Kovo 29 d.: Lita mekorati / Lietuva, gimtine mano

„Didelė žydų populiacija gausiai apgyvendino Rytų Europą, o Lietuva buvo pati šios grupės šerdis. Tačiau kartu ji išsaugojo savitą būdą, jos žydai buvo ypatingi, turėjo neeilinį dvasinį svorį. Praeities žydų diasporos žemėlapyje Lietuva užėmė išskirtinę vietą, o jos įtaka išsiplėtė toli už jos ribų.“ Tai ištrauka iš Vilijampolėje gimusio hebrajų rašytojo Abraomo Karivo esė, parašyta hebrajų kalba, „Lita mekorati“ (liet. „Lietuva, gimtine mano“). 1958 m., kai jis rašė šį tekstą, visi veiksmažodžiai jame turėjo buvo pavartoti būtuoju laiku.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras surinko žmones, kurie siekia pažinti šią ypatingą praeities šalį – žydų apgyventą Lietuvą, pažvelgti į šiandien išlikusius jos pėdsakus. Jų atradimai įgavo įvairių formų: tai knygos, straipsniai, dokumentiniai filmai, vizualūs atminimo ženklai. Visa tai bus pristatyta renginyje.

Dalyviai: Aušra Jonušytė (Kupiškio etnografijos muziejus), Kotryna ir Kęstutis Lingiai (Kauno turizmo informacijos centras), Asia Gutermanaitė (istorikė, gidė; Kaunas), Mauša Bairakas (Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas), Sigitas Valadka (INIT televizija), Jurgita Viršilienė (Šilalės savivaldybė), Hektoras Vitkus (Klaipėdos universitetas), Vidmantas Valiušaitis (Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas).

Renginio vedėja Lara Lempertienė (Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras).

Trumpai apie renginį

Data kovo 29 d.
Laikas 17.30 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Trukmė 2 val.
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“

Paskaita Vilniaus choralinėje sinagogoje

Lituanistikos skyriaus darbuotojai tęsia tradiciją savaitės pabaigoje rasti laiko vieni kitiems ir žinių pagilinimui: šiandien apsilankėme renovuojamoje Vilniaus choralinėje sinagogoje, kur kolegė dr. Lara Lempertienė, vadovaujanti Nacionalinėje bibliotekoje veikiančiam Judaikos skyriui detaliai, atskleisdama įvairius kontekstus papasakojo apie šios sinagogos istoriją ir kantriai atsakinėjo į klausimus.

Apie sinagogos architektūra galite paskaityti čia: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1347

Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojai su dr. Lara Lempertiene

 

Knygos „The Art of Identity and Memory“ pristatymas Nacionalinėje bibliotekoje

Kovo 9 d., ketvirtadienį, 17:30 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos „The Art of Identity and Memory“ pristatymą. Jame dalyvaus: serijos „Lithuanian Studies without Borders“ redaktorius Darius Staliūnas, knygos sudarytojos Giedrė Jankevičiūtė ir Rasutė Žukienė, knygos autorės Larisa Lempertienė, Natalija Arlauskaitė, Agnė Narušytė ir Rūta Stanevičiūtė.

2016 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose išleista pirmoji serijos „Lithuanian Studies without Borders“ knyga – „The Art of Identity and Memory: Toward a Cultural History of the Two World Wars in Lithuania“ (American Studies Press; sud. VDU Menų fakulteto dėstytoja profesorė Rasa Žukienė ir LKTI mokslininkė Giedrė Jankevičiūtė). Lietuvos autorių parašyta knyga skirta vizualiosios kultūros studijoms, karų ir meninės kultūros sąveikai.

Knygoje analizuojamas poveikis, kurį vizualioji kultūra, literatūra, muzika patyrė Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų epochoje. Pasak prof. Mordechai Zalkin (Ben-Gurion University of the Negev), „devyniems Lietuvos autoriams pavyko pateikti labai informatyvų, turtingą, ir patikimą tyrimą. Nagrinėjant meną kultūros istorijos diskurse, iškelta ir atsakyta į naujus ir įdomius klausimus apie Lietuvos dalyvavimą dviejuose pasauliniuose karuose. […] Aš nuoširdžiai rekomenduoju šią knygą visiems, kurie domisi Lietuvos istorija, kultūros studijomis ir Rytų Europos žydų istorija“.

Knygos pristatymas vyks LNB Meno erdvėje 535 (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.

Rytų Europos žydų modernizmas: paroda ir seminaras Kijeve

Lapkričio 1 ir 2 d. Kijeve, Nacionaliniame Taraso Ševčenkos muziejuje, įvyko du baigiamieji nuo metų pradžios vykdyto Lietuvos-Ukrainos kultūros partnerystės projekto renginiai.

