Knyga „Nailono uždanga“ – kitoks žvilgsnis į Šaltojo karo istoriją

Silvija Stankevičiūtė


Iš kairės: Š. Nakas, prof. dr. R. Stanevičiūtė, prof. dr. D. Petrauskaitė, prof. dr. G. Jankevičiūtė

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas muzikologių Rūtos Stanevičiūtės, Danutės Petrauskaitės bei Vitos Gruodytės parengtas dvitomis „Nailono uždanga. Lietuvių muzika tarptautinėje Šaltojo karo istorijoje“. 2018 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išleistą dvitomį sudaro kolektyvinė monografija „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ ir laiškų knyga „Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990“.

Knygos pristatyme-diskusijoje dalyvavo knygos sudarytojos prof. dr. R. Stanevičiūtė, prof. dr. D. Petrauskaitė, taip pat kompozitorius Šarūnas Nakas ir menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.


Knygos pristatyme dalyvavo ir prof. Vytautas Landsbergis

Kolektyvinėje monografijoje, remiantis gausiais archyviniais dokumentais (laiškais, nuotraukomis), surinktais iš valstybinių archyvų, organizacijų bei privačių asmenų archyvų, plačia publikuotų šaltinių baze, analizuojama, kaip ir kokiais kanalais sovietmečiu vyko muzikinės informacijos, individų, institucijų mainai tarp Lietuvos ir užsienio, kas skatino Šaltojo karo ideologinės konfrontacijos padalytas muzikines terpes megzti tarpasmeninius ir transnacionalinius ryšius, kokie ideologiniai, ekonominiai, kultūriniai suvaržymai ir skirtumai juos ribojo, kokį poveikį tarptautiniai mainai turėjo nacionalinei muzikos scenai.

„Rašant kitas knygas, daugelį metų domintis muzikos istorija, modernėjimo temomis, į akiratį pastoviai pakliūdavo daug neskelbtos istorinės medžiagos. Vienas labai konkrečių inspiracijos šaltinių – Vytauto Bacevičiaus korespondencija, nes ji atveria daug šaltinių. Pavadinimas suponuoja, kad rašoma apie tarptautinius ryšius ir mainus Šaltojo karo politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose, tačiau mes esame meno istorikės ir istoriją rašome šiek tiek kitaip nei politikos, ekonomikos, karo istorikai“, – svarstė vakaro prelegentė R. Stanevičiūtė.

Plačiau skaitykite „Bernardinuose“ >>

Gegužės 11 d.: diskusija, skirta Vytauto Landsbergio-Žemkalnio kūrybai

Šiais metais minime 125-ąsias architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893–1993) gimimo metines. V. Landsbergis-Žemkalnis – vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. Lietuvos architektų, įgyvendinęs daugiau kaip 150 projektų Lietuvoje ir užsienyje. Ilgametė architekto kūryba atspindi įvairius Lietuvos istorijos ir architektūrinės aplinkos formavimo etapus: tarpukario Kauno ir miestelių modernizavimą, 1939 m. atgauto Vilniaus pertvarkymą sovietinės ir nacių okupacijos metais, išeivijos architektūrines nuostatas, asmeninę praktiką Australijoje ir veiklą sugrįžus į sovietinę Lietuvą 1959 metais. Architektas sukaupė ir perdavė Lietuvos literatūros ir meno archyvui vertingą XX a. Lietuvos architektūros istorijos šaltinį – savo darbų ir dokumentų rinkinį. Šiuos itin vertingus kultūros paveldo ir istorijos dokumentus Lietuvos literatūros ir meno archyvas nori pristatyti visuomenei.

Šių metų rugsėjį Lietuvos literatūros ir meno archyvas Kaune organizuoja parodą V. Landsbergio-Žemkalnio kūrybai pristatyti. Ta proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiama apskritojo stalo diskusija, skirta įvairiems architekto kūrybos laikotarpiams ir architektūriniam palikimui aptarti.

Diskusijos dalyviai:

  • Jolita Kančienė – architektūros istorikė, monografijos, skirtos V. Landsbergio-Žemkalnio kūrybai, autorė (kalbės apie architekto kūrybą Lietuvoje);
  • prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė – dailės istorikė ir kritikė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, Vilniaus dailės akademijos profesorė (kalbės apie V. Landsbergio-Žemkalnio studijas Romoje);
  • dr. Karolis Kučiauskas – istorikas, Energetikos ir technikos muziejaus vyriausiasis fondų saugotojas, Vilniaus miesto istorijos tyrinėtojas (kalbės apie V. Landsbergio-Žemkalnio veiklą Vilniuje).

Diskusijos moderatorė – architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė.

Kultūros specialistus ir visus susidomėjusius kviečiame pasiklausyti ir padiskutuoti.

Trumpai apie renginį

Data gegužės 11 d.
Laikas 17 val.
Vieta Valstybingumo erdvė. II a.
Trukmė apie 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Partneris Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“

Knygos „The Art of Identity and Memory“ pristatymas Nacionalinėje bibliotekoje

Kovo 9 d., ketvirtadienį, 17:30 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos „The Art of Identity and Memory“ pristatymą. Jame dalyvaus: serijos „Lithuanian Studies without Borders“ redaktorius Darius Staliūnas, knygos sudarytojos Giedrė Jankevičiūtė ir Rasutė Žukienė, knygos autorės Larisa Lempertienė, Natalija Arlauskaitė, Agnė Narušytė ir Rūta Stanevičiūtė.

2016 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose išleista pirmoji serijos „Lithuanian Studies without Borders“ knyga – „The Art of Identity and Memory: Toward a Cultural History of the Two World Wars in Lithuania“ (American Studies Press; sud. VDU Menų fakulteto dėstytoja profesorė Rasa Žukienė ir LKTI mokslininkė Giedrė Jankevičiūtė). Lietuvos autorių parašyta knyga skirta vizualiosios kultūros studijoms, karų ir meninės kultūros sąveikai.

Knygoje analizuojamas poveikis, kurį vizualioji kultūra, literatūra, muzika patyrė Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų epochoje. Pasak prof. Mordechai Zalkin (Ben-Gurion University of the Negev), „devyniems Lietuvos autoriams pavyko pateikti labai informatyvų, turtingą, ir patikimą tyrimą. Nagrinėjant meną kultūros istorijos diskurse, iškelta ir atsakyta į naujus ir įdomius klausimus apie Lietuvos dalyvavimą dviejuose pasauliniuose karuose. […] Aš nuoširdžiai rekomenduoju šią knygą visiems, kurie domisi Lietuvos istorija, kultūros studijomis ir Rytų Europos žydų istorija“.

Knygos pristatymas vyks LNB Meno erdvėje 535 (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.