Knygos „The Story of BATUN – Baltic Appeal to the United Nations (1966–1991)“ pristatymas

2018 m. pavasarį pasirodžiusi išskirtinė knyga „The Story of BATUN – Baltic Appeal to the United Nations (1966–1991)“, liudijanti apie trijų Baltijos šalių nepriklausomybės siekį, – tai Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančios estų kilmės Sirje Okas Ainso knyga-šaltinių rinkinys. Šio unikalaus leidinio pristatymas ir pokalbis su autore rugsėjo 12 d. vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Renginį moderuos diasporos tyrėja dr. Ina Ėmužienė. Knygos pristatymas vyks anglų kalba.

Toliau skaityti „Knygos „The Story of BATUN – Baltic Appeal to the United Nations (1966–1991)“ pristatymas“

Kultūros žmonių portretai: Salomėja Nėris ir Vytautas Mačernis

Inspiracijos šaltiniu gali tapti ne tik menininkų kūrybos vaisiai, bet ir jų asmenybės, gyvenimai, biografijos detalės. Viena – žmogaus kūrybinis palikimas ir jo aktualumas, kita – asmens pasirinkimai, supusi aplinka, istorinis laikmetis bei individualių patirčių įtaka kūrybai. Tai atsiskleidžia rašytojos, muziejininkės Aldonos Ruseckaitės knygose, kuriose naujai interpretuojamos ir, remiantis gausiais istoriniais šaltiniais, pristatomos Salomėjos Nėries bei Vytauto Mačernio asmenybės.

Gegužės 13 d. 17.30 val. Valstybingumo erdvėje bus pristatomi A. Ruseckaitės kūriniai  „Padai pilni vinių: romanas apie Salomėją Nėrį“ ir „Dūžtančios formos: romanas apie Vytautą Mačernį“. Pristatyme-diskusijoje dalyvaus knygų autorė ir literatūros kritikas Petras Bražėnas. Vakaro prelegentai diskutuos apie knygų rašymo inspiracijos šaltinius, autorės siekius, kūrybinio proceso ypatumus ir sunkumus, atsakys į klausytojų klausimus.

Romane „Padai pilni vinių“ atskleidžiama prieštaringo likimo poetės Salomėjos Nėries gyvenimo paslaptis. Autorė tarsi preparuoja įvykius, dėl kurių poetė iki šiol vertinama nevienareikšmiškai – vienų ginama, kitų puolama, ir siekia parodyti, kaip menininką įtraukia laikmečio sąlygos. Knygoje taip pat vaizduojama, kaip asmeninį pasirinkimą lemia žmogaus prigimtis, charakteris, išsilavinimas, artimieji. Išteisinti Salomėją Nėrį ar nuteisti – šį klausimą autorė, gausiai pateikdama archyvinės medžiagos, spręsti palieka patiems skaitytojams.  

Romano „Dūžtančios formos“ puslapiai įtraukia ir pasakoja apie jauniausią lietuvių literatūros klasiką Vytautą Mačernį. Knygoje daug dėmesio skiriama ne tik poeto asmenybei ar kūrybai, bet ir meilei. Meilei, kuriai nebuvo lemta subręsti ir kuri neturėjo laimingos pabaigos. Autorė rėmėsi V. Mačernio sužadėtinės Bronės Vildžiūnaitės atsiminimais ir jos ilgus metus saugotais poeto rašytais laiškais. Knygos autorė užsklandoje rašo: „V. Mačernio meilės laiškus ir leidimą tuoktis B. Vildžiūnaitė į muziejų atidavė tik 2016 metų rudenį. Supratau, kad gyvuoja meilės legenda.“

Knyga „Nailono uždanga“ – kitoks žvilgsnis į Šaltojo karo istoriją

Silvija Stankevičiūtė


Iš kairės: Š. Nakas, prof. dr. R. Stanevičiūtė, prof. dr. D. Petrauskaitė, prof. dr. G. Jankevičiūtė

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas muzikologių Rūtos Stanevičiūtės, Danutės Petrauskaitės bei Vitos Gruodytės parengtas dvitomis „Nailono uždanga. Lietuvių muzika tarptautinėje Šaltojo karo istorijoje“. 2018 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išleistą dvitomį sudaro kolektyvinė monografija „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ ir laiškų knyga „Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990“.

Knygos pristatyme-diskusijoje dalyvavo knygos sudarytojos prof. dr. R. Stanevičiūtė, prof. dr. D. Petrauskaitė, taip pat kompozitorius Šarūnas Nakas ir menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.


Knygos pristatyme dalyvavo ir prof. Vytautas Landsbergis

Kolektyvinėje monografijoje, remiantis gausiais archyviniais dokumentais (laiškais, nuotraukomis), surinktais iš valstybinių archyvų, organizacijų bei privačių asmenų archyvų, plačia publikuotų šaltinių baze, analizuojama, kaip ir kokiais kanalais sovietmečiu vyko muzikinės informacijos, individų, institucijų mainai tarp Lietuvos ir užsienio, kas skatino Šaltojo karo ideologinės konfrontacijos padalytas muzikines terpes megzti tarpasmeninius ir transnacionalinius ryšius, kokie ideologiniai, ekonominiai, kultūriniai suvaržymai ir skirtumai juos ribojo, kokį poveikį tarptautiniai mainai turėjo nacionalinei muzikos scenai.

„Rašant kitas knygas, daugelį metų domintis muzikos istorija, modernėjimo temomis, į akiratį pastoviai pakliūdavo daug neskelbtos istorinės medžiagos. Vienas labai konkrečių inspiracijos šaltinių – Vytauto Bacevičiaus korespondencija, nes ji atveria daug šaltinių. Pavadinimas suponuoja, kad rašoma apie tarptautinius ryšius ir mainus Šaltojo karo politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose, tačiau mes esame meno istorikės ir istoriją rašome šiek tiek kitaip nei politikos, ekonomikos, karo istorikai“, – svarstė vakaro prelegentė R. Stanevičiūtė.