Lapkričio 1 d. buvo atidaryta paroda YIVO Vilniuje. Legendos pradžia, kurios ankstesnės versijos 2015 m. buvo sėkmingai pristatytos Krokuvoje ir Vilniuje. Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra parodos partnerė, o viena iš parodos kuratorių, dr. Lara Lempertienė – Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja (kita parodos kuratorė – dr. Giedrė Jankevičiūtė, dizainerė – Lina Bastienė). Per parodos atidarymą  ukrainietiškai kalbėjo Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis bei neseniai dėl darbo vizito Lietuvos Nacionalinėje bibliotekoje viešėjusi Niujorko YIVO instituto bibliotekos ir archyvo direktorė dr. Liudmila Šolochova. Puikią nuotaiką dalyviams ir svečiams sukūrė  po atidarymo koncertavęs  žydų muzikos ansamblis iš Vilniaus Klezmer Klangen. Į atidarymą susirinko gausi publika, paroda sulaukė žiniasklaidos dėmesio, kuratorės atsakė į kelių žurnalistų klausimus. Atsižvelgdamas į gan trumpą parodos eksponavimo laiką T. Ševčenkos muziejuje (iki lapkričio 13 d.), Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje Jurgis Giedrius pažadėjo globoti parodą Dniepropetrovske ir Charkove.

Toliau skaityti „Rytų Europos žydų modernizmas: paroda ir seminaras Kijeve“

Svečiai iš YIVO instituto

2016 m. spalio 27 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi svečiai iš Niujorke veikiančio YIVO instituto.  Pokalbyje su YIVO archyvo ir bibliotekos direktore Lyudmila Sholokhova dalyvavo Informacijos mokslų departamento direktorė Nijolė Bliūdžiuvienė, Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė Rima Dirsytė bei Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojos: Jolanta Budriūnienė, Lara Lempertienė ir Giedrė Milerytė-Japertienė. Susitikime aptartas šiuo metu vykdomas bendras projektas, kuriuo siekiama sukurti didžiausią skaitmeninę Rytų Europos žydų istorinės atminties biblioteką. Taip pat kalbėta apie numatomą surengti bendrą YIVO ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parodą.

Iš kairės į dešinę: Lyudmila Sholokhova, Jolanta Budriūnienė, Nijolė Bliūdžiuvienė, Rima Dirsytė, Lara Lempertienė
Iš kairės į dešinę: Lyudmila Sholokhova, Jolanta Budriūnienė, Nijolė Bliūdžiuvienė, Rima Dirsytė, Lara Lempertienė

 

 

„Vilniaus projektas“: praeities mozaikos surinkimas

Dr. Lara Lempertienė,

Lituanistikos skyriaus vyr. metodininkė-tyrėja, „Vilniaus projekto“  dalyvė


Chaiklas Lunkis. Nuotrauka iš Niujorko YIVO instituto kolekcijų
Chaiklas Lunkis. Nuotrauka iš Niujorko YIVO instituto kolekcijų

1905 m. jaunavedys iš Vilniaus rašė žmonai laišką hebrajiškai, į ją kreipdamasis tokiais žodžiais: „Mano garbiai ir brangiai žmonai, švelniai ir iškiliai, žaviai ir jautriai, talentingai literatei, išmanančiai kalbų subtilumus, apsiskaičiusiai literatūroje ir poezijoje, Chajai…“  Šio romantiško laiško autorius buvo jaunas, tačiau atsidavęs ir gabus pirmos visuotinės žydų bibliotekos Vilniuje bibliotekininkas Chaiklas Lunskis. Aptikau šį ir kitus Lunskio laiškus jo kolekcijoje Niujorke, YIVO institute, tirdama šios bibliotekos istoriją. Tuomet tarytum tapau Lunskio, kurį visi tarpukario Vilniuje žinojo kaip puikų profesionalą, eruditą bei daugelio kultūrinių organizacijų aktyvų narį,  vidinio gyvenimo liudininke, pasijutau lyg bučiau pažinojusi jį asmeniškai  ir galėjau išvysti džiaugsmus ir liūdesius, kuriuos jis slėpė nuo amžininkų. Kai po kelių metų Lietuvos centriniame valstybės archyve tarp nerūšiuotų dokumentų radau Lunskio žmonos laišką vyrui, pasijutau lyg sutikusį mylimą šeimos narį.

Kaip tik tokio „išbarstytų šeimų sujungimo“ siekia 2015 m. startavęs „Vilniaus projektas“, kuriame Niujorko YIVO institutas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas bendradarbiauja identifikuodami, restauruodami, skaitmenindami ir pristatydami plačiai suinteresuotųjų auditorijai išlikusius Lietuvos žydų bendruomenės dokumentus ir spaudinius. Akademinis projekto  tikslas – atkurti ir grąžinti į studijų apyvartą nepublikuotuose, iki šiol nežinomuose  dokumentuose užfiksuotas žinias apie išskirtinį istorinį ir kultūrinį fenomeną – Rytų Europos žydų bendruomenę, kurioje Lietuvos ir Vilniaus bendruomenės vaidino centrinį vaidmenį. Toliau skaityti „„Vilniaus projektas“: praeities mozaikos surinkimas“