Pasakoja katinų ir vokiečių kalbos gerbėja A. M.
Kiekvienam murklių mylėtojui, pamačiusiam knygos viršelį su katino siluetu ir intriguojančiu pavadinimu „Lass uns einen Kater kaufen, der nicht raucht“ („Nusipirkime katiną, kuris nerūko“), suvirpa širdis. Pats autorius pripažįsta, kad žurnalistai ir knygynų darbuotojai, kuriems jis rodo savo knygą, ilgiausiai apžiūrinėja viršelį, skaito pavadinimą ir tik gerokai vėliau pereina prie jos turinio. Juos galima suprasti – aš padariau lygiai tą patį.
Bet knyga ne apie katinus ir ne apie rūkymą. Iš paantraštės „18 gyvenimą teigiančių istorijų tiems, kurie yra nusivylę, praradę viltį ar išgyvena krizę“ gali pasirodyti, kad tai dar viena knyga, įkyriai peršanti sėkmingo gyvenimo patarimus ir pamokymus. Ne visai taip – Jaškinas autobiografiniuose pasakojimuose vaizduoja kelią iš skurdo, izoliacijos, socialinės nelygybės, tarsi nematomo geto, bet nemoralizuoja, nemoko, tik nori padrąsinti tuos, „kurie gimė ne pačioje geriausioje žemės vietoje, ne pačioje laimingiausioje šeimoje“ išlikti savimi, neprarasti humoro ir orumo.
Pristatome ją čia dėl autoriaus sąsajų su Lietuva. Jo tėvas – Lietuvos sentikis nuo Jonavos, o kūryboje netrūksta lituanikos[1]. Autoriaus pavardė rašoma ketveriopai (tiek suskaičiavome internete), taip nutinka, kai gimstama vienoje valstybėje (Jakutija, Rusija), gyvenama kitoje (Vokietija), kūryba skelbiama pasirinkus anglakalbiams priimtinesnį variantą, be viso to, dar Lietuvos pilietybė – Василий Яшкинас, Wassilij Jaschkinas, Vasilij Iashkinas, Vasilij Jaškinas. Visose formose išlieka kažkada tėvo sovietiniame pase įrašyta lietuviška pavardės galūnė –as. Teks pasukti galvą autoritetinių įrašų kūrėjams, kurią šių formą pasirinkti pradmeniu – tokia jau šio globalaus pasaulio realybė, kai ir bibliotekų darbuotojai įsitraukia į autorių tapatybių aiškinimąsi.
Toliau skaityti „Apie knygą intriguojančiu pavadinimu”