Plačiau skaitykite „Bernardinuose“ >>

„Metų knygos rinkimai“: kelios citatos iš Rūtos Oginskaitės „Gib a kuk. Žvilgtelėk“

Savo naujoje, šeštoje, knygoje „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ (Tyto alba, 2017) Rūta Oginskaitė kviečia žvilgtelėti į vieno iš žymiausių Lietuvos rašytojų Grigorijaus Kanovičiaus gyvenimo tarpsnius, kūrybą ir amatą, šeimos ir žydų tautos likimus. Pasak autorės, rašydama knygą, ji stengėsi, kad skaitytojas pasijustų esąs Grigorijaus ir Olgos Kanovičių namuose. Lietuviškai, su išsprūstančiais žydiškais, rusiškais posakiais ir kartais ne visai lietuviška tvarka sudėliotais žodžiais 87 metų rašytojas pasakoja apie savo ilgametę kūrybą, o jo bendraamžė žmona Olga papildo jį jautriausiomis detalėmis, citatomis ir čia pat deklamuojamomis tekstų ištraukomis.

„Metų knygos rinkimuose“ knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ nominuota „Publicistikos ir dokumentikos“ kategorijoje. Jos pristatymas vyks lapkričio 20 d. 18 val. Renginių erdvėje (III a.). Plačiau apie renginį >>


Nežinau, kaip išvengiau pavojaus likti nevykusiu poetu arba poetu, kuris išstena eilėraščius. Rašiau taip, kaip man po mano knygelės patarė Aldona Liobytė: apie tai, ką pažįstu ir kas man brangu. Apie savo senelę. (…)

Taigi, pirmieji, kurie padrąsino mane rašyti apie žydus, – visi buvo lietuviai.

Girdėjau per savo karjerą žydų priekaištų: labai liūdnai pasakoji, nėra Šolom Aleichemo humoro. Atsakydavau, kad esu rašytojas po Osvencimo.

Visi mano romanai, o jų nemažai, iš tikrųjų yra vienas pasakojimas apie tuos pačius žmones. Tai klodas gyvenimo, kurį pažinojau nuo mažens, man nereikėjo nieko išgalvoti.

Viešai esu tą sakęs ir dabar sakau: rašydamas galvojau apie apiplėštą, apvogtą žydų auditoriją, kuri nežino nei savo pradžios, nei pabaigos, nežino, kas yra žydų gyvenimas.

Rimta proza reikalauja labai stiprios sėdynės.

Žodis galingas, ypač jei liečia tuos, kurie tau atrodo ne taip gyvenantys arba geriau už tave gyvenantys, arba neteisingai gyvenantys.

Man neišeina iš galvos senelės žodžiai: „Musė žiūri į mus ir galvoja, kad mes esam didelės musės, kurios neskraido, bet turi jėgą.“

Nuo lapkričio 20 d.: „Metų knygos rinkimai“ – susitikimai su knygų autoriais

Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką grįžta gyvi pokalbiai su autoriais, kurių kūriniai nominuoti „Metų knygos“ titului. Šiemet į susitikimus su skaitytojais kviesime ne tik po vieną rašytoją, bet ir jų poras.

„Metų knygos“ renginių ciklą Nacionalinė biblioteka lapkričio 20 d. pradės „Tyto albos“ išleista Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ (moderatorius Daumantas Todesas). Lapkritį taip pat lauks susitikimas su dviem poezijos kategorijoje nominuotų knygų autoriais: Greta Ambrazaite ir Gintaru Bleizgiu. Pokalbį su jais ves literatūrologė Lina Buividavičiūtė. Gruodį vyks dar du susitikimai su „Metų knygų rinkimams“ nominuotų kūrinių autoriais: su poetais Tomu Petruliu ir Mariumi Buroku (moderatorė literatūrologė dr. Virginija Cibarauskė), taip pat Laura Sintija Černiauskaite ir Gabija Grušaite, kurias kalbins literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė.

2019 m. sausį ir vasarį lauks susitikimai su Tomu Venclova, Sigitu Parulskiu, Herkumi Kunčiumi, Giedra Radvilavičiūte, Leonardu Gutausku, Aurimu Švedu ir Kornelijumi Plateliu. Visą šiųmetiniuose „Metų knygos rinkimuose“ nominuotų lietuvių autorių knygų sąrašą rasite čia ›. Už labiausiai patikusią knygą balsuoti galima iki 2019 m. vasario 17 d. vienu iš trijų būdų: interneto svetainėje (iš vieno įrenginio balsuoti galima ne daugiau kaip 5 kartus), elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu adresu „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 01504 Vilnius. Toliau skaityti „Nuo lapkričio 20 d.: „Metų knygos rinkimai“ – susitikimai su knygų autoriais“

Vytauto Steponaičio liaudies skulptūrų kolekcija eksponuota Meno erdvėje

Susipažinkite su mūsų kompanionais: daugelį metų skulptūrėlės stovėjo ant lentynų Lituanistikos skyriaus kabinetuose, mes jas vadinome tiesiog dievukais. Prieš patekdama į Nacionalinę biblioteką, sakralinių liaudies skulptūrų kolekcija priklausė Vytautui Steponaičiui – tarpukario Lietuvos karininkui, žymiam Lietuvos bibliografui ir bibliofilui. Toliau skaityti „Vytauto Steponaičio liaudies skulptūrų kolekcija eksponuota Meno erdvėje“