Pasakoja katinų ir vokiečių kalbos gerbėja A. M.
Kiekvienam murklių mylėtojui, pamačiusiam knygos viršelį su katino siluetu ir intriguojančiu pavadinimu „Lass uns einen Kater kaufen, der nicht raucht“ („Nusipirkime katiną, kuris nerūko“), suvirpa širdis. Pats autorius pripažįsta, kad žurnalistai ir knygynų darbuotojai, kuriems jis rodo savo knygą, ilgiausiai apžiūrinėja viršelį, skaito pavadinimą ir tik gerokai vėliau pereina prie jos turinio. Juos galima suprasti – aš padariau lygiai tą patį.
Bet knyga ne apie katinus ir ne apie rūkymą. Iš paantraštės „18 gyvenimą teigiančių istorijų tiems, kurie yra nusivylę, praradę viltį ar išgyvena krizę“ gali pasirodyti, kad tai dar viena knyga, įkyriai peršanti sėkmingo gyvenimo patarimus ir pamokymus. Ne visai taip – Jaškinas autobiografiniuose pasakojimuose vaizduoja kelią iš skurdo, izoliacijos, socialinės nelygybės, tarsi nematomo geto, bet nemoralizuoja, nemoko, tik nori padrąsinti tuos, „kurie gimė ne pačioje geriausioje žemės vietoje, ne pačioje laimingiausioje šeimoje“ išlikti savimi, neprarasti humoro ir orumo.
Pristatome ją čia dėl autoriaus sąsajų su Lietuva. Jo tėvas – Lietuvos sentikis nuo Jonavos, o kūryboje netrūksta lituanikos[1]. Autoriaus pavardė rašoma ketveriopai (tiek suskaičiavome internete), taip nutinka, kai gimstama vienoje valstybėje (Jakutija, Rusija), gyvenama kitoje (Vokietija), kūryba skelbiama pasirinkus anglakalbiams priimtinesnį variantą, be viso to, dar Lietuvos pilietybė – Василий Яшкинас, Wassilij Jaschkinas, Vasilij Iashkinas, Vasilij Jaškinas. Visose formose išlieka kažkada tėvo sovietiniame pase įrašyta lietuviška pavardės galūnė –as. Teks pasukti galvą autoritetinių įrašų kūrėjams, kurią šių formą pasirinkti pradmeniu – tokia jau šio globalaus pasaulio realybė, kai ir bibliotekų darbuotojai įsitraukia į autorių tapatybių aiškinimąsi.
Tikriausiai pirmą kartą Vasilijaus Jaškino pavardę tarp pasaulio lietuvių rašytojų išvydome antologijoje „Egzodika“[2]2019 metais. Tąkart publikuota jo trumpa biografija ir ištraukos iš apybraižos „Surusėjusi lietuvė“ vertimas į lietuvių kalbą. Literatūros kritikė Ramutė Dragenytė recenzijoje tuoj sureagavo, kad „neparašyta, ką išleido Vokietijoje vokiečių kalbą ir politikos mokslus dėstantis Vasilijus Jaškinas“[3]. Reikalas tas, kad jokios šio autoriaus knygos dar nebuvo – vien apybraižos, publicistika žiniasklaidoje ir literatūriniuose almanachuose. Trečiojoje – 2025 metų „Egzodikoje“[4] jau skelbiama, kad „ruošiasi išleisti užbaigtą rankraštį „Įsigykime nerūkantį katiną. Terapinių istorijų rinkinys“. Yra ir ištrauka „Jeigu darželyje neužmiegate“, iš rusų kalbos versta Solveigos Daugirdaitės.
Šį rugsėjį Nacionalinę biblioteką pasiekė siuntinukas su „Egzodikoje“anonsuota, dabar jau išleista Vasilijaus Jaškino knyga vokiečių kalba su dedikacija bibliotekai. Labai norėtųsi sakyti „pirmoji“, bet knygoje parašyta 2. überarbeitete und erweiterte Ausgabe. Kada ir kur pasirodė pirmas leidimas, nepavyko išsiaiškinti, tiek to, džiaugiamės antruoju, pataisytu ir papildytu. Galima spėti, kad knyga buvo rašoma rusų kalba, tai liudytų ištraukos vertimas, o į vokiečių kalbą autorius ją išvertė pats (vertėjo pavardės knygoje nėra), nes turi tam „įrankius“ – yra baigęs vokiečių kalbą Irkutsko užsienio kalbų institute, nuo 2017 m. gyvena Vokietijoje, moko tos kalbos migrantus ir pabėgėlius. Tad vokiškai skaitantieji jau gali susipažinti su Jaškino kūryba, o lietuviškai kol kas tik du fragmentai „Egzodikoje“…
V. Jaškinas dalyvavo pirmajame ir trečiajame Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimuose 2019 ir 2025 metais Vilniuje. Tikimės rašytojo sulaukti ir Ketvirtajame suvažiavime, kuriam Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje bus rengiama jau tradicija tapusi autorių kūrinių, išleistų tarp suvažiavimų, paroda. V. Jaškino knyga tikrai pateks į ekspoziciją, kas žino, gal ir dar viena… laiko juk yra, suvažiavimai kas treji metai…
O kaip katinas? Katiną su cigarete knygos viršeliui nupiešė rašytojo duktė Anastasiia, ji ir frazės „Tai įsigykime nerūkantį katiną“, tapusios vienos iš istorijų ir šios knygos pavadinimu, autorė. Įėjęs į lietuvių egzodo literatūrą katinas, kaip dauguma katinų, toliau gyvena savo nepriklausomą gyvenimą, o neseniai tapo mielu „WhatsApp“ lipduku.
[1]Lituanika – tai ne Lietuvoje išleista, tačiau kuriuo nors atžvilgiu su Lietuva susijusi literatūra: užsienyje išleistos lietuvių autorių knygos, lietuvių diasporos laikraščiai bei žurnalai ir kt.
[2] Egzodika = Exodica: pasaulio lietuvių rašytojų antologija. [D. 1]. Sudarytojai Žydronė Kolevinskienė, Loreta Mačianskaitė, Saulius Vasiliauskas (Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019), 56–59, 115.
[3] Ramutė Dragenytė, „Egzotiška egzodika“, Naujasis židinys-Aidai 2019, Nr. 4, 66.
[4] Egzodika = Exodica: pasaulio lietuvių rašytojų antologija. [D.] 3. Sudarytoja Žydronė Kolevinskienė (Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2025), 60–63.