Kovo 29 d.: Lita mekorati / Lietuva, gimtine mano

„Didelė žydų populiacija gausiai apgyvendino Rytų Europą, o Lietuva buvo pati šios grupės šerdis. Tačiau kartu ji išsaugojo savitą būdą, jos žydai buvo ypatingi, turėjo neeilinį dvasinį svorį. Praeities žydų diasporos žemėlapyje Lietuva užėmė išskirtinę vietą, o jos įtaka išsiplėtė toli už jos ribų.“ Tai ištrauka iš Vilijampolėje gimusio hebrajų rašytojo Abraomo Karivo esė, parašyta hebrajų kalba, „Lita mekorati“ (liet. „Lietuva, gimtine mano“). 1958 m., kai jis rašė šį tekstą, visi veiksmažodžiai jame turėjo buvo pavartoti būtuoju laiku.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras surinko žmones, kurie siekia pažinti šią ypatingą praeities šalį – žydų apgyventą Lietuvą, pažvelgti į šiandien išlikusius jos pėdsakus. Jų atradimai įgavo įvairių formų: tai knygos, straipsniai, dokumentiniai filmai, vizualūs atminimo ženklai. Visa tai bus pristatyta renginyje.

Dalyviai: Aušra Jonušytė (Kupiškio etnografijos muziejus), Kotryna ir Kęstutis Lingiai (Kauno turizmo informacijos centras), Asia Gutermanaitė (istorikė, gidė; Kaunas), Mauša Bairakas (Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas), Sigitas Valadka (INIT televizija), Jurgita Viršilienė (Šilalės savivaldybė), Hektoras Vitkus (Klaipėdos universitetas), Vidmantas Valiušaitis (Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas).

Renginio vedėja Lara Lempertienė (Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras).

Trumpai apie renginį

Data kovo 29 d.
Laikas 17.30 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Trukmė 2 val.
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“

Paroda „(Ne)provincija. Žydų kultūra ir visuomeninis gyvenimas tarpukario Lietuvoje“

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Vilniaus žydų viešąja biblioteka, parengė skaitmenintų leidinių parodą „(Ne)provincija. Žydų kultūra ir visuomeninis gyvenimas tarpukario Lietuvoje“, skirtą Lietuvos žydų istorijos ir kultūros paveldui.

Parodos tikslas – pristatyti plačiajai visuomenei dalį Nacionalinėje bibliotekoje saugomų žydų raštijos lobių ir paskatinti domėtis jais. Parodos rengėjai taip pat siekia parodyti, kad kasdienis Lietuvos žydų gyvenimas pulsavo daugybe spalvų, pasireiškusių unikalia kultūros raida ne tik Vilniuje, bet ir laikinojoje sostinėje Kaune bei mažesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kuriuose viešasis, visuomeninis gyvenimas buvo ne ką mažiau intensyvus ir įvairus nei urbanistiniuose šalies centruose. Toliau skaityti „Paroda „(Ne)provincija. Žydų kultūra ir visuomeninis gyvenimas tarpukario Lietuvoje““

Naujos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos judaikos dokumentinio paveldo pažinimo galimybės

Praėjusią savaitę Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Vilniaus universiteto studentų grupė – Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus darbuotojos dr. Laros Lempertienės, universitete dėstančios hebrajų kalbą, fakultatyvo dalyviai. Kursas dėstomas įgyvendinant VU Istorijos fakulteto projektą „Žydų studijų vystymas Lietuvoje: tyrimų ir dėstymo lauko sukūrimas Vilniaus universitete“ (projekto vadovė doc. dr. J. Šiaučiūnaitė-Verbickienė). Studentai mokomi atpažinti ir kultūrologiškai perskaityti žydų kultūros objektus, susijusius su hebrajišku raštu ir tekstais. Toliau skaityti „Naujos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos judaikos dokumentinio paveldo pažinimo galimybės“