiusi Klaipėdos universiteto prof. dr. Danutė Petrauskaitė Lituanikos archyvui padovanojo praėjusiais metais Vilniaus dailės akademijos leidyklos išleistą savo monografiją Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1870–1990: tautinės tapatybės kontūrai.

Balandžio 28 dieną LNB IMD Lituanistikos tyrimų skyrius kviečia į šios knygos pristatymą, kurioje dalyvaus ir monografijos autorė. Renginys vyks Lietuvos edukologijos universiteto II rūmuose, 318 kab. (T. Ševčenkos g. 31), pradžia – 14 val.